Alus – ir turtuolių, ir vargšų malonumas

Alus – ir turtuolių
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas pirmasis išvirė alų – mes tikriausiai niekada nesužinosime. Jeigu Jūs, gerdami bokalą šio skanaus, gaivinančio, truputį apyniais kvepiančio gėrimo, mintimis norėtumėt padėkoti tiems, kurie tą gėrimą sukūrė, būtų keblu. Alus yra toks senas gėrimas, kad nustatyti pirmuosius gamintojus paprasčiausiai neįmanoma. Alaus gamyba prasidėjo nuo neatmenamų laikų. Nagrinėdami alaus receptus, iškaltus akmenyse, galime tvirtinti, kad maždaug 7000 metų prieš mūsų erą, t.y. prieš 9000 metų, šumerai jau mokėjo iš salyklo virti alų. Alų su malonumu gėrė ir didikai, ir skurdžiai. Jis buvo aukojamas dievams, juo mokėjo už darbą. Šumerai sakydavo; “Nežinosi alaus – nepažinsi džiaugsmo”. Alaus gamybos tradicija yra labai sena, jos procesas daug kartų keitėsi, todėl ir pats alus įvairiai vadinamas. Senovės germanų kalba alus buvo vadinamas Peor, Bior, Pier, taip pat Alu, Alo, Ealo, išlikęs anglų kalboje kaip Ale.

Kas sugalvojo karštą vyną?

Kas sugalvojo karštą vyną?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Istorija nutyli, kas pirmasis pradėjo gaminti karštus gėrimus su alkoholiu, tačiau žinoma, kad jau XVII a. daugelyje Europos šalių buvo geriami karšti alkoholiniai gėrimai, pagardinti įvairiais priedais: prieskoniais, vaisiais ir pan. Iš tokių „kompozicijų“ geriausiai mums žinomi karštas vynas (glintveinas), punšas ir grogas. Šie karšti alkoholiniai gėrimai dažniausiai geriami šaltuoju metų laiku. Laikoma, kad šios serijos pradininkas buvo punšas, kuris buvo labai populiarus žiemos ir rudens sezonų baliuose ir maskaraduose. Tradiciškai punšas gaminamas iš penkių komponentų: vyno, romo, vaisių sulčių, cukraus ar medaus, ir prieskonių (gvazdikėlių, cinamono). Šiais laikais punšas neturi griežtos receptūros: viskas priklauso nuo gaminančiojo skonio ir galimybių. Skandinavijos šalyse tradiciškai namų šeimininkas, nenorėdamas primesti savo skonio, svečiams siūlo patiems maišyti punšo ingredientus. Iš esmės grogas ir glintveinas yra punšo rūšys. Glintveino pagrindą sudaro raudonas vynas, o grogas gaminamas iš romo, konjako arba degtinės. Įdomu tai, kad nepriklausomai, iš ko gaminamas grogas, jo proporcijos nekinta: keturios dalys vandens ir viena dalis alkoholio.