Sėklavaisių ligos
Obelų citosporozė. Ligą sukelia sodinės citosporos (Cytospora spp.) genties grybai. Pažeidžia obelų, kriaušių, slyvų, kartais ir vyšnių kamienus bei šakas. Daugiausia nuo citosporozės nukenčia jaunos obelys, nors gali susirgti įvairaus amžiaus nusilpę, blogai augantys vaismedžiai. Jaunos obelaitės kartais nudžiūsta per vieną vasarą. Pažeistose vietose vaismedžių žievė darosi rausvai ruda, kiek įdubusi, vėliau dėmės kraštai sutrūkinėja. Pažeistos šakos nudžiūsta, o vėliau žūva ir visas vaismedis. Iš po apmirusios žievės iškyla tamsūs spuogeliai – grybo vaisiakūniai. Liga plinta per visą vegetaciją. Citosporoze vaismedžiai apsikrečia tik per sužalotą žievę, per šviežias žaizdas. Infekcijai palankiausi birželio – rugpjūčio mėnesiai, kai esti drėgni orai. Žievė labiausiai džiūsta rugsėjo mėnesį.
Apsauga. Rudenį išgenėkite nudžiūvusias ir ligotas šakas. Pažeistas žievės vietas išvalykite, dezinfekuokite ir aptepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Medelynuose ligotus sodinukus iš karto išbrokuokite.
Kriaušių rūdys. Sukėlėjas – kriaušinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium sabinae (Dicks.) Wint.).
Daugiausia išplinta vasaros viduryje ir pabaigoje. Viršutinėje lapo pusėje pasirodo apskritos arba ovalios geltonai oranžinės ar raudonos dėmės. Apatinėje lapo pusėje atsiranda ryškiai oranžinių spenelių – ecidiosporų – telkinių. Jomis vasaros pabaigoje apsikrečia kazokiniai kadagiai. Pažeistose šakutėse sukėlėjai peržiemoja, o pavasarį susidariusias sporas vėjas perneša ant kriaušių ir obelų lapų, jaunų ūglių, kartais ir vaisių. Labai pažeisti lapai anksti nukrinta, vaismedžiai nusilpsta, blogiau peržiemoja, blogėja vaisių kokybė. Stipriai pažeistos kriaušės dažniausiai kitais metais nedera. Kriaušių rūdys pastaruoju metu labai išplito. Rūdys kriaušių lapus apkrečia, kai vidutinė paros temperatūra ne žemesnė kaip 8°C ir drėgna, ypač po lietaus. Liga labai išplinta ten, kur daug senų, aukštų, sutankėjusių vaismedžių.
Apsauga. Nepatartina auginti kazokinių kadagių soduose ar netoli sodų. Ligų pradus ant kazokinių kadagių galima sunaikinti purškiant vario grupės preparatais. Nuo kriaušių rūdžių fungicidais purkškite kritiniais ligos pasireiškimo tarpsniais, po žydėjimo. Fungicidai nuo rauplių tuo pačiu apsaugo ir nuo kitų dėmėtligių.
Kriaušių degligė. Sukėlėjas – dėmėtasis vabzdžiasporis (Entomosporium maculatum Lév.).
Vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių, raudonai rudų dėmelių su rudai juodais kauburėliais. Vidurvasarį susiliejusios dėmelės apima beveik visą lapalakštį, jis paruduoja, nudžiūsta ir lapai nukrinta. Pavojingiausia sėjinukams ir jaunoms kriaušaitėms. Kartais panašios, kiek įdubusios dėmelės būna ir ant lapkočių bei šakučių. Grybas žiemoja nukritusiuose lapuose.
Optimali temperatūra – 20-30°C šilumos. Per vasarą susidaro kelios sporų generacijos, ir kriaušių degligė plinta labai intensyviai. Liga labai pavojinga, jeigu kriaušių daigynai yra žemose, blogai aeruojamose dirvose, kur aukštai laikosi gruntinis vanduo.
Apsauga. Laikykitės sėjomainos. Dirva turi būti puri. Kalio ir fosforo trąšos didina sėjinukų atsparumą. Nuo kriaušių degligės fungicidais purkškite kritiniais ligos pasireiškimo tarpsniais, žiedpumpuriams rausvėjant ir po žydėjimo. Fungicidai nuo rauplių tuo pačiu apsaugo ir nuo kitų dėmėtligių.
Dr. Alma VALIUŠKAITĖ
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS
