Puikus ir linksmas anekdotas: Apie pasaulinę ekonominę ir finansų krizę
Vieną kartą televizoriuje pasirodė išbalęs kaip mirtis Finansų Ministras ir pareiškė:
– Finansų krizė mūsų nepalies. Todėl, kad. Aš jums tikrai sakau.
Gyventojai, jau gerai žinantys oficialių asmenų pareiškimus, negarsiai išsikeikė ir iškeliavo pirkti druskos, degtukų ir cukraus.
Kitą dieną televizoriuje pasirodė labai susigėdęs Prekybos Ministras ir pasakė:
-Duonos ir pirmojo būtinumo prekių atsargos leidžia mums išdidžiai tvirtinti, kad badas ir prekių deficitas mums negresia.
– Oi!- pasakė gyventojai ir dar nusipirko miltų ir kruopų.
Žemės Ūkio Ministras, kad būtų įtikinamiau, sušoko tribūnoje ir džiaugsmingai pasakė:
-Neregėtas derlius! Viltys eksportui! Atgimstame! Aruodai braška!
-Netgi šit kaip! – pasibaisėjo gyventojai ir nubėgo konservuoti santaupų į užsienio valiutą.
– Nekilnojamojo turto kainos kris! Kiekvienam studentui po penchauzą! Artimiausiu metu!- net nesusiraukęs išpyškino Statybų Ministras.
– Kas gi čia dabar, a? – sustaugė gyventojai ir puolė pirkti žibalo, žibalinių lempų, malkų ir anglies.
-Šiandieninė armija – kontraktų pagrindu. Jau rytoj. Ir naujos sistemos granatos. Pasaulis dar tokių neturi, – solidžiai pasakė Gynybos Ministras. – Na ir ko mums? Pinigų gi – daugybė. Rezervai, atsargos ir apskritai- proficitas.
– Mama! – sucypė gyventojai ir pradėjo kasti žemines.
-Viskas puiku! Jūs suprantate? Velniškai PUIKU!!! – bandė įteigti Prezidentas – Mes jau šiandien galėtume pastatyti komunizmą. Tik viena mus stabdo – mums visiems nebuską veikti. Todėl galite miegoti ramiai! Stabiliau nebūna! Pensininkai ikrą perka kibirais! Numatau kokybišką šuolį ir žingsnį. O kiekybišką – apskritai bėgimą! Septynmyliais žingsniais į pilnatvę ir klestėjimą. Karibai artėja. Nuo dabar mes grasinsim pasauliui. Po šimtą trisdešimt centnerių rožių iš kiekvieno gėlyno. Primelžį mažinsime. Karvės negali nešioti tešmenų. Gyventojus piktina pigumas. Pietų Amerika prašosi priimama į sąjungą tarybinio ūkio teisėmis. Valio!
– Ką jūs kalbate, žvėrys?! – sušuko gyventojai ir dėl viso pikto švariai persirengė.
Du pirštai į viršų – tai pergalė.
