Krizė prie universiteto slenksčio

Beveik visą mėnesį „Universitas Vilnensis“ tinklalapyje (www.vilnensis.vu.lt) vyko apklausa apie tai, kaip ekonominė krizė palies Vilniaus universitetą. Per tą laikotarpį į šį klausimą atsakė 183 tinklalapio skaitytojai. Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių respondentų – 40,4 proc. – neprarado optimizmo ir yra įsitikinę, kad „jeigu ir bus sunkiau, išgyvensime“. 29 proc. prognozuoja, kad „bus apribotos kitos išlaidos, reikės „susiveržti“ diržus“. 11,5 proc. spėja, kad „laiku nebus mokamos stipendijos, mažės atlyginimai“, o 4,9 proc. mano, kad „darbuotojai ir dėstytojai bus išleidžiami nemokamų atostogų“. 14,2 proc. – tikri optimistai, tikintys, kad „krizė VU nepalies“. Realią situaciją „U. V.“ sutiko nušviesti VU akademinių reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas.

Krizė jau jaučiamaGalima teigti, kad VU viduje finansinė krizė jau yra jaučiama. Tam tikrus jos požymius pastebėjo ir universiteto darbuotojai. Daugelis gruodžio 8 d. nustebo taip ir nesulaukę atlyginimų. Pinigai buvo pervesti į darbuotojų sąskaitas gruodžio 10 d. Kaip teigia VU finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas, tai nereiškia, kad atlyginimų išmokėjimas universitete vėlavo, kaip pranešė kai kurios visuomenės informavimo priemonės. „Pagal mūsų darbo nuostatus ir darbo sutartis pinigai darbuotojams išmokami nuo 8 iki 12 mėnesio dienos. Tad kalbėti apie atlyginimų vėlavimą neturime teisės. Tiesiog, kai valstybėje buvo gera padėtis, žmonės įprato gauti pinigus kuo anksčiau. Iš tiesų mes visą laiką turime tą galutinį dvyliktos dienos terminą“, – aiškina jis.

Administracijos reikalų prorektorius dr. A. Pikturna pažymi, kad VU sieks mažinti išlaidas. „Mes jau pakankamai suspaudėm, palyginti su ankstesniais metais, lapkričio-gruodžio mėnesių darbo užmokesčio išlaidas. Be to, tik vienas kitas fakultetas galėjo sau leisti išmokėti savo darbuotojams skatinamąsias premijas už darbo rezultatus“, – pabrėžia jis. Kartu A. Pikturna patikino, jog tradicinės Vilniaus universiteto skatinamosios premijos geriausiems mokslininkams ir pedagogams vis dėlto bus išmokėtos. „Dar kol kas negaliu tiksliai pasakyti jų dydžio, tačiau sumos turėtų būti panašios kaip ir pernai“, – sako administracijos reikalų prorektorius.

Antikrizinis planas – reikia taupyti ir ieškoti papildomų resursų

Padėti išgyventi krizę gali taupymo programa. „Paskelbėme kreipimąsi į visus kamieninius padalinius – fakultetus, centrus, institutus. Pabrėžėme, kad iš tiesų turime pradėti taupyti. Tai nereiškia, jog turėtumėm užsidaryti ir sustabdyti darbus, tiesiog reikia stengtis taupyti ten, kur tai įmanoma. Turiu pasakyti, kad toks raginimas tikrai buvo išgirstas. Tarkime, elektros sunaudojimas lapkričio mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, yra sumažėjęs. Elektros vartojimas sumažėjo ir palyginti su spalio mėnesiu“, – pažymi A. Pikturna. Jis pasidžiaugė, kad fakultetai rimtai įsitraukė į taupymo programą.

Krizės požymiai verčia koreguoti ir bendrą VU strategiją. „Negalima sakyti, kad valstybinis finansavimas sutriko, tačiau nebe taip operatyviai išmokami iš biudžeto skirti pinigai. Jų tenka palaukti, todėl turime itin atidžiai skaičiuoti ir dar kartą peržiūrėti savo išlaidas“, – pabrėžia G. Binkauskas. Dėl šios priežasties taupymo strategija tampa labai svarbiu veiksniu. „Įsijungė vidiniai universiteto savisaugos mechanizmai. Dabar mes apsiribojame tik būtiniausiomis išlaidomis. Buvo nuspręsta šiais metais nerengti šventinių renginių, skirti mažiau lėšų reprezentacijai. Taip pat ir metinės premijos nebe tokios, kokios buvo, o kai kuriuose padaliniuose jų apskritai atsisakyta“, – pažymi jis.

G. Binkauskas mano, kad daug kas priklauso ir nuo VU padalinių bei jų vadovų sąmoningumo. „Mums patiems – tiek fakultetuose, tiek viso universiteto mastu – labai svarbu nustatyti prioritetus. Kažkurį laiką turėtų būti suspenduotas naujų etatų įvedimas, peržiūrėti darbai ir paslaugos, kurias užsako fakultetai. Reikėtų bandyti taupyti savo jėgomis“, – teigia VU finansų ir ekonomikos direkcijos vadovas. G. Binkauskas tikisi, kad kovai su krize bus mobilizuotas ir visas turimas VU potencialas. „Krizė yra ir gera proga patikrinti mūsų vidinius intelektinius ir verslumo resursus: galimybę uždirbti lėšų vykdant ūkio subjektų užsakymus, dalyvaujant europiniuose ir šalies mokslo finansavimo projektuose. Ir iki šiol šios lėšos sudarydavo per 20 proc. universiteto metinio biudžeto, tad mažėjant arba stringant valstybės asignavimams šios iš kitų šaltinių pritrauktos lėšos būtų svari paspirtis universitetui. Aišku, mūsų problemos neturėtų slėgti studentų ir jų tėvų kišenių, tačiau tikėtina, kad praėjus rinkiminiam periodui valdžios sprendimai nebus populistiniai ir bus stengiamasi įsiklausyti ir į universitetų nuomonę“, – pažymi jis.

Dideliam optimizmui pagrindo nėra

Suprantama, kad krizės akivaizdoje sunku prognozuoti ateitį. Bet kuriuo atveju šios prognozės nėra itin optimistinės. Planuojama, jog kitų metų valstybiniai asignavimai universitetui bus 12-15 proc. mažesni negu šiais. Pasak A. Pikturnos, tai turės padarinių. „Manoma, kad apie 12-15 proc. turėtų mažėti darbo užmokesčio fondas. Greičiausiai tarnybinių atlyginimų koeficientai nekis, tačiau iki 20 proc. turėtų mažėti skiriamų priedų ir priemokų dalis, kad užtektų pinigų eksploatavimo išlaidoms padengti“, – prognozuoja A. Pikturna.

Į artėjančius 2009 metus žiūrima su tam tikru nerimu. „Kaip mums seksis kitais metais, priklausys nuo to, kaip bus vykdoma aukštojo mokslo reforma, kiek turėsime valstybės finansuojamų studentų, kuri dalis studentų mokės už visas studijų išlaidas, taip pat kaip atrodys studijų įmokų politika“, – mano A. Pikturna. Jis pabrėžia, jog vien šiemet dėl to, kad pagal šalies valdžios priimtą nutarimą studentai nemokėjo įmokų, Vilniaus universitetas neteko 3,5 mln. litų. Tai dar labiau sukomplikavo dabartinę universiteto padėtį. Prorektorius pripažino, kad dėl nesurinktų įmokų keli fakultetai susidūrė su tam tikromis problemomis.

A. Pikturna prognozuoja, jog ypač sunki gali būti kitų metų pradžia – sausio ir vasario mėnesiai. „Priežastis paprasta – iš karto po Naujųjų metų vartojimas smunka, o tai mažina ir valstybės biudžeto pajamas. Jeigu jau dabar valstybės iždui pritrūksta pinigų, tai vargu ar kitų metų pradžioje situacija bus geresnė. Todėl, jeigu mes šiandien sugebėsime sukaupti bent šiokių tokių atsargų iš Specialiosios programos lėšų ir jas perkelti į kitus metus, manau, kad sukandę dantis pirmąjį 2009 m. ketvirtį turėtumėme įveikti daugiau mažiau sėkmingai“, – sako A. Pikturna.