Kalakutų lesinimo būdai ir lesalai

Lesinimo būdai

Kalakutai gali būti lesinami sausuoju, drėgnuoju arba kombinuotu lesinimo būdu. Jei taikomas pirmasis lesinimo būdas, paukščiams duodama tik sausų visaverčių kombinuotųjų granuliuotų arba negranuliuotų lesalų. Taip lesinant, kalakutai gauna visas reikalingas maisto medžiagas. Be to, paukščių lesinimą galima visiškai mechanizuoti ir automatizuoti ir taip padidinti darbo našumą, sumažinti darbo sąnaudas.

Antrasis, mažiaus efektyvus, būdas yra lesinimas drėgnais lesalais. Koncentruoti lesalai drėkinami vandeniu, nugriebtu pienu, išrūgomis ar kitomis maisto atliekomis. Prie šio lesalo galima pridėti ir žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių ir kitų sultingųjų lesalų. Lesalų mišinys ruošiamas prieš kiekvieną paukščių lesinimą. Jo į lesalines pilama tiek, kiek kalakutai sulesa per kartą. Ilgiau pabuvę lesalinėse drėgni mišiniai, ypač vasarą, gali sugesti ir paukščiai gali suviduriuoti. Paruoštas drėgnas mišinys turi būti birus, nelipnus, kad neužklijuotų snapų angų.

Trečiasis, ekonomiškai efektyviausias, kalakutų lesinimo būdas yra vadinamasis kombinuotas lesinimas. Kalakutams duodama sausų visaverčių kombinuotųjų lesalų ir drėgnų lesalų mišinių. Sausų lesalų atskiroje lesalinėje turi būti visą laiką, o drėgnų mišinių duodama 1-2 kartus per parą tiek, kiek paukščiai sulesa per kartą. Taikant šį būdą, kalakutai gauna ir ūkyje pagamintų žolinių, sultingųjų pašarų bei maisto atliekų, todėl pasiekia didžiausią produktyvumą. Taip auginant galima sumažinti produkcijos savikainą. Be to, žiemą ir anksti pavasarį veislinio pulko paukščiams patartina duoti drėgnų grūdų ar kitokių vitaminų turinčių priedų, tad šis lesinimo būdas labiausiai atitinka paukščių poreikius.

Lesalų maisto medžiagos

Vanduo. Visos maisto medžiagos į organizmą patenka su vandeniu, todėl jis yra pati svarbiausia medžiagų apykaitos dalis. Vandens poreikis priklauso nuo kalakutų amžiaus, lesinimo būdo, patalpų drėgmės, aplinkos temperatūros. Kai aukšta aplinkos temperatūra ir mažas santykinis drėgnumas, kalakutai vandens gali išgerti 1,5-2 kartus daugiau negu normaliomis sąlygomis. Kalakučiukų išgerto vandens santykis su lesalais yra: 0-4 savaičių – 1,2:1; 5-8 savaičių – 1,6:1; vyresnio amžiaus – 1,7-1,8:1. Suaugęs kalakutas per parą suvartoja 600-800 ml vandens. Be jo kalakutai gali išgyventi tik 3-4 dienas.

Proteinai. Jie sudaryti iš baltymų ir azoto turinčių nebaltyminių medžiagų. Baltymų kalakutai turi gauti nuolat. Jų negalima pakeisti riebalais, angliavandeniais ar kitomis medžiagomis. Be baltymų nepasigamina organizmui būtini hormonai ir fermentai. Kai lesale proteinų per daug, organizmas priverstas eikvoti daug energijos jam perdirbti. Jeigu lesale trūksta angliavandenių ar riebalų, dalis proteinų gali būti panaudota energijai gaminti. Kaip bus pasisavintos šios medžiagos, priklauso nuo lesalų visavertiškumo bei juose esančių amino rūgščių santykio ir kiekio. Jei lesaluose amino rūgščių balansas netinkamas, kalakutų prieauglis blogai auga, prastėja reprodukcinės savybės. Skirtingo amžiaus kalakutų proteinų poreikis skirtingas: 0-4 savaičių paukščių lesale turi būti 28 proc., 5-8 savaičių – 24 proc., suaugusių – 16,5-17,5 proc. žalių proteinų.

Angliavandeniai. Tai pagrindinis kalakutų lesalo komponentas, jie sudaro iki 65-70 proc. visos raciono apykaitos energijos. Angliavandeniai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose.

Riebalai. Tai vandenyje tirpstantys organiniai junginiai. Jie įeina į organizmo ląstelės sudėtį, todėl didelė organizmo riebalų dalis kaip energijos atsarga susikaupia po oda ir vidaus organuose. Riebalų sankaupa organizme priklauso nuo kalakutų kroso ir amžiaus. Suaugę kalakutai riebalus kaupia geriau negu prieauglis. Lesaluose esant 3,5 proc. riebalų, geriau pasisavinami proteinai.

Žalia ląsteliena. Ji reikalinga virškinimui skatinti, tačiau pati ląsteliena virškinama blogai, jos maistinė vertė menka. Didelis ląstelienos kiekis lesaluose gali pabloginti kitų maisto medžiagų virškinamumą, ypač pirmosiomis kalakučiukų auginimo dienomis. Ką tik išsiritusių kalakučiukų lesaluose jos neturi būti daugiau kaip 3 proc.

Vitaminai. Tai biologiškai aktyvios organizmo medžiagos, reikalingos gyvybinei organizmo veiklai palaikyti. Yra žinoma daugiau kaip 20 vitaminų, kurie įeina į fermentų ir hormonų sudėtį ir kartu su jais aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jie skirstomi į tirpstančius riebaluose ir vandenyje. Kalakutų lesaluose turi būti tirpstančių riebaluose vitaminų A, D, E, K ir tirpstančių vandenyje B grupės, H ir C vitaminų. Riebaluose tirpstantys vitaminai reguliuoja maisto, mineralinių medžiagų apykaitą, skatina augimą, didina organizmo atsparumą. Vandenyje tirpstantys vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos ir sintezės procesuose, įeina į fermentų sudėtį, skatina jų susidarymą, gerina lesalų pasisavinimą. Kai kurie iš jų reguliuoja kraujo gamybą, skatina susidaryti kraujo forminiams elementams ir hemoglobinui.

Fermentai. Tai taip pat biologiškai aktyvios medžiagos, kurios skatina lesalų maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą. Paukščių lesalams papildyti dažniausiai naudojamas fermentinis premiksas MEK-CGAP. LGI Paukštininkystės bandymų stoties duomenimis, į lesalus jo reikia pridėti 0,75-0,1 proc. arba 0,75-1,0 kg vienai tonai lesalo. Šiame premikse esantys fermentai hidrolizuoja lesalų angliavandenius, baltymus bei kai kuriuos lesalų inhibitorius. Ypač fermentinis premiksas efektyvus lesinant kalakutus vietinės gamybos lesalais, kurių sudėtyje nėra kukurūzų.

Mineralinės medžiagos. Jos į kalakutų organizmą patenka su lesalais ir vandeniu. Mineralinių medžiagų turintys lesalų priedai yra kreida, gesintos kalkės, trikalcio fosfatas, diamonio fosfatas, kaulamilčiai, kriauklelės ir kiti lesalų priedai. Mineralinės medžiagos įeina į visų kūno ląstelių sudėtį ir yra būtinos kalakutų kaulams, kiaušinių lukštams susidaryti. Kalcio, fosforo, kalio, natrio, magnio, chloro ir sieros paukščių organizmui reikia palyginti daug. Kalakutų kaulų santykinis kiekis yra nedidelis, todėl jie turi būti tvirti.

Kalcis būtinas skeletui ir kiaušiniui formuotis. Jo trūkstant, skeletas iškrypsta, kojos neatlaiko kūno svorio. Fosforas reikalingas maisto medžiagų apykaitai organizme palaikyti, taip pat ir skeletui formuotis. Kalcio ir fosforo santykis suaugusių kalakutų lesaluose turi būti 3,8:1,0; kalakučiukų – 1,8:1,0. Natrio ir kalio – 0,8:1,0.

Mikroelementų (geležies, kobalto, mangano, cinko, jodo, vario) kalakutams reikia nedaug. Geležis įeina į hemoglobino ir kai kurių fermentų sudėtį, aprūpina audinius deguonimi. Kobaltas stimuliuoja geležies veiklą gaminant eritrocitus ir hemoglobiną, įeina į vitamino B12 sudėtį. Manganas dalyvauja medžiagų apykaitos, audinių kvėpavimo, kraujo gamybos procesuose, vidaus sekrecijos liaukų veikloje. Cinkas įeina į kai kurių fermentų sudėtį, dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje, skatina kraujo gamybą, spermatogenezę, kaulinio audinio augimą. Varis gerina hemoglobino sintezę, aktyvina fermentų veiklą, vamzdinių kaulų vystymąsi. Jodas reikalingas skydliaukės hormonui tiroksinui gamintis, jis reguliuoja angliavandenių, mineralinių medžiagų apykaitą, spermatogenezę.

Lesalų komponentai

Kalakutų racionuose grūdinių lesalų turi būti iki 60-70 proc. Jie gaminami iš varpinių ir ankštinių augalų. Varpinių augalų grūduose yra iki 70 proc. angliavandenių ir 8-14 proc. proteinų, ankštinių – iki 35 proc. angliavandenių ir apie 20-48 proc. proteinų.

Kukurūzai – vertingas lesalas, tinkantis įvairaus amžiaus kalakutams. Jie pakankamai kaloringi, turi nedaug ląstelienos ir nemažai karotino. Kalakutai kukurūzus noriai lesa ir suvirškina iki 90 proc. jų maisto medžiagų.

Kviečiai – taip pat labai geras lesalas, turintis mažai ląstelienos ir pakankamai angliavandenių bei proteinų.

Miežių apvalkalas kietesnis ir storesnis negu kukurūzų ir kviečių. Jis sudarytas daugiausiai iš ląstelienos, todėl juos kalakutams reikia duoti sumaltus arba nulukštentus. Miežių sudėtyje yra sunkiai virškinamų maisto medžiagų, kurių jauni kalakučiukai nepajėgia pasisavinti, nes jų virškinimo trakte nėra šias medžiagas skaidančių fermentų. Todėl, jei lesaluose yra didesnis kiekis miežių (30-40 proc.), į jauniems kalakučiukams skirtus lesalus būtina pridėti 0,1 proc. fermentų priedo MEK-CGAP.

PERSONALINĖ PAUKŠTININKYSTĖS ĮMONĖ