Finansų krizė: priežastys, pasekmės ir pamokos
Finansų rinkas išsiūbavusi JAV antrinių paskolų krizės bei kuro ir maisto krizių banga atnešė sunkumų ne tik Europos bankams, bet ir diržus turintiems susiveržti žmonėms. Europiečių laukia negrąžintos paskolos, perkamosios galios mažėjimas ir nedarbo didėjimas. Ar pasitikėjimą grąžins JAV 700 mlrd. dolerių gelbėjimo planas ir kitų vyriausybių, norinčių išvengti praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio klaidų, pastangos? Ko tikėtis iš krizės ir kaip apsisaugoti nuo ekonomikos lėtėjimo spąstų?
Ekonomikos ir finansų politikos srityje dirbantiems europarlamentarams šiuos klausimus uždavėme prieš spalio 9 d. plenariniame posėdyje vyksiančias diskusijas dėl finansų rinkų priežiūros priemonių.
Puota baigėsi
„Dabartinis finansų krizės epizodas nenustebino – padėtis Europoje susijusi su situacija JAV“, – aiškina Ekonomikos komiteto pirmininkė Pervenche Berès. „Amerikoje bankai lyginant su kiekvienu realių investicijų doleriu skolina 32 dolerius, tuo tarpu Europoje 1 indėlio doleris atitinka 12 paskolintų dolerių. Kenčiame nuo Amerikos ekscentriškumo“, – mano Margaritis Schinas (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Graikija), sakydamas, kad „puota baigėsi“.
Vokiečių europarlamentarė Heide Rühle (Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljansas) krizės plėtimosi šaknis regi naujoviškuose finansų produktuose ir perdėtame saugumo jausme. Bulgarijos atstovė Mariela Velichkova Baeva (Liberalų ir demokratų aljansas) krizės priežastis įžvelgia pelno vaikymesi, tikrosios rinkos padėties, jos gebėjimo atlaikyti sukrėtimus ir jų pasekmių nesuvokime.
Pasekmes pajus daugelis
Kuomet finansų sukrėtimai paveikia realiąją ekonomiką, tai gali pajusti daugelis iš mūsų, primena europarlamentarai. „Pastarųjų ketvirčių duomenys rodo, kad kai kurių ES šalių ekonomikos jau žengia į recesiją. Paprasti žmonės ją pajus mažėjant perkamajai galiai ir darbo vietų skaičiui“, – neabejoja Pervenche Berès.
Pasak jai pritariančios Heide Rühle, krizės aukomis taps ekonomikos augimas ir konkurencingumas. Mariela Velichkova Baeva, taupymo ir investicijų procesą vadinanti makroekonomikos oru, mano, kad galime sulaukti investicijų ir vartojimo mažėjimo.
„Europiečiai įprato prie santykinai ramios padėties euro zonoje ir žemų palūkanų normų, todėl audra po 5-6 metus trukusio štilio atrodo netikėta. Mažiau nuo JAV priklausančios rinkos – šįkart Pietų Europos šalys – sulauks mažesnės krizės, tačiau Europa privalo rasti tinkamą sprendimą“, – tvirtina apie pasikeitusio ekonominio klimato ir psichologijos svarbą kalbantis Margaritis Schinas.
Europinės priemonės?
Ekonomikos komiteto pirmininkė Pervenche Berès yra įsitikinusi, kad vien Europos centrinio banko pastangų didinti likvidumą nepakanka: „Turime didinti finansų rinkų gyvybingumą – to negalės užtikrinti atskiros ES valstybės su savo strategijomis, todėl reikalingos europinės iniciatyvos“.
Heide Rühle taip pat pritaria, kad norint pašalinti sunkumų priežastis, vien gelbėjimo ratų finansų rinkoms metimo nepakanka. „Reikalingi struktūriniai politikos pokyčiai: griežtesnis finansų reglamentavimas, rizikos reitingavimo metodologijos keitimas, priežiūros stiprinimas“. Pasak europarlamentarės, dėl sudėtingų išvestinių finansinių instrumentų gausos didelė rizikos dalis yra nematoma plika akimi, todėl nacionalinėms priežiūros institucijoms ją vertinti yra pakankamai sunku.
„Negalime tikėtis, jog ES turi galių pakeisti ekonomikos tendencijas. Privalome matyti ir vertinti rinkos siunčiamus signalus“, – aiškina Mariela Velichkova Baeva. „Mums reikia kuo mažiau ir kuo efektyvesnio įsikišimo tam, kad ištaisyti rinkos ydas ir sustiprinti ekonomiką. Privalome įsikišti, kuomet verslo sprendimai turi milžiniškas socialines pasekmes“, – teigia EP narė.
