Natūralu, kad žmogus ieško kur geriau, kad kiekvienas stengiasi rytoj gyventi geriau negu šiandien. Viena iš galimybių tai pasiekti karjera. Tai visiškai sveikintinas būdas, jei nepavirsta karjerizmu. Kadaise tokia sąvoka ar netgi, tarkime, žodis karjera buvo plūstamasis, nes dauguma žmonių painiojo (ir iki šiol painioja) karjeros ir karjerizmo sąvokų reikšmes. Už savo pirmąjį apibrėžimą ir dabartinį egzistavimą žodis karjera turi būti dėkingas Italijai. Karjera pagal italų kalbos “carriera” reiškia bėgimą, gyvenimo trajektoriją, veiklą. Nepamirškime ir apie neigiamą tolimą karjeros giminaitį, vardu karjerizmas, tai be principų asmeninės sėkmės vaikymasis bet kurioje veikloje, asmeninės gerovės siekimas. Karjeros ir karjerizmo traktuotės skiriasi. Pastaroji kyla nuo lotynų kalbos vežimas ir italų hipodromas, vieta žirgų lenktinėms. Taigi karjerizmas tai mokslas, kurio pagrindu kyla žmogaus būtinumas kovoti už savo vietą po saule. Vadinasi, vieta žirgų lenktynėms tai įmonė, kurioje dirbate, t.y. hipodromas. Lieka dar trys žirgų lenktynių dalyviai tai žirgas, jojikas ir turtingas dėdė, kuris statė savo nemenkus pinigus už žirgą. Jojikas tai Jūs pats, žirgas tai Jūsų stimulų ratas, kuris nuolat Jus judina: noras būti turtingam, noras išgarsėti, būti visų įvertintam, turėti autoritetą, pavaldinių baimė, visagalybės jutimas, galų gale Jūs norite stabilumo ateityje.

Neretai galime išgirsti: “Padaryk tai, kai turėsi laisvo laiko”, tačiau iš tikrųjų toks “laisvas” laikas neegzistuoja. Netgi tada, kai gulite ant sofos, tai yra jūsų poilsis, bet ne “laisvas” laikas. Nors atrodo, kad įvairūs susirinkimai ir susitikimai nieko nekainuoja, bet iš tiesų jie atsieina labai brangiai, nes laikas yra pinigai. Paskaičiuokite, kiek kainuoja jūsų darbo valanda. Jeigu kasdien jūs sutaupysite bent vieną valandą, per metus jūs ne tik sukaupsite šimtus litų, bet ir turėsite galimybę išmokti dirbti taip, kad laikas taptų dar vertingesnis. Štai kodėl geriausiai sekasi tiems, kurie moka taupyti laiką. Būkite susikoncentravę. Visi aukštesnes pareigas užimantys žmonės vadovaujasi tam tikrais prioritetais. Pavyzdžiui, viena žurnalo moterims redaktorė ant savo darbo stalo visada laiko redaguojamo žurnalo numerį. Kai ji bando nukrypti į šalį ir užsiimti kuo nors kitu, kas nesusiję su žurnalo sėkme, žvilgtelėjusi į gulintį numerį ji sugrįžta į vėžes. Jeigu jūs neturite nusistatę prioritetų, galite visą dieną sunkiai dirbti ir darbo pabaigoje būti labiau nutolę nuo savo tikslo negu jo pradžioje. Vienas iš būdų nustatyti prioritetus yra sudaryti reikiamų atlikti darbų sąrašą. Kiekvieną vakarą trumpai pasižymėkite 20 svarbiausių užduočių, kurias reikės atlikti rytoj ir kitą dieną keletą kartų peržiūrėkite šį sąrašą. Pasak laiko planavimo specialistų, geriausias būdas įvykdyti tai, kas įtraukta į jūsų sąrašą, kiekvienai užduočiai skirti tam tikrą laiko atkarpą.

Išsilavinimo, techninių žinių bei įgūdžių negana….. Labai dažnai personalo valdymo literatūroje kartojasi terminas “Emocinis išprusimas” (Emotional Inteligence). 1995 m. Daniel Goleman, psichologas ir New York Times žurnalistas išleido knygą, kuri greitai tapo tarptautiniu “bestseleriu”- Emocinis išprusimas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ (intelekto koeficientas). Knygoje jis apibendrino daugelio metų tyrimus, kurie rodo, kad emocinis išprusimas arba žmogaus sugebėjimas valdyti save ir bendrauti su kitais lemia darbinę sėkmę dvigubai labiau nei IQ ar techniniai įgūdžiai. Šioje ir kitoje savo knygoje jis atskleidžia šiuos faktus: Tyrimai, daryti daugiau nei 500-uose organizacijų, rodo, kad tokie faktoriai kaip pasitikėjimas, savitvarda, savęs suvokimas, pareigos jausmas ir sąžiningumas nulemia, ne tik individų, bet ir įmonių sėkmę. Ištyrus 181 pareigybę 121-oje tarptautinėje kompanijoje, buvo pastebėta, kad du iš trijų sugebėjimų, reikalingų sėkmei priklauso emociniam išprusimui, pvz. patikimumas, sugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galėjimas bendradarbiauti. Tyrimai, daryti daugiau kaip 500-uose pasaulio organizacijų, rodo, kad individai, kurių aukštas EQ (emocinis koeficientas), sėkmingai daro karjerą ir įmonėse užima aukščiausias pareigas. Remiantis įmonių apklausomis, nustatyta kad, samdant darbuotojus, labiausiai pageidaujami sugebėjimai yra: komunikabilumas, sugebėjimas bendrauti ir initiatyva.

Praėjus ilgam darbo paieškos etapui, jei jūs viską darėte teisingai, jums nusišypsojo laimė ir jūs gavote darbą. Atrodo, jog tai – kaip tik tai, ko jūs siekėte. Tačiau nepamirškite, jog išlaikyti gerą darbą yra ne ką mažiau svarbu nei jį gauti. Pateiksime keletą gerų patarimų, ko reikėtų nepamiršti naujajame darbe. Galima šiuos patarimus įgyvendinti ir ieškant darbo. Atminkite, jog pirmasis įspūdis, kurį jūs padarysite naujajame darbe savo kolegoms, nulems tolimesnę jūsų sėkmę. “Pirmas įspūdis antrą kartą nepasikartos”. Dažniausiai darbdaviai nepatenkinti naujų darbuotojų požiūriu į darbą, darbo įpročiais, nors jie ir sugeba tą darbą padaryti. Darbdaviai iš jūsų tikisi: Teigiamų emocijų. Teigiamas požiūris yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant sėkmės darbe. Neikite į darbą su niūriomis nuotaikomis, neigiamomis emocijomis, savo problemomis, palikite jas namuose, bare, gatvėje. Niekada nevėluokite. Nustatykite, kiek laiko užtruks jūsų kelionė į naująją darbovietę. Pridėkite kelias papildomas minutes prie šio laiko automobilių kamščiams, kitiems nenumatytiems atvejams. Būdamas punktualiu jūs įgysite darbdavio pagarbą ir pasitikėjimą. Informuokite savo viršininką iš anksto, jei jūs vėluosite į darbą, sergate ar dėl kitų priežasčių neatvyksite į darbo vietą. Stenkitės vadovautis firmos, kurioje dirbate, vidaus tvarka, taisyklėmis, tradicijomis, įpročiais. Pateisinkite jums keliamus vadovo lūkesčius ir viltis.

Darbas. Tik ne bet koks. Karjera. Noriu jos siekti, bet kaip? Ką daryti? Pažvelgus į šiandienos situaciją Lietuvoje, kai nedarbas viršija 10 proc., kalbėti apie darbo keitimą ir jo paiešką bei karjerą gali būti sudėtinga. Tačiau visose valstybėse ekonomika patiria nuosmukius bei pakilimus. Pavyzdžiui, prieš dešimtį metų nedarbas JAV taip pat siekė 10 proc., ir tokiose pramonės srityse, kaip gynyba, energetika, automobilių gamyba bei aeronautika vyko nuolatinis darbuotojų skaičiaus mažinimas. Rinkoje atsirado daug specialistų, pretenduojančių į nedidelį darbo vietų skaičių ir dar daugiau siauros kvalifikacijos darbuotojų, kurių poreikis besivystančių informacinių technologijų sąlygomis nebuvo didelis. Žinoma, šių problemų sprendimas yra visos visuomenės, t.y. valstybės, privataus sektoriaus, švietimo įstaigų, profsąjungų bei piliečių užduotis. Kaip pats žmogus galėtų sau padėti šiandienos situacijoje? Turbūt svarbu prisiminti, kad darbo paieška jau yra darbas. O karjera retai vystosi savaime, stichiškai. Realiai įvertinkite savo situaciją. Šiandien tai pirmas ir pats svarbiausias žingsnis. Jei turite darbą, rimtai pagalvokite, ar dabar pats tinkamiausias laikas jį keisti. Pasvarstykite, kas skatina Jus ieškoti kito darbo? Ar tos priežastys pakankamai rimtos, kad būtų verta rizikuoti dabartiniu darbu?

Apie karjerą yra parašyta nemažai. Tik labai gaila, kad tai daugiausiai yra versta literatūra, todėl mūsų sąlygoms ji nėra pritaikyta, o kartais net juokinga. Norim pateikti jūsų dėmesiui labiau pritaikytus mūsų sąlygoms karjeros būdus. Laiptai. Žmogus (pabaigęs mokyklą, atleistas pagal etatų mažinimą ir t.t.) įsidarbina įstaigoje į pačias žemiausias ir mažiausiai apmokamas pareigas (patirties pretenduoti į geresnę vietą, aišku, neužtenka). Pareigos (ir/arba įmonė) nesuteikia jokių vilčių pakilti tarnyboje, bet duoda labai svarbų dalyką patirtį ir darbo įgūdžių. Padirbus keleta mėnesių ar metus ir įgyjus kai kurių praktinių žinių, darbuotojas palieka įmonę. Jis ieško darbo kitur. Bet pareigos tokios pat arba panašios. Čia jis toliau gilina savo įgūdžius. Padirbus dar keleta mėnesių, darbuotojas vėl keičia darbovietę. Ir taip, kol pasiekia vidutines arba geresnes nei vidutinės darbo sąlygas. Tada jis nebeikeičia darboviečių. Geriau imasi papildomo darbo, kuris duoda ir papildomas pajamas. Jei tos pajamos pakankamos tuo ir pasibaigia darboviečių keitimas. Jeigu ne darbuotojas ieško galimybių pakeisti darbą, bet jau su didesniu atlyginimu. Ir geresnėmis pareigomis. Pakeitus 3-4 darbovietes, žmogus įgyja įvairesnę patirtį. Jis įgauna galimybę pretenduoti į geriau apmokamą darbo vietą. Pagerėja darbo sąlygos. Atsiranda savirealizacijos galimybė. O toliau – galima pradėti savo verslą arba ieškotis dar geresnės darbo vietos.