„Visi hipiai buvo funky“

Interviu su Remigijumi Ruokiu

Projekto „Visuomenė ir gyvenimo stiliai: socialinės harmonijos link“ grupės Šiauliuose (vadovas G. Mažeikis, dalyvės K. Jakutytė ir R. Gaubaitė) tikslas: surinkti informaciją apie Šiaulių miesto ir apylinkių kūrybinės įvairovės veidus, suteikti galimybę pasisakyti grupių atstovams, palaikyti jų interesus, užtikrinti kompromisų siekį.

Šiame „Parko“ numeryje skelbiame fragmentą iš pokalbio su žinomu Šiaulių miesto kultūros vadybininku, menininku, garsiojo Šiaulių Hippylando įkūrėju ir organizatoriumi Remigijumi Ruokiu.

Kas tave sieja su Hipių idėja?

Jaunystė. Mes tikėjome tais dalykais, idealais. Iš to ir kilo Hippylando idėja. Hipių logotipai, internetiniai puslapiai, knygos, visa jų veikla yra nesmurtiniai. O „nuostabios“ smurtinės organizacijos, kurioms atstovauja kai kurie valdžios organai, aišku, yra prieš hipių judėjimą, nes tai prieštarauja jų pačių egzistencijai. Hipiai deklaruoja ne smurtą, o meilę ir pan., ir man priimtina ši jų „religija“. Pradžioje hipių judėjimas buvo labai „čiotkas“, viskas buvo gerai sutvarkyta, kol jis netapo komercinis. Tai natūralu: atsirado tie, kurie pradėjo gaminti indėniškus ir aborigeniškus papuošalus ir pan. Hipiai naikino skirtumus tarp tautų. Jie plačiai atvėrė tautų bendravimo duris, atsirado „kraujomaiša“ tarp įvairių kultūrų, visuomenės sluoksnių. Hipiai spyrė į užpakalį tai žmonijos daliai, kuri nebuvo pasiruošusi tokiems dalykams. Jie pirmi pradėjo kovoti prieš karą Vietname ir pan. Siūlau pažiūrėti filmą „The Doors“ (1991 m., rež. Oliver Stone – red.). Prisimintinas ir pirmasis hipių roko festivalis (Woodstock – red.), kuris įvyko Amerikoje. Jis buvo laisvas, nepriklausomas. Daug sukurta filmų ta aštuntojo dešimtmečio tema, pvz. Peter Greenawey filmai.

Kuo skiriasi 1, 2 ir 3 Hippylandai?

Pirmasis Hippylandas vyko Didždvario gimnazijos kieme. Beje, kas juokingiausia, kaip vėliau sakė senieji hipiai Mažylis, Remigijus Jurela, kaip tik čia jie rinkdavosi, gerdavo vyną, dainuodavo dainas. „The Doors“ buvo jų religija, o jų muzika buvo „Led Zeppelin“, Jimmy Hendrixas.

2-asis ir 3-asis hippylandai nebebuvo bandymai, nes jau pirmajame buvo sukurta forma, kuri praktiškai buvo padaryta iš nieko. Po pirmojo Hippylando susiklostė aplinkybės, su kuriomis nebegalėjome taikstytis. Buvo draudžiama veikti mokyklos kieme, nes švietimo įstatymas draudė šalia mokyklos prekiauti svaiginamaisiais gėrimais. Tačiau tas draudimas prieštaravo hipių idėjoms. Be to, jei kas nors nori prisigerti, tai prisigers bet kokioje kitoje vietoje ar ateis jau prisigėręs – nieko neįrodysi. Susiklosčius tokioms aplinkybėms praeitais metais mes labai sėkmingai persikėlėme į ,,Zubovų kiemelį“. Veiksmas pasitvirtino, o šiais metais sulaukėme tiesioginio rezultato – viskas ,,čiki“. Tačiau ir šiais metais norėjom organizuoti keletą atrakcijų, kurių neparodėme, nes valdininkai jas draudė, tad turėjome jų atsisakyti, nors, manau, miestelėnams tai būtų buvę įdomu.

Ar neišduotumėte,kokios tos atrakcijos?

Neišduosiu, paliksime tai kitiems metams. Tai bus naujas dalykas vietoje buvusios atrakcijos ,,Lovoje su Džonu Lenonu“.

Hippylandą rengiate per Šiaulių dienas?

Taip, nes per Šiaulių dienas susirenka daugiau žmonių. Šiauliai nėra toks didelis miestas, kad ,,valgytų kultūrą“. Keturis renginius, kuriuos suorganizavome per tris dienas, galėjome padaryti atskirai, bet abejojome, ar būtume tam gavę finansavimą, nes iš tikrųjų tie renginiai suėda velniškai daug pinigų. Renginiai yra nemokami, tas taip pat priverčia susimąstyti, keisti kažkokias nuostatas.

Ar tau priimtina, kad tave vadina naujuoju hipiu?

Man tai gerai, man tai ,,liuks“. Aš domiuosi hipių muzika, aš ja gyvenu. Į Šiaulius net atvežu tokią muziką grojančius kolektyvus. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį atvyks kolektyvas, kuris groja „Led Zeppelin“ muziką, bet su mongolų liaudies instrumentais.

Ar anksčiau buvai kokiossubkultūros narys? Pankų? Metalistų? Jei buvai, kodėl išėjai?

Perėjau visus „pankizmus“ – kas buvo hipiai, tie perėjo ir „pankizmą“. Studijų metais mane vadino panku, kadangi KTU iš viso nebuvo pankų. Jei truputį kitaip apsirengęs, tai tu jau ir esi pankas, jau esi disidentas kažkuria prasme. Ilgi plaukai, languotos kelnės ar dar kažkas – jau tu esi subkultūra.

Ką galvojiapie subkultūras?

Visi turi teisę egzistuoti, išskyrus radikalus, visiškus psichus, smurtininkus. Jei esi liberalus, turėtum sakyti, kad jie turi teisę egzistuoti, tačiau, kita vertus, dauguma radikalų yra nesusipratusių komandos. Visi panašūs judėjimai, tokie kaip „Hamas“ ar žydų nacionalistai, mūsų ultranacionalistai, manau, atsiranda ne dėl proto pertekliaus. Ateitį turi kosmopolitizmas, kuris turi daug bendro su hipiais. Tarp kitko, prieš hipius buvo bitnikai. Bitnikų filosofija buvo tokia: visiška laisvė, džiazas, improvizacija. Tačiau mažai dėmesio buvo skiriama audiovizualizacijai, drabužiams. Iš bitnikų kilo bei kartu su roku atsirado hipiai. Jie pritraukė daugelį religijų, pasisavino krišnaizmo, budizmo elementus, indėnišką kultūrą: žolių rūkymą, meditacijas – tai matyti kino filmuose. Kur buvo hipiai, ten nuolat sukdavosi kokie nors religiniai mokytojai.

Visi hipiai buvo funky, kad ir kaip tu žiūrėtumei. Hipiai taip pat buvo prisirinkę anarchistinių simbolikų, bet anarchistai nuo hipių atsiskyrė ir tapo pankais. Tai atsitiko 1975 – aisiais, kaip sako istorija. Pirmieji pankai Londone reiškėsi iki 1979 – ųjų, – ganėtinai ilgai. Po to atsirado modo-pankai, kurie komercionalizavosi, specialiai plėšė kelnes, prigalvojo visokių auskariukų.

Ekologiniai judėjimai atsirado iš tų pačių hipių – ,, gėlių vaikų“. Jie propagavo tas pačias krišnaizmo idėjas: siekti taikos, meilės, nevalgyti mėsos, saugoti gyvuliukus. Aišku, hipiais pasinaudodavo ir dalis politikų. Prisiminkime, kad kai hipių judėjimas buvo aktyvus Europoje, Kaune jų sąjūdis buvo įasmenintas Kalantos susideginimu. Sunku pasakyti, ar jis buvo paveiktas hipiškų idėjų, ar ne. Bet kad ilgaplaukiai tuo metu turėjo hipiškų motyvų – akivaizdu. Jie buvo baudžiami net už išvaizdą, jiems buvo kerpami plaukai. Ir šiandien ilgi plaukai rodo laisvą žmogaus požiūrį, o trumpa šukuosena rodo nenorą skirtis su dogmomis.

Iš kurir kaip kilo „neprievartos zonos“ idėja?

Prieš pusę metų, kai kūrėmės ,,Jaunimo centre“, galvojome, kad reikia daryti kažkokią akciją, kuri nereikalautų 100 tūkst. litų, bet skambėtų. Kai prieš keletą metų mūsų būgnininkas grįžo iš užsienio, vieną vakarą, po darbų, jį sumušė tarpuvartėje, miesto centre. Pasirodo, toje vietoje muša, daužo, vagia kone dažniausiai mieste. Ir mes buvome nukentėję toje vietoje: vagys buvo išdaužę mašinos langą. „Nesmurto zonos“ idėja ir yra žymėti tokias vietas, kuriose nėra smurto. Sugalvojome, kad toje vietoje galėtų būti lenta su kažkokiu ženklu, kurioje užrašytume lietuvių ir anglų kalba: NESMURTO ZONA. Vėliau sugalvojome, kad apie tokias vietas reikia teirautis policijos. Manau, kas trs mėnesius ar kas pusę metų rasime naujas nesmurto vietas Šiauliuose. Lenteles kabinsime prie tų vietų, kur nebuvo kviečiama policija. Klausėme savęs: kaip reaguos publika? Gal ji budės tose vietose vakarais ir norės ką nors sumušti, kad paneigtų šitą faktą.

Taigi trečiajam Hippylandui reikėjo surasti taikos vietą. Pasiderinome su savivaldybe, iš kurios sužinojome, kad prie „Yamahos“ muzikos mokyklos trys mėnesiai nebuvo jokių smurtavimų. Tarp Filharmonijos ir „Yamahos“ mokyklos yra mažytė vieta, kurioje niekas į ,,liustrą nėra gavęs“. Atidengėme lentą ir patys džiaugėmės, kad rezultatas buvo geras. G. Mažeikis dalyvavo, pasakė „superinę“ kalbą. Gerai į tai sureagavo LNK televizija, kuri padarė puikų reportažą. Šitam miestui yra reikalinga visai kitokia opinija. Dažniausiai matome varganus, su „treningiukais“ žmones, vienokį ar kitokį nusikaltimą, o gražesnę Šiauliuose vykusią akciją užmirštama parodyti.

Trečiajame Hippylande dalyvavo daug gotų subkultūros atstovų, kiek mažiau skinų. Ar tenkasusidurti su šiomis subkultūromis?

Gotai yra labai artimi hipiams. Jų judėjimas pradėjo vystytis po hipių, tai buvo laikotarpis, kai nebuvo aršaus skirtumo tarp subkultūrų. Gotai pradėjo kurtis 1982 – aisiais, kai atsirado tamsi muzika, kai išryškėjo heavy – metal, kuris nuo 1986 – ųjų metų vystėsi kaip atskira srovė. Pradėjo skirtis tam tikros atšakos, kurių vienos nukeliavo į religijos, kitos į folkloro pusę. Gotų muzika atsirado sujungus folklorą, religiją, tam tikrus keltiškus ir kitų kultūrų motyvus. Gotai – tamsūs romantikai. Prisiminkite Šumaną, Šubertą ar dar kokius XVIII amžiaus antrosios pusės veikėjus. Jų klausantis – slegia. Tai – klasika. Pasiklausyk gotų muzikos – irgi slegia, ten prošvaisčių nesimato, jie nori juodai rengtis, jie mato taip.

Tenka man susidurti ir su skinais, jie truputį mane gąsdindavo, bandėme „kultūrkėj“ padaryti vieną renginuką, tai jie atėjo su pagaliais, kuriuos apsauginiams teko atimti. Susipriešinimą reikia spręsti taikiomis priemonėmis, „išryškinti“ viską. Dabar su jais mūsų santykiai geri. Skinai sako, kad, esą, labai normalūs jų santykiai su gotais ir metalistais. Skinai jau susiformavo kaip subkultūra, jie jau turi savo idėjas, tikslus.