Hipiai
Hipiai, tai subkultūra kilusi iš jaunimo judėjimo, prasidėjusio JAV septinto dešimtmečio pradžioje ir paplitusio visame pasaulyje. Pats žodis hipis yra kildinamas iš amerikietiško žodžio hipster, reiškiančio klubus aptempiančias kelnes. Sąvoka pirmą kartą panaudota apibūdinti bytnikus, atsikėlusius į San Francisko Haight-Ashbury rajoną. Šie žmonės neigė tradicinę kultūrą ir gyvenseną, kūrė atskiras bendruomenes, klausė psychodelic rock, stovėjo seksualinės revoliucijos priešakyje ir naudojo narkotikus (dažniausiai LSD ir kanapes) kaip priemonę savo sąmoningumo tyrinėjimams.
1967 metais „Žmonių Sueiga“ (Human Be-In) San Franciske išpopuliarino hipių kultūrą ir privedė iki legendinės „Meilės Vasaros“, vykusios vakarinėje JAV pakrantėje, ir 1969 metais vykusio Vudstoko festivalio rytinėje šalies dalyje. Jungtinėje Karalystėje mobilios „taikos kolonos“ tarsi piligrimai keliavo į nemokamus muzikos festivalius Stounhendže. Judėjimas žymų mastą įgijo ir Meksikoje bei Naujojoje Zelandijoje, tačiau daugiau ar mažiau buvo aptinkamas beveik visur.
Hipių stilius, maniera ir vertybės turėjo didelį poveikį kultūrai, muzikai, televizijai, filmams, literatūrai ir dailei. Jau nuo septinto dešimtmečio pradžios vyraujanti visuomenės dalis įsisavino daugelį hipių kultūros aspektų. Hipių išpažįstamas religinis ir kultūrinis įvairumas susilaukė plačiai nusidriekusio pripažinimo, tokiu būdu Rytų filosofija ir jos dvasinės idėjos pasiekė Vakarų pasaulio auditoriją. Hipių kultūros palikimas šiuolaikinėje kultūroje yra sunkiai aprėpiamas, nes pasireiškia bemaž visur: nuo sveiko maisto iki muzikos festivalių, nuo šiuolaikinių seksualinių papročių iki kibernetinės revoliucijos.
Dar netapęs pilnamečiu tapau hipiu Kaune. Mes kovojome už taiką. Vėliau gavęs šaukimą į tuometinę sovietinę armiją neišėjau – drauge su dailininke Vaiva pabėgome į Kuršių Neriją. O sužinojus, kad sovietinis karinis komisariatas mano bylą perdavė teismui, atsiguliau ir į psihiatrinę ligoninę. Pavyko – kariuomenės išvengiau. Mes, Kauno hipiai mėgdavome burtis prie kavinių Laumė, Kibirėlis. Vilniuje hipiai tuo metu rikdavosi prie kavinės berods Vaiva, o tuometiniame Leningrade – prie Kazanės soboro. Tikrai, hipių matyt yra visame pasaulyje. Sovietiniai neišmanėliai mus dažnai pavadindavo pankais, nors su pankais neturėjome nieko bendro. Mes kovojome už laisvę ir taiką Žemėje. O hipiai yra taikūs ir draugiški žmonės. Ir nors žmonija laikas nuo laiko kariauja, aš šventai tikiu – ateityje gyvensime laisvi ir laimingi be karų. Taika visiems.
Vilius Mažeika