Vokietijoje rūkymą keičia priklausomybė nuo interneto
| | |

Vokietijoje rūkymą keičia priklausomybė nuo interneto

Vokietijos vyriausybės atstovė kovai su narkomanija vis labiau nerimauja dėl patologiško interneto naudojimo jaunimo tarpe, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung.“ Vokietijoje jaunuoliai rečiau griebiasi butelio, cigaretės ar narkotikų, bet milijonai šalies gyventojų vis dar turi rimtų priklausomybės problemų. Daugybė jų yra priklausomi nuo kompiuterių ar viešojo maitinimo įstaigose įrengtų lošimo automatų. Taip rašoma laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ cituojamoje Vokietijos vyriausybės ataskaitoje apie narkomaniją ir priklausomybių problemas. Vokietijos vyriausybės atstovė kovai su narkomanija Mechthild Dyckmans ypač susirūpinusi „besaikiu ar net patologišku jaunuolių naudojimosi internetu.“ M.Dyckmans taip pat pranešė, kad vyriausybė dar prieš vasaros atostogas parengs nutarimą, kuriuo bus sumažintas leistinas lošimo automatų skaičius viešojo maitinimo įstaigose. Šiuo metu Vokietijoje kiekvienas baras, restoranas ar kavinė gali turėti iki trijų automatų. Praktiškai nekontroliuojamą prieigą prie jų turi ir nepilnamečiai jaunuoliai, kurie pagal valstybės įstatymus neturi teisės jais naudotis. Užtat tabako gaminių vartojimas Vokietijoje pasiekė naujas žemumas. Vos 12 proc. jaunuolių tarp dvylikos ir septyniolikos metų bent kartą per savaitę rūko. Jau kurį laiką stebima ir alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija.

Priklausomybė nuo interneto
| | |

Priklausomybė nuo interneto

Atsiradus kompiuteriams ir internetui, žmonės džiaugėsi: internetu galima tiesiogiai bendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio, naudotis bibliotekomis, diskutuoti, surasti reikalingą informaciją, žaisti.Tačiau psichologai vis dažniau vartoja terminą “priklausomybė nuo interneto” ir pastebi, kad kompiuteris daugeliui atstojo tiesioginį bendravimą. “Priklausomybė nuo interneto” terminas pirmą kartą pavartotas prieš aštuoniolika metų. Iki šiol Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto kaip ligos, tačiau psichologai pripažįsta: klientų, nesusitvarkančių su šiuo įpročiu, nuolat daugėja. Pasidomėjus, kas pirmiausia parodo, kad žmogus yra linkęs priklausyti nuo informacijos, bendravimo internetu, psichologai aiškina, kad tai nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Esą vieni internautai save laiko priklausomais nuo interneto, naršydami po dvidešimt valandų per savaitę, o kiti, internete praleisdami dvigubai daugiau laiko, nieko blogo čia neįžvelgia. “Svarbiausia, kiek žalos interneto vartojimas daro žmogaus gyvenimui: ar kyla dėl to konfliktinių situacijų, problemų šeimoje, darbe, mokykloje, kiek tai paveikia tarpusavio santykius. Anot psichologų, vienas iš priklausomybės simptomų – kontrolės praradimas. Tiek alkoholikai, narkomanai ar lošėjai nebesugeba kontroliuoti savo elgesio, tiek nuo interneto priklausomi asmenys užsibūna tinkle ilgiau nei buvo numatę. Žmonės taip įsitraukia, kad pamiršta laiką. Psichologai internetu pasiekiamą informaciją, bendravimą vadina dvidešimtojo amžiaus pabaigoje atsiradusiu nauju narkotiku. Atsiradus kompiuteriams ir internetui, visi džiaugėsi, kad internetas suartins žmones – gali tiesiogiai susisiekti su bendraminčiais iš viso pasaulio, skaityti knygas, ieškoti įvairių patarimų, pagalbos, diskutuoti forumuose. Tačiau psichologai sako, kad realybė dažnai atskleidžia atvirkštinį variantą. Tyrimai rodo, kad interneto mėgėjai daug mažiau laiko praleidžia su kitais žmonėmis, palygint su retai internetu bendraujančiaisiais. Jiems sunkiau mokytis, suprastėja jų darbinė veikla. Psichologai primena, kad ilgai “internete sėdintiems” žmonėms atsiranda ir neigiamų fizinių pasekmių: sutrinka miegas, mityba, tokie žmonės mažai juda. Jiems būdingos ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija, socialinės fobijos, įvairios priklausomybės.

Priklausomybė nuo kompiuterio
| | |

Priklausomybė nuo kompiuterio

Vis greičiau besivystančiame šiuolaikiniame gyvenime labai aktualios alkoholio vartojimo, narkomanijos, azartinių žaidimų problemos. Negana to, XXI amžiaus pasaulyje atsirado dar viena labai skaudi problema – priklausomybė nuo kompiuterio. Tai tokia priklausomybė, kai atsiranda liguistas poreikis kasdien valandų valandas leisti laiką prie kompiuterio (pavyzdžiui, kai žmogus pokalbių svetainėje užmezga internetinį romaną, ieško savo pašnekovo kitą dieną, o neradęs nerimauja arba kai vaikas ima praleidinėti pamokas ar suaugęs žmogus nesusikaupia darbe, nes jam norisi kažko ieškoti internete, būtinai įsijungi kompiuterį). Priklausomybė nuo kompiuterio yra labai glaudžiai susijusi su priklausomybe nuo interneto bei įvairiausių internetinių kompiuterinių žaidimų. Daugeliu atvejų tai yra neatsiejama priklausomybės nuo kompiuterio dalis. Neoficialūs specialistų duomenys yra parodę, jog 10 proc. kompiuterio ar interneto vartotojų jau yra visiškai priklausomi nuo jų. Dažniausiai žmonės net nejaučia, kad jiems kasdien didėja priklausomybė nuo kompiuterio, žaidimų ar interneto. Priimta manyti, kad tai atsitiks kažkam kitam, bet tik ne tau pačiam. Didėjant gyvenimo tempui, kompiuteris bei jo privalumai tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – tai reikalinga tiek darbui, tiek mokslui ar kasdieniniam darbams atlikti. Priklausomybės augimą būtų galima kiek pristabdyti jeigu pasistengtumėme nepainioti kelių skirtingų dalykų ir atskirti tai, kas reikalinga darbui ar mokslui nuo laisvalaikio praleidimo būdo. Užuot savo laisvą laiką praleidę gryname ore ar būryje gerų draugų, mes sėdime įbedę savo akis į kompiuterio ekraną, kuriame daug patyčių, neteisingos informacijos, pornografijos.

|

Švenčiame pasaulio lietuvių vienybės dieną

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija). Katastrofos priežastys nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo. Egzistuoja versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, palaikę priešais. Lakūnai laikomi Lietuvos patriotais. Savo skrydžiu jie norėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva nenusileidžia kitoms valstybėms. Žinią apie „Lituanica” skrydį po visą pasaulį tuomet išplatino telegramų agentūros.

| |

Vadybos psichologijos konsultacijos gali išgelbėti verslą

Praėjus juodžiausiam bedarbystės laikotarpiui, daugelio organizacijų vadovai jaučia darbuotojų, o ypač – kvalifikuotų, stygių. Tačiau ar daugelis jų susimąstė, kad nauja darbo rinkos situacija iš jų reikalauja naujo požiūrio į vadovavimą? Dinamiškoje šiandienios situacijoje darbuotojui svarbu ne tik gauti pinigus, bet ir tai, kaip jis jausis darbe, kur praleis didelę savo laiko dalį, ar jis jausis psichologiškai saugus. Vertindami Lietuvos organizacijų vadybos psichologiją, specialistai pastebi, kad nemaža dalis vadovų jaučia įtampą, kuri persiduoda kolektyvui, o dėl tokio emocinio fono kenčia darbo kokybę ir našumas. Kita problema, su kuria susiduria vadovai – kaip prognozuoti darbuotojų elgesį ir sudaryti tokias darbo sutartis, kurios padėtų išvengti dilemos, kai, atrodytų, geras darbuotojas laikas nuo laiko elgiasi neleistinai ir jį tenka bausti ar net atleisti. Vadybos psichologijos konsultacijos – naujas reiškinys Lietuvoje, nors užsienyje ši psichologų ar psichoterapeutų teikiama paslauga yra labai paplitusi, ir suvokiama kaip būtina sprendžiant organizacijoje kylančias bendravimo ir personalo valdymo problemas. Tokios konsultacijos labiausiai reikalingos naujai besikuriančioms įmonėms arba toms, kurios išgyvena plėtros etapą. Kodėl? Nes ką tik įkurtos organizacijos darbuotojai dar nežino kai kurių dėsningumų, santykiai ir vaidmenys įmonėje dar nėra nusistovėję ir ateitis yra neapibrėžta. Po konsultacijos darbuotojai lengviau priima kitus organizacijos vystymosi etapus, dėl to gerėja ir pačios įmonės rezultatai. Besivystanti organizacija, pasak psichologų, išgyvena savotišką „paauglystės“ periodą, todėl kaip šeimoje tėvams, taip šiuo atveju – įmonės vadovams kyla problemų valdant personalą, o tarp darbuotojų gali kilti „vaidmenų pasidalinimo“ konfliktų. Vystytis organizacija gali tik pasiekusi tam tikrą stabilumo, kuris yra patrauklus darbuotojams, etapą. Tačiau po šios „ramybės“ kolektyvo laukia naujovės – ateina nauji žmonės, kurie konkuruoja su senaisiais darbuotojais. Dėl padidėjusio žmonių skaičiaus vadovas nebespėja su visais bendrauti tiek, kiek anksčiau. Tai pajutę senieji darbuotojai nesąmoningai kaltina dėl sumažėjusio dėmesio naujokus, o šie jaučiasi nepatogiai, nes dar neturi tvirto vaidmens naujajame darbe. Tokiame etape organizacijai gresia personalo valdymo krizė, o vadovui – papildoma emocinė įtampa. Visa tai tiesiogiai veikia organizacijos darbo našumą ir rezultatus.

| |

Laimės projektas

Niekada nesitikėjau, kad peržengsiu savo ribas. Spoksodama pro lietaus nutaškytą autobuso langą išvydau, kaip pro šalį skrieja metai.Ko aš vis dėlto noriu iš savo gyvenimo? – Na…Noriu būti laiminga. Atėjo laikas iš savęs tikėtis daugiau. Tačiau galvodama apie laimę vis susidurdavau su paradoksais. Norėjau save pakeisti, bet negalėjau savęs priimti. Norėjau tinkamai naudoti savo laiką, bet kartu – išklysti iš kelio, žaisti ir skaityti kada tik panorėjusi. Nustačiusi, kad įmanoma padidinti savo laimę ir žinodama, ką reiškia būti laimingai, turėjau tiksliai išsiaiškinti, kaip tapti laimingesnei. Norėjau pakeisti gyvenimą jo nekeisdama, o atrasdama daugiau laimės savo pačios virtuvėje. Autorė Laimės projektą vykdo 12 mėnesių. Knygoje rasite visą metodiką: lenteles, punktus, taisykles (galite pabandyti sau adaptuoti). Įdomiausia stebėti jos pakyčius, bandymus pritaikyti naujus dalykus savo gyvenime, aplinkinių reakciją. Ne visi jos sugalvoti principai man priimtini, bet randu ir įkvepiančių dalykų. Taikysiu. Taikau.

| |

Optimizmas ir darbo efektyvumas

Šiuo metu vis labiau domimasi asmenybės charakteristikų darbo aplinkoje ypatumais. Tai padeda ne tik pažinti darbuotojus, planuoti jų karjerą, bet ir atrinkti tinkamus kandidatus į darbo vietą. Nuolat daugėja tyrimų, o tuo pačiu ir logiškai bei statistiškai apskaičiuotų įrodymų, kad asmenybės charakteristikos yra labai svarbios profesiniam efektyvumui. Kaip teigia M.K. Mount ir kt. [1] (2005), asmenybės bruožai ir profesiniai interesai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime, nes jie įtakoja sėkmę gyvenime ir darbe. Pasiekti kuo didesnio kiekvieno darbuotojo darbo efektyvumo – kiekvieno darbdavio noras bei tikslas. Efektyvus darbas – tai ne tik savo būtiniausių pareigų atlikimas, bet ir nuolatinis tobulėjimas, iniciatyvumas, pagalba kituose darbuose, kūrybiškumas, darymas daugiau nei reikalauja darbdavys. Taigi darbdaviui labai svarbu ieškant darbuotojo numatyti kaip jam seksis susidoroti su pareigomis, ar tai bus efektyvus darbuotojas. Kiekviena darbo pozicija reikalauja vis kitokių asmenybės sugebėjimų. Šiais laikais darbe netrūksta streso, darbas dažnai susijęs su rizika, didele konkurencija. Tik stipriausi žmonės, turintys tam tikras asmenybės charakteristikas, gali efektyviai dirbti. Taigi, labai svarbu nustatyti kokios asmenybės charakteristikos veikia darbo efektyvumą. Dirbant protinį, kūrybinį, vadovaujantį darbą, kuris yra susijęs su tam tikrais asmenybės sugebėjimais, yra svarbu atsižvelgti į žmogaus požiūrį į gyvenimą, tobulėjimo, augimo iniciatyvą. Atlikti tyrimai nurodo, jog optimizmas yra svarbi asmens charakteristika, padedanti žmogui pozityviai žiūrėti į gyvenimo uždavinius, nepalūžti sunkiose situacijose ir padidinti darbo efektyvumą. Asmeninio augimo iniciatyva rodo žmogaus siekį bei galimybę tobulėti – tai labai svarbu asmens karjeroje, padeda palaikyti suinteresuotumą darbu, siekti geresnių rezultatų darbe.

| |

Išskirtinė 7 dienų ugdymo programa vadovams

Tai mokymų programa apie „chemiją“. Taip. Apie tai, kaip išlaisvinti ir kryptingai panaudoti žmonių energiją, entuziazmą, kūrybiškumą. Apie pasitikėjimu ir dėmesiu žmonėms grįstos vidinės aplinkos ir organizacijos (arba komandos) kultūros kūrimą. Apie tai, kad bendra vizija ir vertybės svarbu. Taip pat apie atsakomybę. Tai programa tikintiems, kad žmogus yra kur kas daugiau, nei žinios, įgūdžiai, ar dvi rankos patikėtoms užduotims atlikti, ir norintiems išlaisvinti tikrąjį organizacijos ar komandos potencialą. Ši mokymų programa sukurta vadovaujantiems ir lyderiaujantiems. Puikiai tinka pradedantiems ir tiems, kurie pradeda suvokti, kad santykiai tampa vis svarbesni už formalius vaidmenis, o vien pavaldumu grįsti vadybos modeliai tampa nebe tokie veiksmingi. Kodėl verta dalyvauti? Pakeitę aplinką skirsite laiko sau – poilsiui, vidiniams atradimams, naujoms idėjoms. Geriau pažinsite ir suvoksite save, savo siekius, vertybes ir motyvus. Tai leis išlaisvinti dar daugiau energijos ir entuziazmo ne tik profesinėje veikloje, bet ir gyvenime. Atsiriboję nuo kasdienės veiklos ir situacijų nauju žvilgsniu pažvelgsite į tai, ko, kodėl ir kaip siekiate. Įgysite vertingų koučingo instrumentų, padedančių išlaisvinti ir kryptingai panaudoti daugiau vidinių organizacijos ar komandos resursų. Praplėsite suvokimą apie vidinę motyvaciją ir tai leis jums geriau suvokti ne tik savo, bet kitų veiksmų motyvus bei juos įtakoti. Išsilaisvinsite iš ribojančių nuostatų ir įsitikinimų, todėl norimi pokyčiai profesinėje veikloje vyks natūraliai ir lengvai. Patys save nustebinsite. Sustiprinsite komunikacijos įgūdžius ir tai leis ne tik efektyviau deleguoti, vesti susirinkimus, kūrybines darbo sesijas, ruošti prezentacijas, bet ir kurti pozityvią, lanksčią, į rezultatus orientuotą vidinę organizacijos atmosferą ir kultūrą. Per praktiką jau seminaro metu rasite atsakymų ir sprendimų į rūpimus klausimus.

|

Kaip vergauti pinigams?

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis. Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui. Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim. Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių. Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
|

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorjos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga… Taigi žiupsnelis kontraversiškų Lietuvos istorijos nuotrupų… Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.