Nėščia paauglė – tėvų ar mokytojų reikalas?
Kiekvienas iš mūsų kažkada buvo, o gal dar ir yra paauglys, tačiau kiekvieno tėvo širdyje atsiranda nerimas, kai sūnus ar dukra praneša, jog įsimylėjo. Tik tuomet dažnas tėvas ar motina ima mąstyti, jog galbūt jau atėjo laikas jų vaikui sužinoti apie seksą ir jo nelauktas pasėkmes: ligas bei vaikus. Visgi ne kiekvienas žino, kaip tą pokalbį pradėti, o ir pradėjus paaiškėja, kad vaikas jau seniai viską sužinojo mokykloje, internete ar iš televizijos. Tuo pokalbis dažniausiai ir pasibaigia, tačiau iš kur tuomet atsirado duomenys, jog 60 iš 1000 gimdančiųjų yra nepilnametės? Juk toli gražu ne visi nepilnamečiai tik rankutėmis susikibę vaikšto... Užėjus į kai kurias mokyklas galima pamatyti tiesiog mokyklos koridoriuose stovinčius ir besibučiuojančius paauglius. Pasidomėjus, kaip į tai reaguoja mokytojai, paaiškėjo, kad beveik visi mano, jog mokykla tam yra tikrai ne vieta, tačiau ypatingų priemonių jie nesiima: vieni paauglius bando sugėdinti kandžiomis replikomis ar juokeliais, kiti apskritai nežino, kaip į tai reaguoti: nei žiūrėt, nei akių į šoną sukt vien dėl to nesinori. O štai paklausus, ar yra tekę mokyti besilaukiačią paauglę, visos mokytojos atsakė vienodai: taip. Tiesa, nei viena iš jų tų merginų nesmerkė ir joms nepriekaištavo. Atvirkščiai – nors mintyse ir manė, jog merginų gyvenimas jau sugadintas, visgi stengėsi jas palaikyti ir paremti. Tačiau klausimu „kur turėtų nėščia paauglė tęsti mokslus: mokykloje, ar namuose“, nuomonės išsiskyrė.