Matau šiandien Europą, išmokusią gaminti ir vartoti, dažnai pametusią šeimos jaukumą, meilę iškeitusią į seksą. Šou dievaičiai, jų, naujųjų europiečių, aistrų atvaizdai – visai kaip mirštančios senosios Graikijos dievai, niekšingi ir suskilę viduje. Nors nieko nebesukuria,pasirodo kaip dievai ir apipilami pinigais daugiau nei mokslininkai, išradėjai, filantropai... Ką ten motina Teresė prieš Džeksoną... prieš žvaigždžių grimasas ir triukšmą... Ir sako jie, senosios Europos išminčiai, - mes čia atsilikę, homofobai... Ar reikia mūsų krašte paradų su aistrų aukomis, kur, manau, kaip simbolis bus nešamas „falas“?...
