Dirbti iki išsekimo ar dirbti mažiau ir uždirbti daugiau?

Greičiausiai rastumėte aibę įsivaizduojamų ir neįsivaizduojamų priežasčių, kodėl tiek daug dirbate. Vis dėlto nesvarbu, kas jūs ir kokia jūsų situacija, tėra vienintelė priežastis, neleidžianti jums dirbti mažiau ir uždirbti daugiau. Ne, tai ne ekonomika. Tai ne jūsų vadovas ar jūsų verslas. Tai ne jūsų klientai ir ne darbuotojai bei kolegos. Ir net ne vyriausybė, ne jūsų tėvas, motina, vaikai, žmona, vyras ar kaimynai…Tai priklauso nuo vienos priežasties. Ir ta priežastis – jūs pats. Jūs pats užkertate sau kelią į sėkmę. Tai, ką dabar skaitote, yra karti piliulė, kurią sunku ir neskanu nuryti. Ar ryšitės ją nuryti, ar eilinį kartą išspjausite ir bandysite apgauti save, nes nieko kito apgauti jau nepavyksta?

Imtis atsakomybės už savo gyvenimą

Norėdami dirbti mažiau ir padaryti bei uždirbti daugiau, jūs turite imtis atsakomybės už viską, kas vyksta jūsų gyvenime. Jūs pats nusprendėte būti, kur esate šiandien, ir tik jūs šią savo buvimo vietą galite pakeisti. Imtis atsakomybės – tai raktas į galimybę dirbti mažiau ir uždirbti daugiau.

Darboholizmas

Didžiulė kliūtis jūsų kelyje į sėkmę gali būti darboholizmas. Tai reiškinys, kuris verslo pasaulyje vis dar sulaukia palaikymo. Frazė “Aš dirbu” pateisina viską. Deja, tiesa yra ta, jog jūs dažnai dirbate tam, kad išvengtumėte “susitikimo” su savimi, savo jausmais, savo šeima, ir, galiausiai, su savo gyvenimu.

Kad išmoktumėte dirbti mažiau ir uždirbti daugiau, turite įsisąmoninti, kad darboholizmas šiame kelyje yra trukdis, bet ne pagalbininkas, kaip kartais būna įsitikinę kai kurie darboholikai. Tarp meilės darbui ir darboholizmo yra neperžengiama praraja. Skirtumas ne tas, kiek laiko jūs praleidžiate darbe, o emocijos, kurias jūs patiriate per šias valandas. Darboholikas jaučiasi lyg nuolat būtų ant bėgimo takelio – vis dirba ir dirba, bet atrodo, jog darbams nėra pabaigos.

Darboholikui darbas suteikia savivertės. Kita vertus, būti darboholiku tam tikra prasme reiškia būti auka. Pasinerdami į darboholizmą, jūs prarandate savo gyvenimo kontrolę. Dažnai jaučiatės savo pareigų spąstuose ir galvojate, kad neturite kito pasirinkimo, tik dirbti dar ilgiau ir sunkiau. Jūs turite dirbti vėlai vakare, turite neštis darbą į namus, dėl klientų atidėti savo atostogas. Tai tęsiasi ir nesibaigia……

Bėda ta, kad darboholikai ne visada sugeba pripažinti, kad yra darboholikai. Jie paprasčiausiai sako: “Aš privalau tiek dirbti” ir dažnai nesupranta, kodėl jų darbu nepatenkintos šeimos, nes galvoja: “Aš uždirbu pinigus, iš kurių visi gyvename. Taigi turiu dirbti ilgai ir sunkiai. Jei tiek nedirbsiu, jie neturės už ką daryti tai, ką daro dabar, ar turėti tai, ką turi dabar. Tada jie labai nusimins.”

Neretai darboholikai savo identitetą randa tik darbe. Jie tiki, kad yra geri šeimos žmonės ir sutuoktiniai, nes dirba, kad visus išlaikytų. Jie įsitikinę, kad yra vertingi žmonės, nes jiems sekasi darbe. Tačiau jie pamiršta ir ignoruoja sėkmę savo gyvenime. Neretai darboholikai, net atėję gydytis, nenori pakeisti aukos vaidmens savo gyvenimą kontroliuojančio žmogaus vaidmeniu ir lieka tokie, kokie buvo.

Kalbant apie darboholizmą, svarbiausia yra suvokti, kad pasirinkimo galimybė realiai egzistuoja. Jei jūs laisvai ir su džiaugsmu dirbate, nes mėgstate savo darbą, neapleisdami svarbių santykių su svarbiais sau žmonėmis, tai nėra darboholizmas. Skirtumas tarp darboholizmo ir persidirbimo taip pat yra labai aiškus. Darboholizmas yra priklausomumas, kurį jūs naudojate, nes vengiate gyventi savo gyvenimą.

Persidirbimas taip pat yra daugelio žmonių problema, kurią svarbu spręsti. Kai tik jums pradeda labiau sektis, jūs nuolat turite kovoti su tendencija neštis darbą į namus. Jūs dažnai jaučiatės pavargę ir kartais – savo darbo įsprausti į kampą. Jūs rytą jaučiate kaltę, kad namie nedirbote, o atėję į darbą jaučiatės pavargę, “perdegę”, apimti streso. Trumpai tariant, jūs gaunate atpildą ir pripažinimą, kad pasiekėte tiek daug, tačiau ilgainiui “perdegate” kaip lemputė. Taigi turite laiku sustoti.

Susikurkite savo naujo gyvenimo viziją

Kelias į galimybę dirbti mažiau ir uždirbti daugiau prasideda nuo aiškios naujo gyvenimo vizijos susikūrimo. Nusistatyti kursą dirbti mažiau ir uždirbti daugiau panašu, kaip vadovauti laivui. Tas laivas – tai jūsų gyvenimas. Jūsų “laivas” gali būti naujausias ir gražiausias visame laivyne, tačiau jei kompasas sugedęs, jis nukryps nuo kurso ir nenuplukdys jūsų ten, kur norite.

Kalbant apie viziją, svarbu, kad jūs galvotumėte apie galutinį tikslą, kurį ketinate pasiekti. Vizija visada įkvėps jus daryti tai, ką naujame savo kelyje turite padaryti.

Kol susikursite naujo gyvenimo viziją, svarbu peržvelgti savo įsitikinimus apie įvairius dalykus. Jūsų įsitikinimai nubrėžia jūsų gyvenimo kursą, ar esate juos įsisąmoninęs, ar ne. Deja, jie gali būti ne visai jūsų, o “pasiskolinti” iš kitų žmonių: jūsų tėvų, viršininkų ir kt. Kol nepakeisite įsitikinimų apie sėkmę, sėkmė jus aplenks.

Darboholiko anketa

Atsakykite į kiekvieną teiginį “retai – R”, “kartais – K”, “dažnai – D”.
• Aš dirbu ilgiau nei normalios darbo valandos.
• Visada kalbu apie darbą, net vakarėliuose.
• Aš atšaukiu susitikimus su mielais žmonėmis, kad daugiau padaryčiau darbe.
• Mano darbo kalendorius yra pilnas, aš dirbu 12 val. per parą.
• Aš atidedu malonią veiklą, kol darbai neužbaigti.
• Susilaikau nuo malonumų, nes parsinešu darbo namo ir bijau, kad jei per daug įsitrauksiu į malonią veiklą, negalėsiu grįžti atgal prie darbo.
• Dirbu ir per atostogas.
• Aš niekada neatostogauju.
• Mano šeima ir artimieji skundžiasi, kad per daug dirbu.
• Aš stengiuosi vienu metu daryti du darbus.
• Jaučiu nerimą, jei savaitgalį praleidžiu neatlikęs jokio darbo.
• Aš atidėlioju nebaigtus projektus.
• Leidžiu kitiems trukdyti man ir užtęsti mano darbo dieną.
• Retai skiriu bent valandą per dieną tiesiog sau, ne darbui.
• Aš iškeliu savo darbą virš savo svajonių.
• Sutinku su kitų planais ir užpildau savo laisvą laiką jų darbotvarkės klausimais.
• Niekada neleidžiu sau nieko nedaryti.
• Aš vartoju žodžius “paskutinis terminas”, kad galėčiau apibūdinti ir pateisinti didelį savo užimtumą.
• Kritiškai žiūriu į savo vaikus, sutuoktinį ir kolegas, kurie daug linksminasi. Jie leidžia laiką taip, kad paskui nėra “ką parodyti”.

Jei atsakėte “dažnai” į daugelį šių klausimų, jūs greičiausiai turite darboholiko tendencijų. Jei pakliuvote į darboholizmo spąstus, ieškokite profesionalų pagalbos.

Kokie jūsų įsitikinimai apie darbą ir sėkmę?

Atsakykite T, jei “taip”, ir N, jei “ne”.
• Ar jaučiatės blogai, jei nedirbate 10 val. per dieną?
• Ar iš darbo visada grįžtate pavargę?
• Ar elgiatės taip, kad atrodo, jog darbo reikalus vertinate labiau už savo šeimos ir savo pačių poreikius?
• Ar jaučiate kaltę, kai darbe pasakote “ne”?
• Ar pastebite, kad imatės vis daugiau darbų, nes daugiau nėra kam jų nudirbti?
• Ar vienas iš didžiausių jūsų nepasitenkinimų yra tas, kad kiti nedirba tiek daug kiek jūs? Ar slapta tuo didžiuojatės?
• Ar savo sėkmę matuojate tik pagal tai, ko pasiekėte darbe, pvz., finansinę naudą ir saugumą?
• Ar jūs vis dirbate ir dirbate, net jei norite darbą užbaigti?
• Ar sutrumpinate savo atostogas, kad galėtumėte anksčiau grįžti į darbą?
• Ar jaudinatės, jei savo darbo rezultatų nematote pakankamai greitai?
• Ar praleidžiate ilgiau nei 10 min. prie klausimo, kurio negalite išspręsti, bet pagalbos neprašote?
• Ar teisinatės ir ieškote racionalių paaiškinimų, kai jūsų darbas užtrunka per daug ilgai (pvz., “Aš neturiu pakankamai laiko”, “Aš laukiu, kol man perskambins” ir t.t.)?
• Ar nešiojatės su savimi kompiuterį ir tikrinate balso bei el. paštą atostogų metu?

Jei atsakėte “taip” mažiausiai į tris klausimus, jūsų požiūris į darbą trukdo jums siekti sėkmės ir daro neigiamą įtaką jūsų gyvenimui.

Nauji jūsų įsitikinimai, kurie atvers kelią į sėkmę

• Aš dirbu protingai, bet ne sunkiai.
• Aš seniai nustojau dirbti. Darbas man yra tik malonumas.
• Iš darbo grįžtu kupinas energijos.
• Savo interesus vertinu labiau už darbą.
• Darau tik tai, ką moku daryti ypač gerai.
• Sėkmę pirmiausia apibrėžiu pagal tai, kaip aš jaučiuosi. Pinigai yra antraeilis ar net trečiaeilis dalykas.
• Aš ilsiuosi kiek man reikia, todėl į darbą grįžtu žvalus.
• Įsiklausau į savo kūną ir ilsiuosi, kada man reikia.
• Visada prašau pagalbos. Kodėl viską daryti vienam?
• Aš žinau, kad esu teisingame kelyje. Nesirūpinu, ką galvoja kiti.
• Aš gyvenu pagal savo taisykles ir standartus.

Parengė gyd. Solveiga Blažienė, Medicinos centras “Neuromeda”
“Sveikas žmogus” 2004 m. Nr. 7