Kad Europos standarto geležinkelio linija neužtvertų žvėrių migracijos kelių
Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose “Ūkininko patarėjas”, “Kauno diena”, “Tėviškės žinios ” ir kituose leidinuose.
***
Kaip buvo pastebėta spaudoje, Kauno rajono savivaldybė priiminėjo raštu patektus pasiūlymus dėl Europos standarto geležinkelio trasos nuo Lietuvos Respublikos sienos iki Kauno projekto pakeitimų. Vieną tokių siūlymų, pateiktų savivaldybei, noriu paskelbti. Manyčiau, kad, įruošiant šią trasą, minėtame ruože iki Kauno būtina bent 3-4 vietose geležinkelio sankasoje padaryti specialiai žvėrims praeiti viadukus. Taip pat tose vietose, kur bus statomi tiltai per upes, prie upių pakrančių abiejose pusėse reikia palikti 5-10 m pločio juostas, kad netgi pavasarinio potvynio metu po tiltu pagal upės srovę galėtų praeiti žvėrys. Mažus upelius nereikėtų sugrūsti į didesnio ar mažesnio diametro pralaidų žiedus, o taip pat per juos pastatyti tiltus su praėjimo juostomis. Viadukai turėtų būti 20-30 m. ilgio ir 3-5 m aukščio. Gelžbetonines siūles ir atramas reikėtų pridengti apsodinant krūmais viadukų išorinėse pusėse, kad žvėrių perėjos atrodytų natūraliau.
Žvėrių migracijos ruožu Veisiejų, Krosnos miškai, Sangrūdos, Liubavo ir Povištyčio miškų link ar atvirkščiai pakaktų tilto per Kirsną su plačiomis pakrantės juostomis. Ruože Žuvinto, Buktos miškai – Bartininkai, Pavištyčio miškai žvėrims perėja galėtų tarnauti tiltas per Šešupę ties Buktos mišku. Žvėrims pereiti iš Prienų, Punios šilų, Sasnavos girios į Kazlų Rūdos miškų masyvą viaduką reikėtų įruošti prie Ąžuolų Būdos. Viadukas ties Mauručiais, kur geležinkelio trasa kirs Pajiesio miško galą, tarnautų žvėrių perėjimui iš Kaišiadorių miškų masyvų per Dubravos ir Pajiesio girias į Kazlų Rūdos miškus. Šia trasa ypač dažnai praeina briedžiai, bet taip pat migruoja ir taurieji elniai bei šernai. Konkrečią tokių viadukų įruošimo vietą turėtų nustatyti komisija, sudaryta iš aplinkosaugininkų, savivaldybių atstovų. Ši komisija turėtų bendradarbiauti su vietiniais gyventojais bei patyrusiais medžiotojais.
Greitaeigio geležinkelio linija taip pat turėtų būti ištisai aptverta 1,5 m aukščio cinkuotos vielos tinklo tvora ir su 3 cinkuotos spygliuotos vielos juostomis virš tvoros kas 0,4 m viena nuo kitos. Spygliuota viela galėtų būti tik tuose ruožuose, kur geležinkelis eis per miškus ir krūmynus.
Žinoma, būtų gerai, kad atitinkamai ties Ąžuolų Būda ir Mauručiais tokie žvėrims praeiti viadukai būtų įrengti ir automagistralėje Via Baltica bei senojo geležinkelio Kaliningradas – Maskva trasoje. Nuo Ąžuolų Būdos iki Kauno labai jau arti viena kitos eis šios judrių susisiekimų trasos, tad žvėrių praėjimas šiame ruože bus tikrai problematiškas.
Kauno diena, 1998 11 20
