Kovo 11-osios eitynės – grėsmė Lietuvos demokratijai?

Kovo 11-osios eitynės – grėsmė Lietuvos demokratijai?

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė atšaukti draudimą Tautiniam jaunimui Kovo 11-ąją žygiuoti Vilniaus Gedimino prospektu. Savivaldybė sprendimą argumentuoja tuo, jog Nepriklausomybės dieną sostinės centre vyks oficialūs valstybiniai renginiai, todėl eitynių organizatoriams buvo pasiūlyta organizuoti savo renginį kitoje vietoje – Upės gatvėje, kas sukėlė eitynes organizuojančių tautinių organizacijų pasipiktinimą. Kaip viena priežasčių, kodėl šiemet Tautiniam jaunimui nebus leidžiama žygiuoti pagrindine miesto gatve, neoficialiai įvardijamas ir nacionalistinių eitynių pobūdis. Toks savivaldybės sprendimas sukėlė Tautinio jaunimo pasipiktinimą. Ir pakankamai pagrįstą. Susirinkimų laisvė yra viena pamatinių demokratijos vertybių, įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje. Ji gali būti ribojama tik tais atvejais, kai susirinkimai savo pobūdžiu pažeidžia šalies įstatymus, kelia grėsmę kitų asmenų saugumui. Nors draudimas žygiuoti Gedimino prospektu nėra tolygus visiškam eitynių uždraudimui, tačiau kyla klausimas – kam neleisti organizuoti jau tradicija tapusio renginio įprastoje vietoje, nepateikiant jokių svarių argumentų? Ir kodėl ankstesniais metais jokių problemų dėl vietos nekildavo, nors oficialūs valstybiniai renginiai Kovo 11-ąją rengiami kasmet po Nepriklausomybės atkūrimo?

Apie moteris, vyrus ir skirtingus jų tipus
| |

Apie moteris, vyrus ir skirtingus jų tipus

Šiandieninėje visuomenėje mūsų dėmesį dažnai atkreipia blankūs „princo ir pelenės“ pasakos prisiminimai. Juos skatina bei ugdo, vis dažniau televizijoje bei žiniasklaidoje pasirodę luomo antonimai. „gražuolė jauna pelenė ir senas turtingas princas ant odinės Porsche sėdynės…“. Vis dažniau išgirstame replikas bei spėliones, klausimus – kodėl? Populiariausias spėjimas tikriausiai yra tas, kad viskas dėl pinigų. Bet šiame straipsnyje norėčiau paneigti šią populiarią statistiką, pasikliaudama mums visiems labai gerai žinomais pavyzdžiais ir faktais. Esu sutikusi ne viena pora už save vyresnių vaikinų, vyrų… ir visgi galiu teigti, kad amžius – ne rodiklis. Viskas priklauso ne nuo skaičių, o nuo intelekto. Poroje yra svarbu tarpusavio supratimas, požiūris ir faktas tas, kad porų, su dideliu amžiaus skirtumu yra labai daug, tačiau pabrėžiamos yra būtent tos poros, iš kurių vieno pajamos yra didesnės. Ir nors pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis – tai vistiek silpniau už meilę. Nė viena jauna, normali moteris neaukotų jaunystės, nes jaustųsi nepatogiai, o ir tam tikri rodikliai, kuriuos mes matome, tarkim televizijoje, byloja mums apie žmogaus moralinį ir netgi dvasinį intelektą.

Žodis Jaunimui…
|

Žodis Jaunimui…

Jaunimas – tai dar bręstančių ir dažniausiai Dievo gailestingumo nesuvokiančių, žmonių grupė. Rodos, gyveni, kad būtum laimingas, bet vis atsiranda kažkas, kas sukelia skausmą, liūdesį… Labai lengva, iškilus problemai, kaltinti Dievą. Kaltinti dėl mūsų pačių klaidų. Dievas yra labai gailestingas, geras ir dosnus, todėl matydamas mūsų kančias, jis tiesia pagalbos ranką. Tuo tarpu mes griebiame ją, brendame iš kančių, bet kai reikalai pasitaiso ir pagerėja, mes pamirštame Dievą, apleidžiame Jį ir apsimetame kurčiais bei aklais, tam, kad galėtumėme elgtis taip, kaip mums tuo metu yra paranku. O po to vėl nesuprantame kodėl esame nelaimingi… Jaunas žmogus dar yra nepatyręs žmogus, galbūt naivus ir paikas, tačiau tai nereiškia, kad jis gali savivaliauti ir elgtis taip, kaip jis nori. Viena iš didžiausių jaunimo problemų gyvenime – kad jie nesupranta koks gailestingas yra Viešpats ir nesuvokia kokia yra Tikroji Pagalba. Tačiau dar blogiau yra tai, kad jaunimas net nesidomi apie Viešpaties pagalbą. „Jeigu jis padeda tuo metu, tai gerai, o jei nepadeda, vadinasi Jėzus yra nieko vertas“. Koks apgailėtinas ir neteisingas požiūris į Dievą… Savam gyvenime aš patyriau daug Viešpaties gailestingumo apraiškų…