Erich Fromm “Meilės objektai” Erotinė meilė
| |

Erich Fromm “Meilės objektai” Erotinė meilė

Broliška meilė yra meilė tarp lygiųjų; motinos meilė yra meilė bejėgiui. Šios skirtingos meilės rūšys yra panašios tuo, kad nesiriboja vienu asmeniu. Jei aš myliu vieną brolį, myliu ir visus kitus; jei aš myliu savo vaiką, myliu visus savo vaikus; be to, myliu visus vaikus, visus, kuriems reikia mano pagalbos. Priešinga šioms dviems meilėms yra erotinė meilė; ji siekia visiško susiliejimo, vienybės su kitu asmeniu. Savo prigimtimi ji yra išskirtinė ir neuniversali, tai, ko gero, pati apgaulingiausia meilės rūšis. Pirmiausia, ji dažniausiai painiojama su staigiu “įsimylėjimu”; staigiu visų barjerų, egzistavusių iki tol tarp dviejų svetimų žmonių, subyrėjimu. Bet, kaip jau sakėme, šis staigus intymumo išgyvenimas savo prigimtimi esti trumpalaikis. Po to, kai svetimi pažįsta vienas kitą intymiai, nebelieka barjerų, kuriuos reikėtų veikti, nebeįmanoma pasiekti staigaus suartėjimo. “Mylimas” asmuo taip pat gerai žinomas kaip ir aš pats. Arba, gal tiksliau, tampa tiek pat mažai žinomas kaip ir aš pats. Jei čia būtų siekiama didesnio kito žmogaus pažinimo, jei būtų suvoktas kito žmogaus asmenybės neaprėpiamumas, jis niekada netaptų neįdomus ir barjerų įveikimo stebuklas būtų galimas kasdien iš naujo. Bet daugumai žmonių jų pačių asmenybė, lygiai kaip ir kitų, yra labai greitai perprantamos ir greitai išsemiamos. Jiems intymumas pasiekiamas tiesiogiai per seksualinį kontaktą. Kadangi jie kito asmens atskirtumą supranta kaip fizinį atskirtumą, tai fizinis susiliejimas jiems reiškia atskirtumo įveikimą. Yra dar keli būdai atskirtumui įveikti. Daugelis žmonių pasakoja apie savo paties asmeninį gyvenimą, viltis ir rūpesčius, nevengdami vaikiškumo ir netgi rodydami jį, demonstruodami abstraktų interesą vis-a-vis pasauliui – visa tai naudoja atskirtumui įveikti. Net rodyti savo pyktį, neapykantą ar nesusivaldymą yra laikoma nuoširdžiu artumu, ir tai paaiškina iškreiptą potraukį tarp tokių vedusių porų, kurioms intymumas atrodo pasiekiamas tik lovoje arba kai jie duoda valią abipusei neapykantai ir pykčiui. Bet visi šie artumo būdai ilgainiui vis labiau ir labiau silpnėja. Tada jau siekiama meilės kitam asmeniui, naujam, nepažįstamajam. Ir vėl svetimas yra paverčiamas “artimu” asmeniu, ir vėl įsimylėjimo jausmas tampa įkvepiančiu ir intensyviu, ir vėl jis ima silpnėti ir baigiasi troškimu naujos pergalės, naujos meilės. Viską lydi iliuzija, kad nauja meilė iš esmės skirsis nuo ankstesniųjų. Šias iliuzijas labai stiprina seksualinio potraukio apgaulingumas.

Erich Fromm “Meilės objektai” Motinos meilė
| |

Erich Fromm “Meilės objektai” Motinos meilė

Motinos meilė, kaip sakiau, yra besąlygiškas vaiko gyvenimo ir jo reikmių įtvirtinimas. Bet prie šio apibūdinimo kai ką reikėtų pridurti. Vaiko gyvenimo įtvirtinimas turi du bruožus: pirmasis – rūpestis ir atsakomybė, kurie yra būtini norint išsaugoti vaiko gyvybę ir jį auginti. Antrasis bruožas siekia toliau nei globa. Tai yra nuostata, skiepijanti vaiko meilę gyvenimui, diegianti jam jausmą: gyventi yra puiku, kaip nuostabu būti mažu berniuku ar mergaite, puiku gyventi šioje žemėje! Šie du motiniškos meilės bruožai labai koncentruotai išreikšti Biblijos pasakojime apie tvėrimą. Dievas sukūrė pasaulį, žmogų. Tai susiję su paprastu rūpesčiu ir būties teigimu. Bet Dievas eina toliau. Kitą dieną, kai gamta ir žmogus jau buvo sukurti, Dievas tarė: “Tai yra gerai”. Kitas motiniškos meilės žingsnis – išmokyti vaiką jausti: gera gimti; tai įdiegia jame meilę gyvenimui, ne tik norą likti gyvam. Ta pati idėja slypi ir kitoje Biblijos simbolikoje. Pažadėtoji žemė (žemė visados yra motinos simbolis) aprašyta kaip “pertekusi pieno ir medaus”; pienas yra pirmojo meilės lygmens – rūpesčio ir teigimo – simbolis. Medus simbolizuoja gyvenimo saldybę, meilę jam ir džiaugsmą dėl to, kad gyveni. Dauguma motinų gali duoti “pieną”, bet nedaugelis gali duoti taip pat ir “medų”. Tam, kad galėtų duoti medų, motina turi būti ne tik “gera motina”, bet ir laimingas žmogus – tikslą pasiekia nedaugelis. Poveikis vaikui yra labai didelis. Motinos meilė gyvenimui yra tokia pat užkrečianti, kaip ir jos nerimas. Abi nuostatos labai veikia visą vaiko asmenybę; iš tiesų nesunku atskirti tarp vaikų – ir tarp suaugusių – tuos, kurie gavo tik “pieną”, ir tuos, kurie gavo “pieną” ir “medų”.

Erich Fromm “Meilės objektai” Broliška meilė
| |

Erich Fromm “Meilės objektai” Broliška meilė

Fundamentaliausioji meilės rūšis, grindžianti ir kitas meilės rūšis yra broliška meilė. Čia aš įžvelgiu atsakomybę, rūpestį, pažinimą, pagarbą kiekvienam žmogui, norą padėti jam gyvenime. Apie šią meilės rūšį Biblija sako: mylėk savo artimą kaip pats save. Broliškoji meilė yra meilė visiems žmonėms. Čia nėra išimčių. Jei aš išplėtojau savo gebėjimą mylėti, aš negaliu nemylėti savo brolių. Broliška meilė – tai ryšio su visais žmonėmis, žmogiškojo solidarumo, žmogiškosios vienybės išgyvenimas. Broliška meilė remiasi nuovoka, kad visi mes esame vienodi. Talento, inteligencijos, pažinimo skirtumai yra nežymūs palyginti su pačia žmogiškumo esme, bendra visiems žmonėms. Tam, kad pajustum šį tapatumą, būtina įsismelkti nuo išorės prie prasmės. Jei aš su kitu žmogum bendrauju tik išoriškai, aš matau tik skirtumus, tik tai, kas mus skiria. Jei aš įsiskverbiu į gelmę, suvokiu mūsų tapatumą, mūsų brolybės faktą. Toks ryšys iš centro į centrą, o ne nuo periferijos prie periferijos, – yra “centruotas ryšys”. Tai puikiai išreiškė Simone Weil: “Tie patys žodžiai, pavyzdžiui, vyras sako žmonai: “Aš tave myliu” – gali būti banalūs ar nuostabūs, priklausomai nuo to, kaip jie pasakomi. O tai priklauso nuo žmogiškosios būtybės gelmės, iš kurios jie plaukia, ir visos valios pastangos čia yra bejėgės ką nors pakeisti. Ir stebuklingo sutapimo dėka jie pasiekia tą patį lygmenį kitame žmoguje. Todėl klausytojas gali atskirti, jei tik jis apskritai sugeba suvokti, ko verti yra žodžiai”.

Europos šalys atideda ACTA sutarties pasirašymą
| |

Europos šalys atideda ACTA sutarties pasirašymą

Vokietija sustabdė prieštaringai vertinamo teisės akto ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) pasirašymą, po to, kai šios šalies teisingumo ministerija išsakė susirūpinimą keliančius argumentus prieš minėtają, kaip teigiama, piratavimui sustabdyti skirtą priemonę. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai žurnalistams sakė, jog atidėjimas skirtas „apmastyti tolesnius sprendimus“. Latvija ACTA patvirtinimą atidėjo penktadienį. Lenkija, Čekijos Respublika ir Slovakija procesą taip pat atidėjo konkrečiai nenustatytam laikotarpiui. Naujienų agentūros „Associated Press“ duomenimis, Vokietijos Teisingumo ministerija įsitikinusi, jog toks įstatymas šaliai nereikalingas, ir jog Europos Parlamentas turėtų spręsti dėl šio akto tinkamumo Europos šalims. Praėjusį šeštadienį Vokietijoje vyko daugiau kaip 50 protestų prieš ACTA. Praėjusią savaitę Slovėnijos sostinėje Liublijanoje eitynėse prieš ACTA patvirtinimą dalyvavo apie 2 000 žmonių.

Kas liks galioti, jei Lietuva neratifikuos ACTA
| |

Kas liks galioti, jei Lietuva neratifikuos ACTA

Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal interneto greitį ir skvarbą ir, gali būti, pirmoji, kurioje nuo šio pavasario vidurio nebeliks video nuomos punktų. Video nuomų paskutiniai šeimininkai mano, kad šie du faktai paaiškina vienas kitą. Todėl visai logiška, kad prieš porą savaičių prieš ACTA( (Anti counterfeit trade agreement, lietuviškai verčiama kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ ) Vilniuje protestavo per šešis šimtus žmonių. O paprastai tiek daug žmonių susirenka tik į politinius mitingus. Europos sąjunga, kartu su JAV, Australija, Kanada, Japonija, Korėja ir kitomis šalimis pasirašius ACTA susitarimą, savo nuostolius dėl piratinių gaminių vertina 8 mlrd. eurų – t.y. daugiau nei metinis Lietuvos biudžetas. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius praėjusį pirmadienį teigė, kad Lietuvos parlamentui nubalsavus prieš ACTA, šis galiotų „ribota apimtimi“ dėl to, kad yra jau pasirašytas ES. Kokia apimtimi – kalbėti per anksti. Internete plačiai pasklido peticijos ir interpretacijos, kaip tai gali paveikti kasdienį įprastą gyvenimą. ACTA priešininkai tvirtina, kad dokumentui įsigaliojus pareigūnai galės tikrinti asmeninius daiktus: mobilųjį telefoną, muzikos grotuvą ir kompiuterį muitinės zonose arba tiesiog įtarę, kad čia saugoma informacija gali būti naudojama komerciniais tikslais.

Neleisk Lietuvoje pasirašyti ACTA!
| |

Neleisk Lietuvoje pasirašyti ACTA!

Slaptai JAV ir Japonijos sukurta Anti-Counterfeiting Trade Agreement (ACTA) sutartis nori apriboti Europos Sąjungos (tame tarpe ir Lietuvos) žmonių laisvę. ACTA pažeidžia laisvo žodžio, žmonių privatumo teises ir prieštarauja pagrindiniams demokratijos, laisvos rinkos principams! Viskas daroma tik tam, kad intelektinę nuosavybę iškelti virš žmonių teisių, vardan vos didesnio pastarųjų šalių korporacijų pelno. Būtent tam ACTA sutartis buvo kuriame tokioje paslaptyje, internete pirmą kartą pasirodė tik po WikiLeaks slaptų dokumentų nutekinimo. Žinoma, autorinių teisių gynėjai ir kiti ACTA šalininkai toliau ramiu veidu teigia, kad ši sutartis “praktiškai nieko nekeičia”! Akivaizdu, kad jei ACTA nieko nekeistų, tai niekas nebūtų tiek stengęsis jos užslėpti, nebandyti priversti pasirašyti visas šalis. Nors sutartis jau buvo ne kartą atmesta Europos Sąjungos parlamente ir sulaukė milžiniškos kritikos tik po pasirodymo viešumoje.

ACTA – tylus antsnukis kiekvienam
| |

ACTA – tylus antsnukis kiekvienam

Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes. Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Įdomu čia yra tai, kad Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija savo puslapyje jokio panašaus dokumento neskelbė, nors kažkokiu būdu ir dalyvavo, jį rengiant. Na, bent jau man nepavyko nieko apie tai surasti. Taip ar anaip, akivaizdu: kai sutartis dėl prekės ženklų apsaugos, piratavimo ir pan. rengia ŽŪM, tai čia panašiai, lyg šilumos tiekimą Vilniuje reguliuotų kokia nors žuvivaisos inspekcija, kuri savo veiksmus pagrindinėtų teleskopais.

Vieša diskusija su URM, kultūros ministerija, advokatais, „piratais” ir žurnalistu
| |

Vieša diskusija su URM, kultūros ministerija, advokatais, „piratais” ir žurnalistu

Vasario 8d, Mokytojų namuose Mediatekoje vyko diskusija “ACTA ir laisvi informacijos mainai”. Diskusijoje dalyvavo žurnalistas G. Gasiulis, architektas J. Ingelevičius, Piratų Partijos judėjimo atstovas J. Mikalauskas, stop-acta.lt atstovė J. Naujokaitytė, intelektinės nuosavybės teisės specialistai advokatas dr. S. Drazdauskas ir teisininkė D. Adomavičiūtė, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė G. Berasnevičiūtė, Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė. Gera iniciatyva, bet trūko konkrečių klausimų ir konkrečių atsakymų. Stop-acta.lt atstovė J. Naujokaitytė bandė užvesti ant kelio, bet dalyvių kalbos nukrypdavo apie autorines teises. Intelektinės nuosavybės teisės specialistas advokatas dr. Stasys Drazdauskas ACTA sutarties sakė iki galo neperskaitęs, bet iš dalies palietė esmę sakydamas, jog ACTA sutartyje yra neaiškumų, o tokia griežta sutartis leis radikaliai atkirsti interneto segmentus. Kitaip tariant, kyla grėsmė informacijos sklaidos laisvei.