| |

Rimas Ramonas apie žvejybą Koloje

Apie žvejybą Koloje pasakoja vienas iš kelionės gidų Rimas Ramonas. Mūsų kelionės tikslas Kolos pusiasalio upės įtekančios į Baltąją jūrą. Pirmiausia papasakosiu apie tai, ko gali tikėtis tie, kurie ten vyks pirmą kartą savarankiškai, be gidų pagalbos. Kelias yra tik iki Varzugos upės, o toliau su lengvuoju automobiliu nelabai įmanoma pravažiuoti. Taigi, naujokams šioje vietoje ir prasideda rūpesčiai. Reikia samdyti visureigį, laivą arba lėktuvą, tačiau nesusitarus iš anksto automatiškai gerokai permokama. Žinoma, galima sėsti į lėktuvą, sumokėti keliolika dolerių ir skristi su visais kitais atvykėliais, tačiau tu jau būni priklausomas nuo lėktuvo tvarkaraščio ir negali persikelti iš vietos į vietą kada panorėsi. O ir neišeis ten, kur panorėsi. Be to, labai dažnai vietinių suteikta informacija tokiems pavieniams keliautojams būna labai klaidinga. Tuo pačiu metu toje pakrantėje tikrai ne visose vietose galima pagauti lašišų, tačiau vietiniams labiausiai rūpi užsidirbti pinigėlius, atveš paliks, gaudykit. O jei ten nepagausite, be abejo, norėsite persikelti prie kitos upės. Be abejo, vietoje galima nusisamdyti ir sraigtasparni ir visa kita, tačiau tokiu atveju kaina bus kelis kartus didesnė. Sraigtasparnis kainuoja apie 500 $ valandai.

| |

Arktinių šalvių beieškant. I dalis

Pirmą kartą apie arktinius šalvius aš išgirdau 1995 metais svečiuojantis Koloje ir šis pavadinimas sukėlė mano, kaip žvejo, smalsumą. Paklausęs apie šią nežinomą man žuvį kažkieno iš vietinių žvejų, išgirdau tokį pasakojimą: “Arktinis šalvis ( arba kaip jį vadina Kolos gyventojai – golec ), gyvena šalia miestelio esančiame Lovozero ežere, bet dažniausiai aptinkamas tik jo pietiniame gale, kur atsiveria ežero bedugnės. Iki ten reikia kateriu “laužt bangas” gerus 30-40 kilometrų. Taip pat, jų retkarčiais pasitaiko kalnų ežere Seidozere. Šalvių paplitimo arealas kaip tik ir baigiasi ties musiškiais Lovozero bei Chibinų kalnų masyvais, žiūrint iš Šiaurės. Tikimybė šalvius sužvejoti, – tęsė žvejys, – yra minimali, nes jie gyvena 30 metrų gylyje ir nedažnai pasirodo arčiau paviršiaus. Dažniausiai pagaunami žiemą iš po ledo arba vidurvasary, kai jie pradeda ruoštis nerštui ir traukia Lovozero ežero seklumų, bei intakų link. Minta, pagrinde, stintomis bei sykų jaunikliais, taip pat įvairių vabzdžių lervomis, bei retkarčiais pačiais vabzdžiais. Vienu žodžiu ėda betkurį gyvulinės kilmės maistą, neatsisako ir nuo savų jauniklių. Sėkmingiausias masalas yra blizgė arba stambi aviželė”. Tai tiek informacijos pavyko surinkti tą kartą. Bandyti žvejoti šių žuvų 1995-ais neteko, todėl kad mūsų maršrutas driekėsi kita linkme negu aukščiau išvardintos vietovės. Bet pasakojimas įstrigo mano “atminties banke”.

| |

Verslinę žvejybą išstums žvejybinio turizmo verslas?

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje asociacijų sąjunga “Žuvininkų rūmai” surengė konferenciją “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesams”. Šis renginys buvo vienas iš Baltijos-Amerikos administruojamo Atviros Lietuvos fondo remiamos programos, kurioje dalyvauja “Žuvininkų rūmai”, žingsnių. Tikslas – praskinti Lietuvoje kelią rekreacinio žvejybinio turizmo verslui. Iš viso šiems klausimams įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų ir LR Seime numatyta surengti 3 konferencijas ir 5 seminarus. Vakar auditoriją sudarė žvejai, įvairių žuvininkystės organizacijų, taip pat ir pačių stambiausių šalyje, atstovai, kaimo turizmo pradininkai, kiti minėta tema besidomintys asmenys bei valdžios atstovai. “Žuvininkystės verslas Lietuvoje jei ne nuostolingas, tai – ties bado riba”, – konstatavo konferencijoje Žuvininkų rūmų viceprezidentas Leonas Kerosierius, paaiškindamas, kad išlįsti iš ekonominių bėdų trukdo teisiniai ir administraciniai barjerai. Per metus šioje srityje užfiksuota 300 tūkst. pažeidimų bei padaryta žalos už 30 mln. Lt. Išaugo brakonieriavimo mastai. Į nelegalų verslą žmonės klimpti priversti, kadangi neturi darbo – neturi iš ko gyventi. Žuvies ištekliais, žuvivaisa nesirūpinama visai. Dabartinis vidaus vandenų žuvininkystės orientavimas į smulkią verslinę žvejybą – neperspektyvus. Išeitimi iš padėties numatytas žvejybos suliejimas su kaimo turizmu.

| | |

Jaukai pigiau. Ar įmanoma?

Jei dažnai iškyla klausimas, ką galite padaryti, siekiant įveikti ekonomikos nuosmukį mažinant jūsų išlaidas masalams, ir galvojote, kaip padaryti savo jaukus, kurie būtų individualūs ir jums patiktų – tai dabar yra pats tinkamiausias laikas atlikti šį darbą ir sugauti daugiau žuvies už mažiau pinigų! Perskaitykite keletą alternatyvių, kurios gerai pasirodė kaip jauko receptų idėjos. Jūs tikriausiai girdėjote apie pasenusias pažįstamas jaukų receptūras, pagamintas iš 2 komponentų: manų kruopų ir sojų miltų. Tokie sausi milteliai, paprastai turėtų būti maišomi į kiaušinius, pridėjus skonio stiprintojo, o gal ir saldiklių ir kitų priedų, gerinančių mišinio formą savitu skoniu. Čia aš aprašysiu tik pora idėjų dėl alternatyvių versijų gaminat pigius jaukus namų sąlygomis, skirtus trumpajam naudojimui pavasario ir rudens sezonuose. Šiuo atveju svarbiausia sudaryti pigų pagrindinį privalomą maisto medžiagų nešėją – mix-ą, o ne naudoti sojos miltų ir manų. Kaip alternatyvą siūloma naudoti geltonus kukurūzų miltus, naminių paukščių lesalus (pvz. viščiukų) ir žirnių miltus, sudėjus visus nesijotus miltus bazė sumaišoma. Papildomai jei naudosite kruopas, avižų dribsnius, atminkite, kad jų perdozuoti nevalia – boilis taps ypač birus. Jei naudojate kvietinius miltus (skamba keistai), prisiminkite, kad tai yra vieni iš dažniausiai naudojamų miltų pigiųjų serijų boilių mix-uose.

| | |

Baltyminiai kukuliai

Braškė. Ryškiai raudonos spalvos, aštraus laukinių braškių aromato. Vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, lengvai pasisavinantis drėgmę. Kibiausias laikotarpis: gegužės vidurys – rugpjūtis. Braškė su kanapėmis. Tamsiai raudonos spalvos, švelnaus laukinių braškių, specialiai paruoštų kanapių ir kokoso drožlių mišinys, praturtintas aukščiausios kokybės pieno baltymų produktais. Paaukštinto baltymingumo, vidutinio kietumo, stambios frakcijos kukuliai. Kibiausias laikotarpis: birželis – rugpjūtis. Braškė su vanile. Margi raudonos/geltonos spalvos skirtingų skoninių savybių masės junginys, vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, braškės ir vanilės aromato. Puikus masalas karpių žūklėje masinant vidurvasarį. Kibiausias laikotarpis: gegužė – rugpjūtis. Vanilė. Geltonai pilkšvos spalvos, su kepintomis smulkintomis kanapėmis, paaukštinto baltymingumo, vidutinio rupumo struktūros, greitai atiduodantis skonio savybes vandenyje. Kibūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medus. Švelnus natūralaus medaus aromatas, karamelinės spalvos, smulkios struktūros, vidutinio baltymingumo. Greitai pasisavinantis vandenį suminkštėja ir paskleidžia maistingų, aromatinių dalelių debesį. Kibiausias laikotarpis: gegužė – liepa.

| | |

Granuliuoti jaukai

Granuliuotas prievilas. Augalinės kilmės baltymingų produktų, vitaminingas, natūralaus kvapo granuliuotas mišinys. Granulių skersmuo 4mm, pilkšvos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, natūralaus kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias žuvis karšius, karpius, kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Vanilė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, vanilės kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis karpius karšius kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Karamelė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, karamelė kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis į jaukinimo vietą. Ypatingai tinkantis pastoviams karšių jaukinimui.

| | |

Natūralūs jaukai ir masalai laukinių karpių žūklei

Manau kiekvienas sportinės laukinių karpių žūklės mėgėjas pastebėjo, kad šiandien karpius jaukinama ir masalui naudojame labai daug ne natūralių jaukų ir masalų, ypač išpopuliarėjo baltyminiai kukuliai. Brangesni iš jų, tokie kaip Top SECRET, Prologic, Adder carp ir kiti, pagaminti naudojant natūralias medžiagas, pvz. : kukurūzų miltus, kanapes. Šiame straipsnyje sąvoka ,,natūralus žuvų maistas“ suprantama kaip žuvų maistas esantis vandenyje, tai dreisenos, žuvų mailius, žuvų ikrai, vandens augalai, augalų ūgliai ir kt. Suprantama, kad ir pvz. natūralūs kukurūzai ar žirniai yra natūralūs produktai, tačiau jie vandenyje neauga ir tai nėra natūralus laukinės žuvies maistas. Pradedančiam žvejui ar žvejui negalinčiam sau leisti žūklės parduotuvėje įsigyti brangių baltyminių kukulių pagamintų naudojant natūralias medžiagas yra ypač aktualu žinoti baltyminių kukulių alternatyvas. Iš karto noriu įspėti, kad laukinių karpių žūklė tai nesibaigiančių eksperimentų maratonas, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik subjektyvi autoriaus nuomonė. Perskaičius straipsnį iškils aibė klausimų, abejonių, tačiau koks gi klausimas nėra abejotinas? Nėra tokio klausimo, dėl kurio nekyla diskusijos tarp šios žūklės mėgėjų. Tai ir kabliukai ir valai ir sistemėlės, kotai… Bene viena pagrindinių diskusijų temų yra jaukai ir masalai. Straipsnyje apžvelgsiu tik populiariausius natūralius jaukus ir masalus laukinių karpių žūklėje.

| | |

Jaukai “ŽVEJO TAKAS”

Šie jaukai neatsirado vienu kartu. Daug metų buvo ieškoma tinkamų receptūrų, komponentų, ilgai tobulinamos proporcijos, jaukų priedai bei kvapnieji papildai. Visa tai buvo nuolat išmėginama Lietuvos upėse ir ežeruose bei tvenkiniuose. Šiuo metu, padedant sportinės žūklės klubo “Žvejo takas” sportininkams, visi jaukai yra bandomi ir tobulinami. “Žvejo tako” jaukai garsėja tuo, jog sportininkai su šiais jaukais ne vienose varžybose yra iškovoję prizines vietas, tapę Lietuvos čempionais. Tai ir klubo “Žvejo takas” komanda, ir visiems gerai žinomi “Meškerės broliai”. Pristatome “Žvejo tako” jaukų asortimentą. Bazinis – tai pagrindinis maistinių medžiagų mišinys jaukams gaminti, kurį galima naudoti kaip jauką. Tačiau vienas bazinis jaukas nėra labai efektyvus. Todėl į jį visada dedama įvairiausių aromatinių ir skoningų priedų, sunkinančių ir klijuojančių medžiagų, arba maišomas su kitais jaukais. Universalus – šis jaukas puikaus skonio ir aromato subalansuotas visoms karpinėms žuvims vilioti, skirtas lėtai tekančiam ir stovinčiam vandeniui. Žvejojant srauniuose upėse, kanaluose patartina jauką pasunkinti smulkiu žvyru, taip pat įmaišyti specialių klijų jaukams klijuoti nuo 8% iki 15% / 1kg. jauko atsižvelgiant į srovės stiprumą. Žvejojant didelius karšius į jauką patartina įmaišyti papildo “kukurūzai skaldyti” 20%”biskvitas melasinis” 18% / 1kg. taip pat pagal galimybę uodo trūklio, musės lervos, smulkintų sliekų.

| | |

Jaukinimas

Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”. Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti. Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu.

| | |

Jaukai didiesiems laukiniams karpiams

Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Dirbtiniai jaukai: baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai, birūs mišiniai, dešra, “krabų lazdelės” ir kiti. Natūralūs jaukai: Augalinės kilmės jaukai – grūdai kukurūzai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės prieš jaukinimą termiškai apdirbami, t.y. šutinami iki jaukinimui tinkamos kondicijos. Visus minėtus grūdus prieš šutinant reikia nuo kelių iki keliasdešimties valandų brinkyti šaltame vandenyje. Kukurūzai bei kviečiai šutinami tol, kol apie 60 procentų grūdų sutrukinėja luobelės. Sutrūkę grūdai geriau skleidžia kvapą vandenyje, tuo viliodami žuvis į jaukinamą vietą. Žirnius reikėtų naudoti neglūdintus su luobele, šutinti tol, kol taps lengvai suspaudžiami tarp pirštų. Labai svarbu žirnių neperšutinti, kad jie nesutrūkinėtų ir nepasidarytų košė (karpių jaukinimui, kitoms žuvims ruošiama kiek kitaip). Panašiai šutinamos pupos bei pupelės. Jų luobelė taip pat neturėtų sutrūkinėti šutinant. Tinkamai šutintus kukurūzus, žirnius, pupas bei kitus grūdus galima naudoti ir masalui tiek ant kabliuko, tiek ir ant “plauko”. Į išvirtus bei atvėsintus jaukui ruošiamus grūdus galima pridėti reikiamo kvapo arba atraktoriaus, geriausiai skysto.