|

Šokis aplink Gugenheimo projektą

Gruodžio 2 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba po pateikimo pritarė siūlymui toliau plėtoti Ermitažo-Gugenheimo muziejaus projektą. Sostinės politikai palaimino idėją, kuria siūloma pritarti anksčiau atliktai šio objekto galimybių studijai ir pavesti specialiai savivaldybės darbo grupei koordinuoti ir kontroliuoti projekto įgyvendinimą. Jono Meko vizualiųjų menų centras turėtų vykdyti projekto užsakovo funkcijas. Užėjo už varčios ir vėl iš pradžios… Jau ketvirtas Vilniaus meras šokdina savivaldybės komandą aplink Lietuvos kultūrai ir Vilniaus architektūrai svetimkūnio – Gugenheimo – projektą. Už 5 mln. JAV dolerių Vilniaus savivaldybė yra įsigijusi visą Jono Mačiūno, prilygstančią kosmopolitiniams pokštams, kolekciją – 2600 eksponatų. Tie darbai esą skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui. Muziejaus statyba turėtų pareikalauti 260 mln. litų. Be viešojo konkurso, nedalyvaujant Lietuvos architektams, išskyrus „žinovus“ G. Kirkilą ir J. Imbrasą, nuspręsta, kad geriausią projektą Gugenheimo muziejui Vilniuje pateikė irakiečių kilmės architektė Zaha Hadid. Kiek kainavo merijos klerkų kelionės po užsienius, konkursas bei premijos dalyviams, projekto stūmėjas Artūras Zuokas nutylėjo. Ką bendra su tautine kultūra turi Gugenheimo muziejus ir jame numatomi demonstruoti FLUXUS kūriniai? Tik tiek, kad tokio tipo pokštų autoriai yra lietuvių kilmės Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas.

|

Guggenheimo muziejus

Skaitau vakar apie Gugenheimo muziejų delfyje ir negaliu patikėti savo akimis, kas apie tai rašoma. Tiesa, panašią informaciją prieš keletą savaičių jau buvo spėjusi pateikti LTV laida, nepamenu tik tiksliai kuri, ar „Redakcija“ ar „Teisė žinoti“. Esmė ta, kad šis modernaus meno muziejaus projektas gali tapti šalies didžiausiu pinigų plovimo planu. Tačiau ar nenuostabu, kai tarp iniciatorių yra visais įmonomais neigiamais būdais išgarsėjęs Artūras Zuokas. Negi gali staiga imti žmogus ir pasikeisti ir pradėti nei iš šio nei iš to rūpintis Vilniaus miesto kultūros politikos gerinimu? Akivaizdu, kad žmogus tobulėja ir siekia vis didesnių dalykų, tačiau tokie žmonės tobulėja savo srityje, nešvarioje srityje. Todėl pagrįstai ir kyla tokie įtarimai. Pilnas projekto pavadinimas yra toks – “Hermitage/Guggenheim Vilnius”(HG). Atrodo, kad visai netyčia čia atsidūrė ir vienas lietuviškas žodis. Tai daugiafunkcis kultūros centras – Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus, plius rusų Ermitažo ir Amerikos Guggenheimo muziejų lydynys vienoje vietoje. Ar gali meno specialistai nekalbant apie eilinius žmones atsakyti į klausimą, kokia gali būti tokio muziejaus koncepcija, jeigu joje jungiami itin skirtingi estetine, finansine, ideologine ir laiko prasme skirtingi menininiai dariniai. Aš tai pavadinčiau kultūros trigalviu slibinu. Nes iš visų pusių šis projektas primena „Leo LT“ kūrimąsi. Pinigų „išgryninimo“ laikotarpis muziejaus pavidalu puikiai sutampa su šalies ekonominiu nuosmukiu.

Ar reikalingas mums Jono Meko muziejus?
|

Ar reikalingas mums Jono Meko muziejus?

Su pono Jono Meko kūryba teko susipažinti pagal programą ,,Antiholivudinis kinas” dar mokantis kinematografijos institute Maskvoje. Sužinojau, kad J.Mekas lietuvis, o bendramoksliai klausinėjo, ar ne lietuvis ir (regis graikas) Džonas Kasavitis, nes ir tas priklausė tai pačiai draugijai. Išgaravo iš atminties tie, į mūsų saviveiklos kūrinius panašūs filmai, išliko nuotrupos apie baltaodės ir negro vestuves, daugybę svečių ir šlamštu užverstus koridorius. Vėliau sužinojau, kad J.Meko būta Vilniuje, kad čia sovietmečiu išleido savo poezijos rinktinę. Ją nusipirkau, tačiau pelnytai greit pamiršau. Tik kai išleidęs keletą pašto vokų su minimo dailininko atvarzdu, pradėjau domėtis J.Meko ,,kūryba” ir pačiu asmeniu, aptikau įdomių faktų. Kodėl jis apsigyveno Niujorke, o ne Čikagoje, kur didelė, tautiškai susipratusi lietuvių bendruomenė? Pasirodo, tipiškam kosmopolitui, globalizmo gynėjui, besipriešinančiam bet kokiems Lietuvos laisvės siekiams, atsisakiusiam dalyvauti užsienio lietuvių Lietuvos laisvinimo veikloje, Čikaga netiko. Tapo suprantama ir anuometinės komunistinės Lietuvos valdžios meilė poetui, kad net jo poeziją išleido LTSR leidykla. Paaiškėjo ir dar daugiau. ,,Karjerą” J.Mekas pradėjo Niujorke į jį panašių draugų kompanijoje kaip ,,Kmo filmų gamintojų kooperatyvas” steigėjas, vėliau kooperatyvas keitė pavadinimus į ,,Naujos bangos kinas” ar dar kitokius, žiūrint kiek kartų jį suimdavo už pornografinių filmų gamybą.

Kas genialiai nereikšminga ir reikšmingai svarbu?
|

Kas genialiai nereikšminga ir reikšmingai svarbu?

Turėjau kaimyną, pro kurio stogą košėsi saulutė, o jis prie kamino tvirtino TV anteną. Jo manymu, lietaus debasėlis tik retkarčiais užkliūva, o geras vaizdo ir garso signalas TV ekrane yra naudingas kasdien ir ištisą parą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 2 d. nutarė toliau plėtoti Ermitažo – Gugenheimo muziejaus projektą (“XXI amžius”, 2009 m. nr. 89). Šio projekto pleištą miestui varo A.Zuokas, G.Kirkilas ir J.Imbrasas. Už penkis milijonus dolerių Vilniaus savivaldybė iš Jono Meko įsigijo Jurgiui Mačiūnui priklausiusius “Fluxus” tipo daikčiukus, o jiems sudėti reikia muziejaus. Statyba pareikalaus 260 mln. litų. Tai kiauras stogas ir antena prie kamino – daug milijonų naujam muziejui, o kiti Vilniaus miesto reikalai teduoda kelią pretenzingoms keistenybėms. Kas yra “Fluxus” ir J.Mačiūnas? “Jurgis Mačiūnas – nereikšmingumo “(? – V.V.) genijus, savo sukurtu “Fluxus” judėjimu padaręs didžiulę įtaką šiandieninei Vakarų kultūrai (…)”, – taip kalba vienas Jono Meko atstovas (“Draugas”, 2010 m. sausio 20 d.). “Nereikšmingumo genijus”, “Fluxus” judėjimas, didžiulė įtaka šiandieninei Vakarų kultūrai… Bet mažai kas susigaudo apie nereikšmingumo genialumą, apie “Fluxus”, ir mažai kas girdėjo apie J.Mačiūną bei jo didžiulę įtaką Vakarų kultūrai. Ar tai nebus dūmais rašoma savireklama? O gal net kokios nors ligelės ženklai? Neatrodytų, kad laikas jau spaustų Vilnių statyti muziejų “nemeniškam menui”. Tokių rodinių juk visur matome, juos liečiame, paspiriame.

“Microsoft” pristatė bandomąją naršyklės “Internet Explorer 9” versiją
| | |

“Microsoft” pristatė bandomąją naršyklės “Internet Explorer 9” versiją

Interneto dizainerių ir kūrėjų konferencijoje MIX10 programinės įrangos gamintoja “Microsoft” tęsia naujienų pristatymą, kuris patvirtina kompanijos pasiryžimą tobulinti naršymą internete. “Microsoft” pristatė ankstyvą naršyklės “Internet Explorer 9” versiją, kuri leis programuotojams iš anksto įvertinti pasikeitimus susijusius su naršyklės galimybėmis, veikimu ir standartų palaikymu. Pasak Dean Hachamovitch, “Internet Explorer” naršyklės vadovo, pristačiusio bandomąją versiją programuotojams, naujovės leis kūrėjams naudoti tuos pačius programinius kodus ir sukurti labai funkcionalias programas internetui, kurios visiškai išnaudos šiuolaikinio asmeninio kompiuterio ir operacinės sistemos technines galimybes. Konferencijoje “Microsoft” pademonstravo naują “JavaScript” variklį, kuris žymiai efektyviau išnaudos šiandieninių vaizdo plokščių procesorių branduolius interneto puslapių atvaizdavimui. Dėl to vartotojai interneto puslapius galės naršyti greičiau ir nuosaikiau, o tinklalapių kūrėjai turės neribotas galimybes išnaudoti naujus naršyklių standartus. “Naršyklė “Internet Explorer 9” yra pirmoji, kuri leis programuotojams ir vartotojams visiškai išnaudoti šiandieninių kompiuterių techniką ir operacinės sistemos “Windows” galimybes”, – sakė Dean Hachamovitch. Pasibaigus MIX10 konferencijai programuotojai galės stebėti “Microsoft” naršyklės kūrimo procesą ir pateikti savo pastabas apie “Internet Explorer 9” tobulinimą.

|

Nusipelnėme gyventi linksmiau, arba kam naudinga branginti šilumą Vilniuje

Vilniaus savivaldybės pastangos ginant miestiečių interesus mane žavi. Savivaldybė Kainų komisijai įrodė, kad sąnaudų (kuro ir kt.) skaičiavimas šilumos energijos gamybai kogeneracinėse elektrinėse ir jų prilyginimas katilinių gamybos sąnaudoms yra nekorektiškas, prieštarauja šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Vilniaus mieste daugiau kaip 90 proc. šiluminės energijos pagaminama termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse Nr. 2 ir Nr. 3. Gaminant šilumą ir elektros energiją kogeneracinėse elektrinėse, šiluma yra kaip atliekama energija, kuri, atidirbusi turbinose ir pagaminusi elektros energiją, nukreipiama šildyti termofikacinį vandenį, kitu atveju būtų išmetama į orą arba vandens telkinius. Pasaulio ir Europos šalyse kuro sąnaudos šilumos ir elektros energijos gamybai paskirstomos taip: šilumos gamybai – 20-25 proc. elektros energijos, gamybai – 75-80 proc. Dabar pagal Kainų komisijos patvirtintą metodiką visos kuro sąnaudos įtrauktos į šilumos kainą. Jei Lietuvoje būtų kaip civilizuotame pasaulyje, šiuo metu šildymo kainų apskritai nereikėtų didinti. O Kainų komisija „Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros sąnaudų atskyrimo metodikos“ rengimą „atidėjo“ rudeniui, garsiai paskelbusi, kad padarys didesnes kainas visiškai nepaisydama Vilniaus savivaldybės argumentų. Paprastai sakant, sudarys galimybę „Vilniaus energijai“ ir toliau kraustyti miestiečių kišenes, pasmerkdama mokėti du ir daugiau kartų už tą patį produktą. Aš visiškai nesmerkiu verslininkų.

| |

Paradoksas: vyriausybė perša paskolas, verslininkai prašo rinkos

Nors milijonai, numatyti verslui reanimuoti, iki šio mėnesio pabaigos jau turėtų pradėti plūsti į bendrovių ir įmonių sąskaitas, rajono verslininkai kol kas atsargiai vertina siūlomas paskolas. AB “Rokiškio mašinų gamyklos” generalinis direktorius Rimgaudas Kilas sakė, jog imti iš banko paskolą su Vyriausybės garantija bendrovei šiuo metu nėra prasmės. “Mus smaugia užsakymų stygius. Kas iš to, kad imsime paskolą, jei perpus sumažėjo mūsų gaminamos produkcijos rinka. Juk paskolą reikės grąžinti su palūkanomis. Argi veltui tuos pinigus siūlo?” – svarstė krizės padarinius jaučiančios žemės ūkio technikos gamintojos vadovas. Jo teigimu, net ir už didelius pinigus bendrovė nepagamins tokios įrangos, kokią siūlo “Fendt” ar kiti pasaulyje pripažinti gamintojai, kurių žemės ūkio įrenginius mieliau perka mūsų ūkininkai. Užsakymus įmonei duoda Rusijos rinka, tačiau smarkiai užstrigo atsiskaitymai už produkciją, ir bendrovė nebegali tiekti jos skolon. Valstybinė Baltarusijos politika “užraukė” savo rinką: stojo prekyba su šia šalimi krizės kamuojamose Latvijoje ir Estijoje. Anot R.Kilo, bendrovės gaminius pirktų prancūzai, bet šie derasi trečdaliu sumažinti kainą. Kol kas tikrai nesidomiu kreditais su valstybės garantija, nes rinkos sąstingiu paimti pinigai būtų “pravalgyti”. Stengiamės tiek “susiveržti diržus”, kad išgyventume sunkmetį ir išsaugotume pagrindinius įmonės darbuotojus: atleidus specialistus, vėliau jų tektų ieškoti su žiburiu”, – dėstė R.Kilas.

| |

Greitojo vartojimo kreditai: išeitis ar užveržta ant kaklo kilpa?

“Reikia pinigų mokesčiams mokėti? Sugedo automobilis? Trūksta pinigų remontui? O gal reikia pinigų artėjančiam savaitgaliui ar dovanai? Nesijaudink! Tau padės – greitos paskolos internetu ar SMS žinute vos per 5 minutes! Užsiregistruok internete ir pasiskolink be jokio užstato! Su mumis – viskas taip paprasta!” – malonus vyriškio balsas per televiziją ragina patikėti greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių geranoriškumu. procentus, neretai atsiduria aklavietėje… Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (SDPLRV) atlikti 2008 m. namų ūkių biudžeto tyrimai rodo (www.stat.gov.lt), jog, neskaitant tų, kurie turi ilgalaikes paskolas, kas šeštas namų ūkis, arba 16 proc. šeimų turėjo paskolą, imtą atsiskaityti už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas. Apie 24 proc. namų ūkių nurodė, kad jas grąžinti nejaučia finansinės naštos, o 18 proc. paskolas įvertino labai didele našta. Dažniausia buvo skolinamasi įsigyti buitinę techniką ar baldus. Dėl lėšų stokos 3 proc. apklaustųjų bent kartą ar daugiau per 12 mėn. negalėjo laiku sumokėti palūkanų ar paskolos įmokų. Duomenys apie kur kas tragiškesnį šių metų šeimų namų ūkių biudžetą mus pasieks tik kitąmet. Tuo tarpu skolose skęstančiųjų į kampą įvaryti psichologai ima skambinti pagalbos varpais: jų teigimu, žmonių nepamatuotą riziką skolintis jau galima prilyginti aistrai lošti azartinius žaidimus ar priklausomybei alkoholiui bei narkotikams.

| |

Greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti – mitas

Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) nariai griauna žiniasklaidoje pastaruoju metu sukurtą mitą, jog greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti ir sparčiai plečiasi. Pasak GVKA direktorės Kristinos Nemaniūtės, teiginiai, kad greitieji vartojimo kreditai — pelninga verslo niša, su kiekviena diena priimanti vis daugiau rinkos narių, klaidingi. “Greitųjų vartojimo kreditų verslas gana jaunas Lietuvoje. Jis skaičiuoja trečius metus. Be abejo, per šį laikotarpį rinkos dalyvių pagausėjo. Tai normalus verslo procesas. Šiuo metu yra apie 25 greitųjų vartojimo kreditų verslą vystančios įmonės. Artimiausiu metu jų gali padaugėti iki 35 ir tai jau bus riba”, — tvirtina Kristina Nemaniūtė. Tokios pagrįstos nuomonės laikosi ir vienas iš seniausių greitųjų vartojimo kreditų rinkos dalyvių. “2008 metais per spalį išdavėme 1256 kreditus, kurių suma siekė daugiau nei 570 000 lt, o šių metų rugsėjį — 72 procentus mažiau. Statistiniai duomenys liudija, kad yra sustiprintas klientų mokumo vertinimas, vyrauja nemaža konkurencija. Rinkoje išliks stipriausios ir kokybiškiausias paslaugas teikiančios įmonės. Tai natūralu. Greitu metu ši rinka bus užsipildžiusi”, — teigia GVKA valdybos narys Juozas Rupšys. Pasak jo, konkurencija kai kuriems rinkos dalyviams taps nebepakeliama ir ši tendencija jau ryškėja. GVKA nariai nuogąstauja ir dėl bankų klaidingų įsitikinimų.

| |

Verslas nuo nulio

Pagrindiniai šio straipsnio teiginiai – pradėti verslą įmanoma; įmanomą pradėti verslą nuo nulio; įmanoma pradėti verslą nuo nulio ir sąžiningai! Jeigu nėra ryšių, juos įmanoma užmegzti ir tai ne stebuklingas pasisekimas, o tiesiog mokėjimas, netgi, sakyčiau, amatas. Bent jau aš pasiekiau tokio supratimo apie verslą lygį, kad galiu teigti, – verslauti galima išmokyti kiekvieno. Aišku, ne kiekvienas „pasieks žvaigždes“, bet užsidirbti galima dešimt kartų daugiau, negu samdomame darbe, skiriant darbui dešimt kart mažiau laiko. Todėl iš tikrųjų skirsite pinigams mažiau laiko, negu samdomas darbuotojas, kuris peikia verslininkus pamišimu dėl pinigų. Nieko panašaus. Pinigai verslininkui – kaip vanduo iš vandentiekio. Vieną kartą išsprendei klausimą ir naudojiesi. O štai samdomi darbuotojai kiekvieną dieną po 8 valandas „vandenį nešioja“. Ir be to dar kaltina verslininkus pamišimu dėl vandens. Dėl vandens pamišę tie, kurie nuolat sprendžia „vandens problemas“ ir niekaip negali nuo jų atsitraukti, nes kitaip nebus kaip prasimaitinti. Paprastai įrodinėja remiantis savo (arba savo pažįstamų) pavyzdžiu, bet ką gali įrodyti jūsų NESĖKMINGA PATIRTIS (!?), kai yra sėkmės pavyzdžių. Visų pirma, prisiminsime logikos pagrindus. PAVYZDYS NĖRA ĮRODYMAS! Štai jeigu įrodysite pirmo, antro ir trečio principinį negalimumą, tai bus įrodymas. O šito jūs neįrodysite, nes aš turiu pavyzdžių, kad tai įmanoma.