| | |

Masonai Lietuvoje

Masonai. Vien išgirdus šį žodį daugelis suklūsta, ištiesia savo trumpus kaklus ir ištempia beveik švarias ausis. Apie jokią kitą organizaciją dar nėra sukurta tiek mitų ir prigalvota konspiracijos teorijų. O kas mums belieka? Masonai apsitvėrę tylos siena tik ir skatina visokiausių kvailų ir nevisai kvailų konspiracijos idėjų plitimą. Kaip mums, paprastiesiems mirtingiesiems negali būti įdomus judėjimas, menantis kryžių karus ir kryžiuočių ordiną? Taip ir rašome da vinčio kodus vieną po kito… Galvojantys, kad masonų ložės veikia tik Anglijoje ar Jungtinėse valstijose stipriai klysta. Lietuvoje masonai ėmė veikti 18 amžiaus antroje pusėje. Patys įtakingiausi ir turtingiausi LDK aristokratai (Radvilos, Oginskiai, Sapiegos) gana aktyviai veikė laisvųjų mūrininkų draugijoje. Pirmoji mūrininkų ložė dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tuometinėje Prūsijoje, įsikūrė Klaipėdoje. Čia, 1776 metų vasario 23 d., gavus konstituciją iš Berlyno Didžiosios ložės buvo įkurta “Memfio” ložė. Jos pirmuoju Sosto meistru buvo pirklys Johan Sipson’as. Ši ložė, skirtingai nuo kitų Lietuvoje veikusių ložių, nepatyrusi represijų ir persekiojimų, egzistavo ilgiausiai – net iki 1935 m. liepos mėn., kai nacių Vokietijoje buvo uždraustos visos laisvųjų mūrininkų ložės. Nors Klaipėdos kraštas nuo 1923 m. iki 1939 m. priklausė Lietuvai, tačiau nacių poveikis vietinei vokiečių bendruomenei buvo toks stiprus, kad ložė buvo uždaryta.

| | |

Masonai be paslapties skraistės

Susikryžiavusius kampainį ir skriestuvą galima įžvelgti ne tik į amžinuosius Rytus iškeliavusio L. Stuokos-Gucevičiaus statytos katedros skliautuose. Šiandien jau nebenustembame laisvųjų mūrininkų ideogramą išvydę ir ant šalia praslenkančio vyriško švarko atlapo – kur nors, pavyzdžiui, teatre ar operoje. „Masonai be paslapties skraistės – kas jie?” – atsakymo į šį klausimą galima ieškoti žinomo austrų rašytojo, romanisto ir publicisto Alexanderio Giese‘o, parašytoje apybraižoje. Joje autorius glaustai ir aiškiai dėsto laisvųjų mūrininkų istoriją ir principus, žvelgdamas į tai kaip į socialinį reiškinį, sudariusį sąlygas formuotis laisvajai Europos minčiai. Sąmokslo teorijų šalininkai gali vėl graužtis rankų ir kojų nagus – knyga nė iš tolo nekvepia tuo, ką intriguojamų detektyvų ir trilerių autoriai bando mums įbrukti už gryną pinigą. Kaip rašo A. Giese‘as, mūrininkystė nėra nei religija, nei bažnyčia, nei partija, nei stalo kompanija ar sąmokslininkų sambūris. Pasak knygos, laisvieji mūrininkai – tai laisvi ir geros reputacijos vyrai, dirbantys alegorinėje didžiojoje statyboje, t. y. mūrydami humanizmo šventovę. Tad bandymai sieti juos su visomis įmanomomis nuodėmėmis ir pasaulinio pražudymo plano kūrimu tėra nepamatuotos vizijos. Ko gero, teisi liaudies išmintis: daugiausiai gąsdina tas, kuris labiausiai bijo. Matyt, už šios skraistės ir slypi didžioji laisvosios mūrininkystės paslaptis – gebėjimas tolerantiškai priimti pasaulį ir bet kokį šmeižtą jos pačios atžvilgiu.

| | |

Masonų organizacijos bruožai ir konspiracinė teorija

Įvairūs korporatyvistiniai socialiniai dariniai, kurių veiklos principai ne taip plačiai žinomi visuomenėje, neretai vertinami kaip įtakingi politinio proceso dalyviai, veikiantys slaptai ir galbūt neleistinomis priemonėmis, siekiantys įgyti kuo didesnę galią valstybės valdyme. Šiandien yra akivaizdu, jog bent jau Lietuvoje veikiančių studentų korporacijų pobūdis, tikslai, saugomos vertybės ir atvirai deklaruojamas apolitiškumas neleidžia šioms organizacijoms lipdyti politikos formuotojų etiketės. Tačiau pati slaptoji (hermetinė) politika egzistuoja. Pateikiamuose rašiniuose analizuojama daugiapakopė politikos sąranga bei bene kontraversiškiausiai vertinamas hermetinės politikos dalyvis – masonų organizacija. Masonai („laisvieji mūrininkai”) – bene prieštaringiausiai vertinama organizacija pasaulyje. Vieniems tai – bandymas įgyvendinti nuostabią idėją, kai sukuriama bendrija, kurios nariai, vadovaudamiesi broliška meile, parama ir teisingumu, rūpinasi dvasios bei moralės vertybėmis, nuolat siekia tobulėti. Kitiems ši organizacija dėl savo slaptumo ir atliekamų ritualų yra ne kas kita kaip sekta. Tretiems masonai yra klika, į kurią patenka tik turtingi ir galingi žmonės, siekiantys dar daugiau galios ir valdžios. Galiausiai masonai įvardijami kaip pasauliniu mastu veikianti įtakinga organizacija, rengianti ir įgyvendinanti sąmokslą užvaldyti pasaulį. Vienas esminių masonų skelbiamų tikslų – suvienyti visų rasių, tautų, socialinių grupių ir religinių bendruomenių narius.

| | |

„Gender Loops” ir prezidento rinkimai

Dar neišdilo iš atminties dramatiška dviejų dainininkių kivirčo istorija su nulaužtu nagu ir gerai suplanuotomis politinėmis pasekmėmis. Istorija, plačiai nušviesta TV ekranuose bei naujienų portaluose nustelbė rinkiminę kampaniją į parlamentą. Tradicinės partijos pasigedo rinkėjų balsų, kuriuos prognozavo įvairūs tyrimai ir apklausos. „Netikėtai”, nemažą dalį balsų surinko visiškai „šviežia” partija. Nauji rinkimai ir naujos idėjos kaip juos pakreipti reikalinga linkme. Sukuriamas naujas įvykis, nustelbiantis praėjusį. Nepaslaptis, kad prezidentinės rinkiminės kampanijos favoritei galima pakenkti tik dviems atvejais: 1. Pačių rinkėjų abejingumas „Ko eiti balsuoti jei ir taip aišku kas laimės”. 2. Informacija apie kandidatę, kurioje atsispindės masių įsisavintas BLOGIS. Pirmąjį atvejį, atsižvelgiant į tautos lūkesčius, su šūkiais „Mums reikia Tavo balso” galima nesunkiai suvaldyti. Sudėtingiau su antruoju. Pradinis šio scenarijaus etapas jau atliekamas labai profesionaliai. Naudojama „auksinė” socialinio konflikto taisyklė „Išorinis priešas sustiprina organizacijos/ visuomenės/ tautos struktūrą”. Ši taisyklė veikia įtaigiai, sutelkia kovai, nukreipia energiją reikalinga linkme. Scenarijus klasikinis. Signalas atėjo iš liaudies. „Visuomeninės organizacijos atstovai pasipiktino…. Paprašė išsiaiškinti… Pasiteisinti… Ministrai sureagavo… Pagrasino pasikviesti į talką prokurorus…Nubausti kaltininkus…. Patikino, kad „Gender Loops” metodika nebuvo taikoma darželiuose.

|

Apie “sąmokslo teorijas”

20 a. būta pačių įvairiausių sąmokslų ir sąmokslo teorijų. Ko verti vien gerai žinomi ir istorikų ištyrinėti komunistinis ir fašistinis sąmokslai. Tačiau šiame įraše mus domina ne konkretūs sąmokslai ir sąmokslo teorijos, bet bandymas pasiaiškinti, kas tai yra iš principo ir kokie yra svarbesni šio socialinio reiškinio bruožai. Pirmiausiai apibrėžkime, kas tai yra sąmokslas, kas šiuo žodžiu įvardijama ir kodėl informacija apie kai kuriuos sąmokslus vadinama “teorija”, taip siekiant išslaptintą informaciją sumenkinti. Sąmokslas yra grupės asmenų slaptas susitarimas kokiam nors neteisėtam veiksmui, siekiant pažeidžiant įstatymus pasiekti kokį nors tikslą, žalinga plačiajai visuomenei ir demokratinei valstybei. Istorijos eigoje, dažniausias sąmokslo tikslas būdavo neteisėtai užgrobti valdžia arba užvaldyti žmones. Be valdžios dar gali pasitaikyti sąmokslų susijusių su turto užvaldymu neteisėtu būdu. Taip pat galima paminėti ir pseudomokslinius sąmokslus prieš tam tikrus socialinius sluoksnius, pavyzdžiui, eugenika. Kada sakoma, kad sąmokslas yra tik “teorija”? Akivaizdu, kad tada kai nėra akivaizdžių įrodymų, bet disponuojama tik tam tikrų ženklų ir požymių analize ir logiškai išprotaujama, kad kokia nors grupė slapta gali siekti neteisėtų tikslų. Aišku, čia yra įvairių variantų ir galimybių užsiimti manipuliacijomis, apie kurias pakalbėsime toliau. Matome, kad sąmokslo teorijos atsiranda įvairių grupių ar net sluoksnių santykiuose.

|

Sąmokslo teorijų kerai

Pradžioje buvo Įvykis, bet tikslių žinių apie jį turėta šykščiai. Vienas prisiminė, kad Įvykis nutiko gana keistomis aplinkybėmis, antrajam dingtelėjo, kad atsitiktinai tokios aplinkybės nesupuola, trečiasis suskubo pareikšti žinąs, kiek visa tai kainavo ir kam galėjo būti naudinga. Kiekvienas stengėsi Įvykį nutapyti kuo ryškiau ir paveikiau, kol galiausia, patekęs tarp argumentų kūjo ir įkaitusio vaizduotės priekalo, Įvykis virto sąmokslo teorija. Sąmokslo teorijos terminu vadinami mėginimai kokį nors ypatingą politinį, socialinį ar istorinį įvykį arba jų virtinę paaiškinti slaptu užkulisiniu įtakingų asmenų ar organizacijų susitarimu veikiausia tokie pat seni kaip ir žmonija. Tyrinėjantieji šį reiškinį pastebi, kad nors didelei daliai tokių teorijų trūksta realaus pagrindo, norinčiųjų tikėti jomis nemažėja. Dėl to kaltas galingas emocinis sąmokslo teorijų užtaisas, sukuriamas įrodymų stokojančius įvykių epizodus užpildant savaip parinktais argumentais, tingumas ar nesugebėjimas ieškoti kitokių galimų aiškinimo versijų ir galybė kitų, ne mažiau žmogiškų veiksnių, pradedant siekiu suversti visą atsakomybę už padarinius kitiems ir baigiant noru tikėti, kad nepaprasti dalykai nutinka tik dėl ypatingų priežasčių. Sąmokslo teorijų aukso amžiumi neabejotinai tapo praėjęs šimtmetis. Ko verti vien XX a. pradžioje Rusijoje pasirodę antisemitiniai Siono išminčių protokolai, aprašantys tariamus žydų planus užvaldyti pasaulį.

|

Mitingas ir sąmokslo teorija

Taigi – mitingas. Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad viskas baigsis ne taip, kaip visada. Tai įrodo ir policijos ‘pasiruošimas’, ir šokas žiniasklaidai. Galiausiai ir mūsų Lietuvėlėje kažkas vyksta, juk dažniausiai lietuviai į politiką žiūri per televizorių, o čia – net sniegas nesustabdė. Bet visgi, kodėl viskas baigėsi riaušėmis? Na, reik prisipažint – manęs ten nebuvo, taigi visi įspūdžiai tik iš medijos. Kiek supratau, patį mitingą pradėjo organizuoti profsąjungos, iškėlusios tiek daug visokių reikalavimų, kad galiausiai nieko nebuvo aišku. Delfi komentaruose platiname kvietime šmėkščiojo vienas žodelis “STOP” (stop tam, stop anam, žodžiu visom blogybėm). Matyt vėliau prie profsąjungų pradėjo šlietis visi kiti: pensininkai, paksistai, Murzos kariauna ir Paleckis, nieko nelaimėjęs per rinkimus, dar kalba apie Darbo partiją. Taigi, gana įvairi kompanija. Tačiau kas organizavo riaušes ir pradėjo mėtyti akmenis? Gėda pripažinti, bet lietuviai gana kultūringa tauta, ne tiek savo kultūra, bet elgesiu ir pan. Kai kam galbūt tai atrodo didelė yda, politiškumo nebuvimas. Galbūt taip ir yra. Taigi, mano sąmokslo teorija – kalti rusai. Tai nėra iš pirštų laužtas teiginys. Bent jau aš sprendžiu iš to, kiek girdėjau (kažkur rašė, kad vienas lozungas buvo net “Rusija, Rusija”). Pagalvokime – ir Latvijoje, ir Estijoje vyko tas pats. Riaušininkai iš anksto viskam jau buvo pasiruošę, mokėjo net ardyti grindinį ir pan. O tam reikia šiokios tokios praktikos ir įrankių.

| |

UFO, ateiviai ir sąmokslininkai

„UFO pastebėti iš MIR stoties”„Nanotechnologija: aukštas nežemiškų civilizacijų lygis”„Mėnulyje statoma!”„Marso veido skandalas: taip NASA klaidino pasaulio visuomenę”. Tai tik kelios antraštės iš gausiai leidžiamų UFO tematikos žurnalų, kuriuos šiandien galima gauti kiekviename kioske bet kurioje šalyje, kur spauda bent pusėtinai laisva. Tai, kad ateivių, UFO, tarpžvaigždinių kelionių ir panašių dalykų tema šiandien populiari beveik visame pasaulyje ir įvairiais būdais dideliu mastu varijuojama, turbūt neginčijama: mokslinei fantastikai (Science Fiction) literatūros, televizijos ir kino srityje seniai išleidžiami milijardai. Ne tiek daug gaunama iš publikacijų ir filmų, kuriems Science Fiction temos tėra tik prasimanymas, bet kuriuose tvirtinama, kad tikrai esama nežemiškų būtybių ir ateivių ir kad šie žemėje darbuojasi su savo „skraidančiom lėkštėm”. Kiek vienas kitą veikia dažnai autorių fantazija paremti, taip pat su (tariamais) faktais susiję kūriniai, dar reikės aiškintis. Dėl publikacijų šia tema mastų galima lengvai pamiršti, koks iš tikrųjų jaunas šis žanras: nors jau Giordano Bruno apie 1600 m. postulavo kitų pasaulių egzistavimą (už ką jis greitai ir buvo sudegintas), nors Jules Verne’as jau prieš gerą šimtą metų savo romanuose tarp kita ko vaizdavo ir kosminį skrydį. Bet tikroji mokslinės fantastikos, kaip ir pranešimų apie UFO ir ateivių apsilankymus, gimimo valanda išmušė tik netrukus po Antrojo pasaulinio karo, ir gimtinė, be abejo, buvo JAV.

| |

Ar NSO nėra sukurti žmogaus?

Bob Lazar tvirtino, kad vienas jo regėtas NSO su su JAV vėliava! Buvo toks JAV mokslininkas, Nikola Tesla, dirbęs ir toje srityje, kurią šiandien priskirtų NSO (kitaip – konspiracijai). Jis bei Victor Schaubergen turėtų atsakyti už naująją skraidančių diskų technologiją. Remsimės tuo, kas buvo žinoma iki 6 dešimtmečio pabaigos, kai staiga nukrito “tylos marška” (paskaitykite ir “Vibruojančių degalų” puslapį). Spėjama, kad II pas. karo metu naciai, remdamiesi N.Tesla tyrimais, sukūrė tai, ką kitų šalių bombonešių įgulos vadino “Fū naikintuvais” (apie juos skaitykite atskirame puslapyje) arba ‘Kraut rutuliais”. “South Wales Argus” 1944-ųjų gruodžio 13 d. Marshal Yarrow, specialaus “Reuters” korespondento išlaisvintame Paryžiuje korespondento, žinutė: “Vokiečiai sukūrė ‘slaptą’ ginklą… gynybai – tarsi stiklo karoliukus Kalėdų eglutei. Jie regimi virš Vokietijos, – kartais pavieniui, kartais būriais. Jie sidabriniai ir tarsi permatomi.” 1945 m. sausio 2 d. “N.Y. Herald Tribune” “Associated Press” žinutėje skelbė: “Atrodo, kad naciai į nakties dangų išmetė kažką nauja. Tai paslaptingi ir nesuprantami ‘Fū naikintuvai’, skriejantys šalia lėktuvų, pasiųstų misijai į Vokietiją. Pilotai šį ‘oro ginklą” naktimis stebėjo ilgiau nei mėnesį. Niekas nežino, kas tai yra. Ugnies rutuliai pasirodo staiga ir mylių mylias lydi orlaivius. Atrodo, kad jie valdomi iš žemės radijo bangomis – taip tvirtina išsilavinę karininkai…”. Bet kodėl naciai, panaudoję naujas technologijas, nelaimėjo karo?

Kas realiai valdo pasaulį? Lėlininkai.
| |

Kas realiai valdo pasaulį? Lėlininkai.

Kas realiai valdo pasaulį? Apie tai knygoje rašo britų spec. tarnybų bendradarbis, pasirašantis Tomo Barneto pseudonimu, ir žurnalistas Aleksas Geimzas. Seniai praėjo tie laikai, kai, norint valdyti, užteko patekti į valdžios kabinetus – dabar reikia ir priklausyti tarptautinių korporacijų valdyboms. Kas tie, kurie laisvai plaukioja ir tuose, ir kituose vandenyse? Įtariamųjų galima surasti daug – nuo masonų iki “Kaukolės ir kaulų” (žinomiausia slaptoji JAV draugija, Jelio universiteto brolija, daugelį dešimtmečių priimanti įtakingų šeimų narius), nuo iliuminatų (apibendrintas slaptų grupių pavadinimas, istorinių ir šiuolaikinių, realiai egzistavusių ir išgalvotų) iki bilderbergerių (NATO įtakingų veikėjų grupė, sprendžianti pasaulines problemas). Vagystės vyksta ne tik tamsiose pavartėse, bet ir gana paplitę uždarų ofšorinių bankų direktorių tarybose ir, beje, šių vagysčių apimtys sunkiai įsivaizduojamos. Ten, tarsi į vandenį, sukrenta trilijonai dolerių. Bandymai juos susekti privertė naudoti tobuliausias sekimo technologijas, kurios pradžioje buvo naudojamos prieš TSRS ir jos sąjungininkus. Po rugsėjo 11 d. teror-akto jas naudoja nelegalių finansinių operacijų, skirtų remti teroristus, išaiškinimui. Tos sėkmės kaina – asmens laisvių ir teisės į asmeninį gyvenimą pažeidimai. Pasibaigus šaltajam karui ir subyrėjus TSRS, neliko binarinės pasaulio valdymo sistemos.