|

Nusikalstamoje karuselėje – „maximų“ savininkų pėdsakai?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad Klaipėdos apskrities FNTT skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame grupė asmenų įtariami organizavę „karuselinį” sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. FNTT akiratyje atsidūrė ir su „Vilniaus prekyba” siejama bendrovė „Tikras kelias”. Vienos didžiausių augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje akcininkų sąraše dar prieš kelis metus buvo visi pagrindiniai „Vilniaus prekybos” savininkai: Nerijus, Julius ir Vladas Numavičiai, Žilvinas, Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius, Mindaugas Bagdonavičius,o taip pat buvęs „Tikro kelio”, dabar „Kauno tiltų” valdybos pirmininkas Mindaugas Aniulis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad realios veiklos nevykdančios Lietuvos bendrovės pirko latviškus žuvų konservus. Juos pardavusios Latvijos įmonės vadinamuoju „karuseliniu” sukčiavimu iš „Tikro kelio” pirko augalinį aliejų Latvijos rinkai. Tačiau pardavimo sąskaitos buvo įforminamos per tarpininkus – realios veiklos nevykdančias Latvijos bendroves. Tokiu būdu tiek Latvijos, tiek Lietuvos bendrovės išvengė sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. Lt, o valstybei nesumokėta beveik 0,8 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad klaipėdietis Mindaugas Laurinaitis organizavo ir kontroliavo penkių Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje registruotų įmonių steigimą.

|

Sukčių byloje – garsūs pavadinimai

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vagysčių tyrimas teisėsaugininkus nuvedė iki bendrovės “Tikras kelias”, tarp kurios steigėjų – VP grupės savininkai Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius. Latviškais produktais, už kuriuos nebuvo sumokėtas PVM, prekiavo didžiausi prekybos tinklai: “Maxima”, “Iki”, “Norfa”. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyriuje nuo praėjusių metų pabaigos tiriama vadinamojo karuselinio sukčiavimo byla. Klaipėdiečiams 31 metų Mindaugui Laurinaičiui ir 45 metų Arūnui Tebelškiui bei 39 metų vilniečiui Gintarui Steponavičiui jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų finansinių nusikaltimų. Negalutiniais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. litų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 772 tūkst. litų PVM. Sukčiai Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigė keletą įmonių, M.Laurinaitis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko būti jokios veiklos nevykdančių bendrovių direktoriais ir pasirašinėti dokumentus. Beje, dalį buhalterinių dokumentų A.Tebelškis laikė savo draugų namuose. Supratęs, kad juo susidomėjo FNTT, draugams jis liepė dokumentus sunaikinti. Bet pareigūnai apie tai sužinojo labai greitai: į A.Tebelškio pažįstamų namus FNTT darbuotojai su kratos orderiu atlėkė nespėjus visko sunaikinti. Dalis dokumentų jau buvo sukišta į krosnį – dalį apsvilusių popierių pareigūnai spėjo ištraukti. Didžioji dalis dokumentų dar buvo maiše.

|

„Maximos“ savininkai – FNTT akiratyje

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrė su „Vilniaus prekyba” siejama bendrovė. „Balsas.lt” žiniomis, tyrime, kurį atlieka pareigūnai, minimi ir verslo pasaulyje gerai žinomi žmonės: AB „Kauno tiltai” generalinis direktorius Mindaugas Aniulis bei buvusi „Utenos trikotažo” generalinė direktorė Regina Sajienė. Į FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjų akiratį pateko bendrovė „Tikras kelias” – viena didžiausių augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje. Keli su ja siejami asmenys įtariami organizavę vadinamąjį „karuselinį” sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. Trims asmenims – Mindaugui Laurinaičiui, Arūnui Tebelškiui ir „Tikro kelio” pardavimų vadovui Gintarui Steponavičiui – jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų. FNTT tiria šių įtariamųjų veiklą. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų už daugiau kaip 5 milijonus litų, o valstybei nesumokėta daugiau kaip 772 tūkstančiai litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pareigūnų duomenimis, klaipėdietis M.Laurinaitis pasirūpino kelių įmonių sostinėje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigimu. Jis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko tapti šių, kaip vėliau paaiškėjo, jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių direktoriais. Jie klusniai pasirašinėjo M.Laurinaičio pateikiamus dokumentus, kuriuose buvo fiksuojami realiai nevykę sandoriai.

| |

Virš Labanoro regioninio parko sprogo meteoritas

Kovo 30 dieną, keliolika minučių po 23 valandos, virš didžiulės Labanoro regioninio parko teritorijos iš pietryčių šiaurės vakarų kryptimi praskriejo didžiulis ugnies kamuolys – bolidas. Neįprastas skrydis buvo matomas maždaug 50 km spinduliu, o po kelių sekundžių 7-10 km aukštyje virš miško nugriaudėjo sprogimas. Net gana atokiai stovinčiuose kaimeliuose kilo panika – garsas pasklido apie 50 km spinduliu nuo epicentro. Dangų be menkiausio debesėlio apėmusi akinanti šviesa, karštis, dūmai ir didžiulis griausmas žmonėms sukėlė siaubą. Įvykio liudininkais tapo nedidelio Fedoriškių kaimelio gyventojai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Galingo sprogimo banga maždaug 5 kv. km plote išguldė medžius, žuvo žvėrys, o šimtų kilometrų spinduliu nuo epicentro išdužo langų stiklai. Epicentro plote augę medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Dėl stipraus spinduliavimo kelių dešimčių kilometrų skersmens plote kilo gaisras, sunaikinęs tai, kas dar buvo likę po sprogimo. Netoli Baltųjų Lakajų buvo užfiksuota magnetinė audra.