| | | |

dr.GREEN. Grupės istorija

“Baltijos ska pionieriai”, “ska-punk-reggae”, “ska-hardcore”, “punk-ska”, “lietuviškas ska”, “skunk” ir dar visaip kitaip apibūdinami dr.GREEN, tačiau svarbiausia, jog “grynai” visada stengiasi paimti tai, kas, jų nuomone, yra geriausia įvairiuose stiliuose ir likti ištikimi “pasidaryk pats” (diy – do it yourself) mąstysenai. tekstuose su ironija žvelgiama į gana niūrią kasdienybę ir dalykus, kurių “normalūs” žmonės net nepastebi. dr.GREEN grojo daugybę koncertų visoje Lietuvoje, Suomijoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Airijoje. Lietuvoje, o ypač savo gimtajame mieste Vilniuje (1996-98 metais nauja alternatyvinių grupių banga aktyviai reiškėsi a.a. “Geležinio kablio” klube), dr.GREEN tapo viena aktyviausių “požeminių” grupių. “daktarai” grojo laive, kalėjime, vaikų darželyje, kareivinėse, pankų vestuvėse, festivaliuose, klubuose, baruose, alternatyvinės kultūros centruose, skvotuose ir kitur. Pirmą kartą Ve (ex-Turboreanimacija), Mindas, Domas (abu ex-WC News) ir Saragosa (ex-Varnų Vėjas) kartu ant scenos užlipo 1996-ųjų gegužės 9 d. pankroko festivalio “Durnių laivas #6” metu. keturiese buvo įrašytas ir pirmasis 4 dainų demo įrašas, platintas kartu su pirmojo grupės turo užsienyje (Sankt Peterburge-RU) koncerto fragmentais.

| | | |

Turbo moment. Istorija

Ansamblio veiklos pradžia datuojama 1987m. pavasari, kai neturtingų Vilniaus inteligentų ir tarnautojų sūnūs susitiko gamybinio mokymo kombinate (dabar tiksliųjų mokslų licėjus), kur tėvukų pagalba buvo įkišti mokytis garbingos vairuotojo specialybės. Po keleto trumpų alaus gėrimo sesijų buvo nutarta sukurti jaunimo ansamblį ir varyti taip žostkai, kaip tik gali varyti AC/DC, SEX PISTOLS, MOTORHEAD ir STRANGLER visi kartu paėmus. Pirmasis lyrinis herojus Kastis turėjo rusiška “akustička” už 15 rublių, o antrasis lyrinis herojus Kriaučius, kuris pradžioje groti jokiu instrumentu nemokėjo, nutarė varyti akustiniais smogiamaisiais. Pirminiame variante perkusijai buvo naudojamas pionieriškas būgnas (nupyzdintas iš 48 vid. m-klos) ir kietas kelioninis “čemodanas”. Kiekviena muzikinė sesija buvo įrašinėjama į Kasčio kasetinę magę “Vesna”, o veliau su neslepiamu susižavėjimu ilgai klausomasi gurkšnojant “Miežinį” už 50 kap. (pirktą “Širvintoj”). Gimė genijai… Reiketų paminėti, kad nuo pat įsikūrimo pradžios, TURBO REANIMACIJA tapo priebėga emociškai nesubalansuotoms arba ekscentriškoms asmenybėms. Tai atsitiko todėl, kad grupės įkūrėjams bei lyderiams Kriaučiui ir Kasčiui niekaip nepavykdavo rasti trečio grupės nario, galinčio bent pakenčiamai atlikti savo funkcijas. Būtent dėl šios priežasties genialūs grupės lyderiai ir stengdavosi kuo daugiau trūkstamų narių pareigų bei funkcijų skirti būgnų mašinoms, kompiuteriams, vestuvių muzikantams, gitaroms, fūzams ir alui.

| | | |

Splitface. Biografija

Grupe susikrure 1999 metu rudeni / ziema nedideliame Lietuvos miestelyje, Šalcininkuose, bosisto Tomo ir bugnininko Afonios, susizavejusiu BRAMBORAK (dabartiniasi BORA) pasirodymais, iniciatyva. Kuri laika vaikinai grojo Afonios mociutes namuose, bet neuzilgo prie ju prisidejo gitaristas Marka ir parupino patalpas repeticijoms savo mokykloje. Netrukus atsirado vokalisto poreikis ir isbandyti savo jegas prie mikrofono buvo pasiulyta bendram draugui Vladui, kuris puikiai prigijo prie kolektyvo. Po pamoku keliamas “triuksmas” mokyklos ruselyje vis labiau erzino konservatyviuosius provincijos mokytojus, todel netrukus vaikinai buvo mandagiai isprasyti lauk. Po ilgu klaidziojimu per skirtingu imoniu bei istaigu rusius ir palepes ieskant tinkamos patalpos galiausiai buvo apsistota vieno pazistamo garaze (kuris dabar taipogi yra ir klubas vietiniu vadinamas “GaRaGe d.i.y.” ir kitu Šalcininku grupiu repeticiju vieta). Taciau daugiausia problemu kele aparaturos nepriteklius – tuo metu nei vienas muzikantu neturejo darbo, nes visi mokesi mokyklose. Be to, Salcininkai pasizymi bedarbyste, todel netgi atostogu metu nebuvo jokios galimybes uzsidirbti. Kazkur 2000 metu vasara ,namu salygomis buvo irasytas pirmasis 5 gabalu demo, pasklides po pasauli milzinisku 2 egzemplioriu tirazu 🙂 Sis irasas iki siol yra didziausia grupes geda.

| | | |

BITĖS. Biografija.

Grupė BITĖS susikūrė 1998 metų vasarą, tais pačiais metais įrašė mini demo albumą SMĖLIO NAMAI.

Pradinė sudėtis:

Šarūnas Janutėnas (gitara, vokalas);
Deividas Nutautas (gitara, vokalas);
Gediminas Andriškevičius (bosinė gitara);
Skirmantas Kunevičius (mušamieji).

Apie 2000 metus, grupei suskilus, BITĖS grojo su įvairiais muzikantais, kol galų gale nusistovėjo dabartinis sąstatas:

Alvydas Mačiulskas (saksofonas, klavišiniai, vokalas, lūpinė armonikėlė);
Deividas Nutautas (gitara, vokalas);
Gediminas Andriškevičius (bosinė gitara, vokalas);
Laurynas Šarkinas (mušamieji, perkusija, vokalas).

| | | |

Baltas Triukšmas

Tiesa pasakius (ar tai parašius), niekas turbūt negalėtų tiksliai nusakyti, kada ji buvo, ta pradžia; kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis kilo idėja sukurti grupę “BALTAS TRIUKŠMAS”. Viena iš versijų yra tokia: viską sugalvojo, Vilniuje pragėręs “Būt Partiją” ir emigravęs Klaipėdon kelti miesto populiacijos lygį, Pufas. Berods, planus jie kurė kartu su Robiu, kursai turėjo būti bosistu. Gitaros brynčintojo etatas buvo rezervuotas tokiam Vertėjui, taip ir nepradėjus groti, dingusiam kaip į vandenį. Kalbos prie alaus ilgai ir liko tik kalbomis, kai visi, užpylę slyvas protingais patampa. Bet vieną vakarą, ligu ir 2001-jų gegužės mėnesį, džiazo festivalio metu, tada dar nesumyžtame skinkiemyje susitiko du būsimieji pramogų verslo rykliai – Pufas ir dar vienas aktyvus muzikas, tuomet taipogi neturėjęs erdvės saviraiškai, rutinoje skęstantis Voras (dar žinomas Vyro slapyvardžiu). Po trumpo judviejų pokalbio išaiškėjo, kad abu mįslija panašia linkme, idėjos sutampa, o ir groti norisi. Pradžia buvo padaryta. Sulygta dėl sąlygų, sukomplektuota sudėtis, o, svarbiausia, išspręstas opus aparatūros neturėjimo klausimas – Voras turėjo viską. Dar daugiau, jis turėjo tai, ko labiausiai trūko iki pilno komplekto – būgnininką! Na gal nevisai būgnininką . . . Tikriau laikinai būgnininko pareigas einančią ritmo mašiną – “Medžiaginį”.

| | | |

Netvarkoi! Vilnius street punk

Mintis kurti grupe kilo dar 2004m., kai bugnininkas Marius (aka Pifas) ir kitas marius, tik jau gitaristas sededami prie eilinio bokalo sugalvojo praskaidrinti savo gyvenima sukurdami grupe. Netrukus prisijunge dar vienas gitaristas Lauris, veliau ir vokalistas Rimas (aka Krioklys).Ilga laika del aparaturos, laiko ir t.t. stokos nevyko nieko. Ir tik po kurio laiko su dar keliom grupem pradetas nuomuoti garazas. Veliau buvo repetuojama vienoje ish mokyklu, ir galu gale apsistota taip vadinamuose “Reformatuose” po to dar keliavom kitur.2005.08.25 Alytuje ivyko pirmasis grupes koncertas po to prisijunge Martynas, bosistas.

| | | |

Lipnūs Macharadžos pirštai. Apie grupę

Grupė susikūrė 1995 metais. Čia susibūrė muzikantai iš skirtingų muzikos krypčių. Pradėta groti bliuzą, pankroką, džiazą, metalą, žodžiu, nevengta įvairovės. Pirmieji koncertai parodė, kad žmonėms reikia naujos muzikos. Ypač visiems patiko Bob Marley daina “I Shot The Sheriff” su lietuvišku tekstu “Nušoviau Brazauską”. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų groti reggae, ir toliau grupė orientavosi šia kryptim. Buvo laikotarpis, kai grupė jautėsi kosmonautais, jos dainas leido Lietuvos radijo trečioji programa, LMP buvo išrinkta linksmiausia Blogiausių grupių festivalio grupe ir net leido sau groti disko klube “Max”, už pinigus žinoma. Bet atėjo laikas suprasti, kad tikri kosmonautai būna tik danguje, tiesiog reikia groti muziką, o visa kita neturi didelės reikšmės. LMP nesiekia populiarumo, nedaro šou, tiesiog groja, nereikalaudami sau dėmesio. “Gerbkime ir mokėkime pasirinkti”- sako Lipnūs Macharadžos Pirštai. Daugiau nei pusę metų Macharadžos niekur negrojo dėl tai vieno, tai kito grupės nario kelionių po pasaulį. Bet reikalai nestovėjo vietoje ir mes dalyvome įvairiuose laikinuose projektuose – “Dėlė Bėjus”, taip pat grupėje “Vonia” su kviestine gitara ir smuiku grojančia muzikante Jurga (kažkada bandyta pritaikyti smuiką LMP, bet dėl suliūdnėjusio skambesio to atsisakėme). Tačiau po pusės metų mes vėl kely ir tenka pristabdyti bėgsmą – “Vonia” gyvuoja vėlei, mes gyvi tik albume naujam… Tačiau gyvi.

| | | |

Invazija

“Pradžia-1993 m. Grupę įkūrė ugnius (gitara ir balsas) ir darelis (bosas), vėliau prisijungė evka (būgnai). Toje pačioje mokykloje, kurioje mokėmės (ugnius ir darelis), mokėsi ir “marichuanos” bosistas/būgnininkas kastis, kuris ir sutiko kurį laiką pagroti “anarchijos invazijoje” (pradinis grupės pavadinimas). Evka pradėjo dainuoti. Šia sudėtimi prasidėjo pirmieji koncertai ir įrašai, iš kurių sėkmingiausias buvo 1994 žiemą įrašytas demo “protestas”. Po šio įrašo išėjo kastis ir prasidėjo būgnininko paieška.Kurį laiką būgnais grojo pankas, su kuriuo buvo bandyta įrašyti pora gabalų splitEP`ui, tačiau normaliai tai padaryti taip ir neišėjo. Kažkur 1995 rudenį ateina radža, kuris tuo metu dar grojo ir grupėje “wc news”, tačiau pastarajai galutinai iširus, radža pasilieka “a. invazijoje” (palaipsniui trumpėjantis grupės pavadinimas). 1996 pavasarį įrašomi “vogti veidai”, kurie pasirode split`e su “sc”. 1997 pavasarį pirmą kartą išvažiuojam trim koncertam į lenkiją. Tuo metu pavadinimas sutrumpėja iki vieno žodžio. Rudenį įrašom “pakeisk spalvas“, kurį pradžioje išleidžia pats radža, o po metų jau “kablio muzika” su 4 bonus gabalais. Kaip tik tuo momentu mindas (“dr. green”) pasiūlo pabandyti su dviem gitaristais, mes aišku sutinkam. 1999 pavasarį kartu su mindiaku išvarom į turą po vokietiją ir čekiją, o vasarą įrašom “nežiūrėk atgal”. Šį įrašą įšleidžia vėl “kablio muzika”. Grupė dar sugroja keletą koncertų ir metų pabaigoje visi galutinai išsiskirstom.”

| | | |

Apie BIX

1987 m. Šiauliuose oficialiai gimė grupė BIX, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva – prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų radijo stočių eterį, BIX’ai įsiveržė į atrodytų perpildytą Vakarų rinką: gausūs koncertai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur bekoncertuotų, BIX’ai susilaukia entuziastingo publikos priėmimo ir puikių atsiliepimų. Tai grupė, kuri, atrodo, gimusi scenoje. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo su tuomet dar neišgarsėjusia NIRVANA. Tais pačiais metais dalis grupės muzikantų pateko į avariją, kurios metu žuvo pirmasis grupės menedžeris Marius Brasiūnas. Įvykis sukrėtė muzikantus, atrodė, kad toliau dirbti nėra prasmės. 1991 m. pasirodė pirmasis BIX albumas “Akli kariai”, skirtas žuvusiam draugui. Vinilų epocha buvo klestėjimo viršūnėje, taigi nieko nuostabaus, kad pirmasis darbas išėjo plokštelės pavidalu. Tikri roko gerbėjai ir būsimi “balių” išpažinėjai mintinai mokėjo dainų “Bijom”, “Tarp Europos ir Honkongo”, “Akli kariai” posmus. 1992-aisiais BIX’ai, iš naujo atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą “La bomba” (MC).

| | | |

Ne visa “Antis”

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.