Žmogus jau tokia būtybė, kad kuo daugiau rūpesčių jį slegia, tuo liūdnesnis jis yra. Na o studentams šiuo metu rūpestėlių tikrai netrūksta. Nors koliokviumai jau ir baigiasi, tačiau dar laukia kalnai referatų, kursinių darbų, atsiskaitymų, o apie milžinišku greičiu artėjančius egzaminus nesinori net pagalvoti. Ir iš vis dažnai net nesinori eiti iš namų, kai laukia švilpia vėjai ir pliaupia lietus. Tikriausiai ne vienam kartais kyla noras mesti visus darbus, užsidaryti savo namuose ir visam pasauliui išrėkti – palikit mane ramybėje – man rudeninė depresija. Ruduo – tai metas, kai depresija skundžiasi daugiausiai žmonių. Pasibaigusios vasaros atostogos, užgriuvę darbai ir nauji rūpesčiai, šaltas oras, saulės trūkumas – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių žmogus rudenį jaučiasi prislėgtas ir kodėl depresiją ėmėme sieti būtent su rudeniu. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai, jog kartais mus užplūsta bloga nuotaika, nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, mieguistumas, o aplinkiniai ima erzinti, dar nereiškia, jog mes susirgome depresija (nors tai galėtų būti pirmieji depresijos požymiai). Suprantama, kad žmogus negali visą laiką jaustis gerai, džiaugtis, jam negali kiekvieną dieną būti linksma ir pan. Kiekvienam iš mūsų ateina toks metas, kai norisi paliūdėti, paverkti, pamąstyti, pabūti vienam, tačiau reiktų stengtis, kad ši būsena neužsitęstų per ilgai ir nevirstų savęs gailėjimosi būsena.

Nėštumas ir gimdymas – didelis moters fizinės ir psichinės būklės išbandymas. Gimus mažyliui, moteris išgyvena ne tik džiaugsmą, laimę, bet neretai ir nerimą, baimę, liūdesį. Mamą, grįžusią iš ligoninės namo, užklumpa įvairūs rūpesčiai, o slaugių, kurios padėtų, nebėra, artimieji dažniausiai dirba, ir moteris lieka viena su kūdikiu. Be viso to, po gimdymo keičiasi ir moters organizmas, hormonų sistema. Daugiau nei pusę pagimdžiusių moterų šiuo momentu užplūsta liūdesys, moterys be jokios aiškios priežasties verkia, tampa nekantrios, sudirgę, jaučiasi nepailsėjusios, kamuojamos nerimo. Dažniausiai šis liūdesys per 2 sav. praeina, tačiau daliai moterų išsivysto pogimdyminė depresija. Šiuo metu pogimdymine depresija vadinami visi nuotaikos sutrikimai iki 12 mėn. po gimdymo. Kas būdinga pogimdyminei depresijai? Moteris jaučiasi išsekusi, pervargusi, sugniuždyta, dirgli. Jos nuotaika liūdna, kankina nevilties jausmas, padidėjęs verksmingumas. Be to, sutrinka miegas, dingsta apetitas. Moteris ima permelyg rūpintis kūdikiu arba, atvirksčiai, rūpinasi žymiai mažiau, jaučiasi kalta, jog nėra pati geriausia mama, ją apima nepilnavertiškumo jausmas, nepaaiškinama baimė sužaloti kūdikį ar save. Taip pat sumažėja domėjimasis lytiniu gyvenimu. Depresija veikia ne tik mamą, į ją reaguoja ir kūdikis. Kūdikis jaučia mamos baimę, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda verkšlenti, verkti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti? “Man depresija”. Neretas ištaria šiuos žodžius, nesusimąstydamas apie jų prasmę. O kas tai yra depresija? Visi mes patiriame įvairias emocijas, taip pat ir neigiamas – liūdesį, nusivylimą, sielvartą ir t.t. Tai visiškai normalu sveikam žmogui. Sergant depresija prislėgta, liūdna nuotaika, dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės pojūčiu, gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. Ateitis atrodo niūri, o kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti tarsi savaime, tampa sunkia našta. Be to, kartu su depresija dažnai pasireiškia nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne ir t.t. Dalis žmonių patiria vienintelį depresijos epizodą gyvenime, kitiems depresija linkusi kartotis. Tačiau kiekvienam sergančiajam liga “griauna” gyvenimą, daro jį nepakeliamą. Dėl depresijos žmogus gali netekti darbo, šeimos, draugų. Be to, liga gali sukelti ar sustiprinti įvairius kūno negalavimus, alkoholizmą ar narkomaniją.

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar kt.), kuri diena po dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Tą turi suprasti ir ligonis, ir jį supantys žmonės. Sergant depresija, pakinta serotonino kiekis smegenyse. Vaistų, kurie reguliuoja serotonino kiekį, pagalba galima jaustis geriau. Kas tai yra sezoninė depresija? Depresija kaip liga išsivyto tada, kai organizme sutrinka tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų gamyba. Aišku, tai dažniausia būna sezono kaitos metu, kada mažėja tiesioginių saulės spindulių. Ar galima sakyti, kad žiemos depresija, mes ją taip pavadinom, skiriasi nuo kitų depresijos formų? Jeigu tai būtų klinikinė depresija, ji turėtų būti diagnozuojama pagal visiems Lietuvos psichiatrams griežtai žinomus depresijos diagnostikos kriterijus. Tačiau vis dažniau pastebime simptomus, kurie lyg ir įeitų į depresijos formulę, tačiau jų dar nepakanka ligai kaip klinikinei depresijai diagnozuoti. Kokie yra žiemos depresijos simptomai? Žiemos depresija – sezoninis sutrikimas, kurio požymiai būtų kaip ir paprastos klinikinės depresijos. Atsiranda nuotaikų kaita tik ji nėra tokia pastovi kaip būna klasikinės depresijos atveju. Pavyzdžiui, jeigu geras oras, šviečia saulė, sezoninė depresija gali pranykti. Patys ligoniai labai gerai paaiškina – kai šviečia saulė jie gerai jaučiasi.

Pavasarį linksma ne visiems. Kai kam pavasarį gyventi labai sunku. Kodėl? Pažiūrėkime į pavasarį psichiatro akimis. Tai – metas, kai klientų padaugėja. Pirmas toks padaugėjimas būna rudenį – spalio ir lapkričio mėn., antras – kovo pabaigoje ir balandžio mėn. Žmonės, kaip susitarę, ima šiuo metu labiau nerimauti, depresuoti, aiškintis santykius ir jausti, kad „kažkas ne taip“. Dėl rudens depresijos lyg ir aiškiau: tuo metu mūsų geografinėje platumoje ima trūkti saulės šviesos. O mes, homines sapientes, istoriškai esame kilę iš šiltų ir saulėtų kraštų: vieni sako, kad iš Afrikos, kiti – iš Kaspijos stepių, treti – iš Tibeto. Viskas vyko palyginti neseniai – prieš kokį šimtą tūkstančių metų. Todėl mūsų smegenys dar nepasiruošusios periodiškam saulės stygiui ir persijungia į apsauginį režimą. Na, o kaip pavasarį? Juk pavasaris – kaip tik toks metas, kai saulės šviesos padaugėja. Augalai ima žydėti. Daug kam net strazdanų atsiranda. Na, jiems gal dėl išvaizdos nemalonu. Kitiems – alergija nuo žydinčių augalų. O ko depresuoti tiems, kurie neturi strazdanų ar slogos? Pavasarinė depresija dažnokai skiriasi nuo rudeninės. Rudenį žmonės melancholiškesni, pasyvesni. O pavasarį – nerimastingesni ir dirglesni. Ir tuomet, ir dabar justi šioks toks prislėgtumas (depresijos komponentas), tačiau pavasarį depresija dažniau turi nerimastingumo atspalvį. O kur nerimas, ten pagal seną psichoanalitinę tradiciją reikia ieškoti potraukių.

Melancholija… Medžiai, saujomis žeriantys aukso lapus, pilkų debesų tumulai paslėpę saulę, drengiantys žemę lietūs, įkyrus šaltas vėjas. Ruduo. Ir melancholija. Taip psichiatrijoje iki XX a. trečiojo dešimtmečio vadinta liguista būsena, kuriai būdinga nepagrįstai liūdna nuotaika. Vėliau ją pakeitė išpopuliarėjęs depresijos terminas. Atrodytų, jog depresija – šių laikų kūdikis. Šviesos greičiu besiplėtojančios technologijos, žūtbūtinė konkurencija rinkoje, spartus gyvenimo tempas, žmonių susvetimėjimas – depresijai palankios prielaidos. Bet visgi istorija rodo ką kita. Melancholijos (arba depresijos) istorija sena kaip šis pasaulis. Jos simboliai aptinkami net ant egiptietiškų sarkofagų. Egipto hieroglifuose melancholiją vaizduodavo pelėda, nakties paukštis. Pelėda reiškė tamsą, šaltį ir mirtį. Senovės Graikijoje melancholija buvo siejama su juodąja tulžimi pagal keturių skysčių teoriją. Ir pats pavadinimas tai atspindi, nes graikiškai „melanos“ reiškia „juodas“, o „chole“ – „tulžis“. Net medicinos tėvas Hipokratas tvirtino, jog jei prislėgtumas, gyvenimo prasmės praradimas ir apetito stoka trunka ilgai, tai žmogus yra apimtas melancholijos. Senovės graikai laikė melancholiją psichikos liga ir ją gydė. Neretai ją dar siejo su lunatizmu. Taigi ir graikai matė ryšį su naktimi bei tamsa. Gydant tokius ligonius buvo kreipiamasi pagalbos į deivę Artemidę – Hekatę, gydytojų dievo Asklepijo padėjėją.

Žmones, nuo kurių kenčia kiti retai pamatysime psichologo kabinete, psichologo pagalbos dažniau prireikia nukentėjusiems, nesugebėjusiems apsiginti, pasiaukojusiems dėl kitų. Mylėdami mes norime padaryti mylimą žmogų laimingą, mes įsijaučiame į jį, bandome atspėti jo norus, galime užmiršti patys save ir patirti palaimingą davimo būseną, kuri mus sulydo į vieną „mes“. Bet kas gi atsitinka, kai moteris bando gyventi tik atsiduodama ir atsisakydama savojo aš? Viena ištekėjusi moteris pasakoja: „Mano vyras dabar dažnai susitikinėja su viena jauna mergina; aš ją taip pat pažįstu, ji yra labai patraukli, o mano vyras lengvai suvedžiojamas. Tada aš sėdžiu namuose ir žliumbiu, bet jis to neturi pastebėti. Jei aš jam imčiau priekaištauti galiu jį sunervinti ir nuvaryti nuo savęs. Jis sako, kad moderni partnerystė gali būti tokia ir jei aš jį myliu, tai jam atleisiu“. Kaip galima vertinti tokią problemą? Užuot gynusi savo nuomonę ir pripažinusi, kad tolerancija turi ribas, ji bijosi prarasti vyrą ir pervertina konkurentę. Ji per daug reikalauja iš savęs, o vyras tuo pasinaudoja, jaučiasi pernelyg ramus ir visai nebijo prarasti žmonos. Kadangi moteris pati į save nežiūri rimtai ir vyras į ją nežiūri rimtai. Kodėl ji taip elgiasi? Depresiškos moterys daugiau nei kitos yra priklausomos nuo partnerio, vienatvė joms sukelia sunkią depresiją ar neviltį.

Remiantis naujo plataus masto tyrimu Švedijoje, žmonės, kuriems buvo diagnozuota depresija, ypač pacientai nuo 25 iki 50 metų amžiaus, turi padidintą riziką koronarinės širdies ligos išsivystymo riziką vėlesniame amžiuje. Šis tyrimas aprašytas straipsnyje, publikuotame gruodžio mėn. Amerikos prevencinės medicinos žurnale. Mokslininkai iš Karolinska instituto Švedijoje tyrinėjo įrašus apie visų pacientų išrašymą iš ligoninės Švedijoje nuo 1987 iki 2001 metų. Iš viso rasta 44826 įrašai apie išrašymą iš ligoninės dėl depresijos (19620 vyrų ir 25206 moterų), ir 1916 šių pacientų vėliau išsivystė koronarinė širdies liga. Buvo įvertinta ir amžiaus, lyties, geografinės padėties ir socialinės būklės įtaka. Visų amžiaus ir lyties grupių pacientams, kuriems buvo diagnozuota depresija, apie 1,5 karto daugiau išsivystė koronarinė širdies liga negu pacientams, kurie nesirgo depresija. Med. dr. Kristina Sundquist rašo: “Atliktas tyrimas rodo, kad jauno ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie hospitalizuojami dėl depresijos, turi didesnę riziką sirgti koronarine širdies liga. Svarbu, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai, kurie rūpinasi depresija sergančiais pacientais, gydytų depresiją, kaip papildomą ir nepriklausomą koronarinės širdies ligos rizikos faktorių. Pacientai, sergantys klinikine depresija, turėtų būti gydomi ne trumpą laiką, bet turėtų gauti ir palaikomąją terapiją, kad galėtų apsisaugoti nuo depresijos atsinaujinimo.”

Įvairios depresijos formos diagnozuojamos vis daugiau klaipėdiečių. Tačiau psichiatrai tikina, jog sergančiųjų depresija yra žymiai daugiau, nei žinoma. Kai kurių sergant šia liga neįtaria netgi gydytojai. Klastinga laikmečio liga slepiasi po įprastiniais somatiniais sutrikimais, rašo dienraštis „Klaipėda“. Beveik pusė Klaipėdos psichikos sveikatos centre apsilankančių pacientų serga įvairiomis depresijos formomis. Kaip praneša „Klaipėda“, per pastaruosius trejus metus pacientų, kuriems diagnozuota depresija, centre apsilankė daugiau. 2003 m. nustatyta beveik 400 atvejų, o štai 2005 m. pabaigoje – 536. Šie skaičiai leidžia teigti, kad vis daugiau žmonių ryžtasi kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Sumažėjęs darbingumas, apetito ir miego sutrikimai, bejėgiškumo jausmas, sumažėjęs seksualinis potraukis, mintys apie mirtį ar savižudybę – tai depresijos požymiai. Panašūs į depresijos simptomus gali kamuoti tuos, kurie tiesiog yra pervargę, nervingi, juos kamuoja nemiga ar slogi nuotaika. Tai nebūtinai reiškia, kad užklupo liga. Tačiau jei išvardinti požymiai paaštrėja ir užsitęsia kelias savaites ar mėnesius, būtina sunerimti. Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatrė Svetlana Babaš tikino, kad depresija – rimtas psichikos sutrikimas, jokiu būdu ne užgaida ar kaprizas ar juo labiau tinginystė, rašo dienraštis „Klaipėda“. Depresija dažnai ji slepiasi po kitais somatiniais sutrikimais: bronchine astma, artritu, skrandžio opalige.

Sakydami “Naujieji Metai” visi paprastai turi omenyje Naujųjų Metų išvakares. Kuo gi ypatingos tos Naujųjų Metų išvakarės? Ogi tuo, kad visi galvoja kur sutikti Naujus Metus! Viena didžiausių problemų kelių policijai per Naujus Metus yra ta, kad daugybė žmonių vairuoja girti. Tačiau paprastam žmogui didžiausia problema likus kelioms dienoms iki Naujųjų Metų būna: kur geriausia būtų sutikti Naujus Metus? Kodėl gi taip svarbu kur sutikti tuos Naujuosius Metus? Visiems labai svarbu ne tik išsirinkti tinkamą naujametinį balių, bet ir būti jame reikiamu momentu, t.y. lygiai vidurnaktį. Kai kurie žmonės bando kelis naujametinius balius vienu metu: jie nuvažiuja į vieną, paskui skuba į kitą vis tikėdamiesi surasti geriausią. Jei antrasis nepateisina jų vilčių, jie vėl visu greičiu lekia atgal į pirmąjį kad tik spėtų iki vidurnakčio… Arba atsiranda dar trečias variantas ir tai visai juos supainioja. Taip jie praleidžia visą vakarą besiblaškydami ir pilni nerimo, kad nespės… Nespės ko? Nespės išspausti didžiausio malonumo, t.y. atsidurti vidurnaktį tokiame pobūvyje, kuris už visus geriausias. Naujųjų Metų išvakarės, kaip ir Kalėdų rytas – didelių vilčių metas. Tai viena iš tų dienų, kada jie tikrai tikisi patirti malonumą. Jie sako: “ateik pas mus sutikti Naujus Metus. Mes puikiai juos sutiksim. Nenusivilsi!” Susirenka visi, rūko savo cigaretes su marichuana, kelia kiek galima daugiau triukšmo ir iš visų jėgų stengiasi vaidinti laimingus.