VSD veiksmai tiriant galimą „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, teigia Lietuvos žurnalistų sąjunga. „Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypač kruopštaus ir drauge skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti“, – teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pranešime. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius cenzūra vadina laikraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjo ir redaktoriaus A. Drižiaus sulaikymą. Anot D. Radzevičiaus, šis precedento neturintis įvykis turi būti rimtai ir viešai ištirtas. Neįrodžius redaktoriaus kaltės, D. Radzevičiaus nuomone, už tokius veiksmus atsakingi asmenys turi būti įvertinti griežčiausiomis sankcijomis. LŽS vadovas žada supažindinti su šiuo įvykiu Tarptautinę bei Europos žurnalistų federacijas. Pasak LŽS, tai, jog pradėjus ir vykdant tyrimą buvo sustabdytas „Laisvo laikraščio“ platinimas ir šį pentadienį nepasirodė skaitytojams eilinis jo numeris – iš esmės yra cenzūra.

Iš saugumiečių nutekėjusi slapta pažyma vakar sprogo kaip bomba. Ją turėjęs ir platinęs „Laisvo laikraščio“ leidėjas Aurimas Drižius buvo sulaikytas. Neoficialiomis žiniomis, dokumente surinkta medžiaga, kaip juodais pinigais iš užsienio buvo finansuojama tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji Sąjunga (NS), taip pat ekspremjero Algirdo Brazausko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, galbūt ir kiti politikai. Kad nutekėjusios informacijos nesužinotų paprasti Lietuvos žmonės, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai pirmiausia smogė leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriui Aurimui Drižiui – žurnalistas ir leidėjas vakar po pietų sulaikytas redakcijoje Vilniaus centre. Jis įtariamas neteisėtu disponavimu informacija, kuri yra valstybės paslaptis. A.Drižius buvo sulaikytas savo vadovaujamo „Laisvo laikraščio“ pasirodymo išvakarėse. Iš spaustuvės Klaipėdoje L.T. pavyko sužinoti, kad pirmame šio laikraščio puslapyje buvo publikacija, pavadinta „Slaptoje VSD byloje – pinigai A.Paulauskui ir AMB“. Po pietų „Laisvo laikraščio“ redakcijoje buvo atlikta krata – priešpiet A.Drižius dar kėlė telefono ragelį, vėliau niekas juo nebeatsiliepė. Krata „Laisvo laikraščio“ redakcijoje tęsėsi iki vėlaus vakaro – jos metu, anot VSD pareigūnų, buvo rasta slaptos informacijos. A.Drižius sulaikytas 48 valandoms.

Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ tiražo konfiskavimas ir laikraščio redaktoriaus sulaikymas – ne kas kita, o cenzūra, – „Alfa.lt“ sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius. „Iš tikrųjų A. Drižiaus leidinyje buvo kalbama apie valstybines paslaptis, o iš savaitraščio turėjo būti pašalintos tik jos. Tikrai netikiu, kad visas laikraštis – valstybinė paslaptis, – teigia D. Radzevičius. – Taigi ar reikėjo visą tiražą konfiskuoti ir cenzūruoti? Cenzūrai įvesti privalo būti labai rimtas teisinis argumentas. Tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, tikrai nėra pagrindas įvesti cenzūrą Lietuvoje“, – tvirtino LŽS vadovas. Ketvirtadienį VSD atliekant specialiąją operaciją dėl esą neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi 48 valandoms sulaikė bendrovės „Šilo bitė“ direktorių ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorių A. Drižių. Laikraščio redakcijoje iki vėlaus vakaro buvo atliekama krata, po jos VSD pareigūnai išvežė A. Drižių, redakcijoje buvusį kompiuterį bei šūsnį dokumentų. LŽS pirmininkas taip pat akcentavo, kad tai, jog buvo įvesta cenzūra, kurią VSD pavadino „specialiąja operacija“, buvo neeilinės priemonės, kurioms imtis buvo reikalinga labai rimta argumentacija. Pasak D. Radzevičiaus, savaitraščio redaktoriaus sulaikymo procese ne viskas buvo vykdyta taip, kaip tai turėtų būti padaryta demokratinėje visuomenėje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmai tiriant galimą “Laisvo laikraščio” redaktoriaus Aurimo Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje. Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypatingai kruopštaus ir tuo pačiu skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti. Šis ikiteisminis tyrimas susijęs ne tik su galima nusikalstama redaktoriaus veikla. Tai, jog pradėjus ir vykdant tyrimą buvo sustabdytas “Laisvo laikraščio” platinimas ir šį pentadienį nepasirodė skaitytojams eilinis jo numeris – iš esmės yra cenzūra. Tokiam veiksmui demokratinėje valstybėje reikalingi ne šiaip labai svarūs argumentai. Reikalingas rimtas pagrindimas ir vėlesnis tokio reikalingumo viešas pagrindimas ir įrodymas. Neįrodžius redaktoriaus kaltės ir tyrimui patyrus fiasko, už tokius veiksmus atsakingi asmenys ir jų vadovai turi būti įvertinti griežčiausiomis sankcijomis. Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdybos nariams pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kratos “Laisvo laikraščio” redakcijos patalpose kelia nerimą, jog panašios akcijos gali prasidėti ir kitų redakcijų ar jų žurnalistų atžvilgiu.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas sako, kad Valstybės saugumo departamento veiksmai, sulaikant “Laisvo laikraščio” redaktorių ir bandant konfiskuoti laikraščio tiražą yra precedento neturintis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Įstatymai numato, kaip reikalauti žiniasklaidos atsakomybės, tačiau įstatymai taip pat užtikrina visuomenės teisę žinoti, kas vyksta valstybėje ir valdžios viršūnėse. “Laisvas laikraštis” jau ne kartą galėjo būti patrauktas atsakomybėn už tikrovės neatitinkančių bei asmens garbę ir orumą žeminančių faktų skelbimą, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl vakarykščiai VSD pareigūnų veiksmai visuomenei gali kelti pagrįstus įtarimus, kad siekiama nuslėpti informaciją, siejamą su konkrečiais aukštas valstybines pareigas einančiais asmenimis. “Pareigūnai turi teisę ir privalo padaryti viską, kad valstybės paslaptimi laikoma informacija netaptų vieša, kol nėra pakeistas tokios informacijos teisinis statusas. Tačiau akivaizdu, kad VSD viduje yra pareigūnų, kurie valstybės paslaptimi laikoma informacija perduoda teisės su ja dirbti neturintiems asmenims” – tvirtina A. Zuokas. Todėl VSD turėtų visuomenei skubiai ir aiškiai atsakyti, kas atsakingas, kad tariamai ar tikrai valstybės paslaptimi esanti informacija nėra tinkamai apsaugota.