Be anksčiau minėtų priežasčių, kurios gali sukelti alkoholizmą, paminėsime ir kai kuriuos motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, labilių emocijų, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Jei paauglys pradeda išgėrinėti iki 13 metų, tai tolerancija alkoholiui iš pradžių yra nedidelė, vėliau (po 1,5 – 2 metų) aktyvios alkoholizacijos gali pasiekti aukščiausią lygį. Jei išgėrinėjama 1-2 kartus per savaitę, alkoholio euforizuojantis poveikis blanksta, o tai priverčia griebtis dažnesnio alkoholio vartojimo ir didesnių dozių. Jei alkoholio dozė didinama, paaugliams ir jaunimui ilgiau išlieka apsauginė vėmimo reakcija.

Kiek plačiau mėginsiu aptarti moterų priklausomybės nuo alkoholio problemą. Pirmiausia – klinikinis atvejis. 39 metų Virginijai, piktnaudžiavusiai alkoholiu, ligoninėje, į kurią ji pateko ypač pablogėjus sveikatos būklei, buvo intensyviai teikiama pagalba, bet ji išgyveno tik parą. Apie jos mirtį artimieji kalbėjo gana ramiai, susitaikę su tuo, kas atrodė neišvengiama, sakydami: „Jau seniai matėme, kad blogai baigsis“. Pacientė iš tiesų buvo pražudžiusi asmenybę, netekusi interesų, tapusi degradavusia alkoholike – tokių yra tūkstančiai ir jos labai panašios viena į kitą. Artimieji nebegalėjo jos, kaip individualybės, atpažinti. Virginijos vaikystė buvo sunki: mama dirbo viena, tėvas buvo girtuoklis. Nuo mažens mergaitė matė jį nuolat girtaujantį. Pati Virginija pradėjo vartoti alkoholį 17 metų. Nors įgijo aukštąjį prekybininko išsilavinimą, darbus prarasdavo vieną po kito – per girtavimą. Paskutiniuosius 3 metus ji tenkindavosi atsitiktiniais uždarbiais prekiaudama turguje. Visus pinigus pragerdavo. Su vyru buvo išsiskyrusi prieš 10 metų, duktė – protiškai atsilikusi. Paskutiniaisiais gyvenimo metais negėrusi moteris ištverdavo vos vieną kitą dieną.

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai. II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio – sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija. Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai – greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs. Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni.