Velnias – senovės lietuvių mitologinė figūra
|

Velnias – senovės lietuvių mitologinė figūra

Velnias (Kaulinis senis) – chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra. Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius. Velnias ypač artimai susijęs su mirusiųjų pasauliu. Pagrindinė velnio pareiga – saugoti žemės lobius, globoti vargšus, neturtingus, bet sąžiningus žmones, bausti skriaudėjus, gobšuolius, piktadarius, girtuoklius. Kartais velnias laikomas – požemių, pelkių dievu, kalviu. Kai kurių autorių (pvz. Greimo) manymu – dar ir karo dievas. Pradžioje velnias buvo moteriškas demonas, vadinamas velne, rečiau deiva, deivute. Pavadinimas yra tos pačios šaknies kaip vėlė, vėlinė, vėlionis, vėliukas. Tokiais vardais pagonybės laikais buvo vadinamos teisingųjų žmonių vėlės. Dėl to ir velnias buvo geroji būtybė, artimai bendravusi su gyvais žmonėmis. Jis padėdavo siekiantiems geresnio gyvenimo, baudė klastingus išdavikus. Nuskriaustą ar užmuštą žmogų velnias atgaivindavo, duodavo jam turto, o užmušėją nužudydavo.

|

Perkantiems kitoje šalyje

Kur gali kreiptis įmonės ir piliečiai, kurių teisės buvo pažeistos įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą kitoje Europos Sąjungos valstybėje? Kur vartotojas, ketinantis pirkti prekių kitoje šalyje, gali gauti informacijos apie prekių garantinį laiką, apie kitoje šalyje vartotojams suteikiamas teises? Lietuvos vartotojai, įsigiję netinkamos kokybės prekę ar paslaugą užsienyje, arba užsienio vartotojai, įsigiję netinkamos kokybės prekę ar paslaugą Lietuvoje, gali kreiptis į Europos vartotojų centrą. Centro darbuotojai konsultuoja vartotojus apie jų teises ir galimybes, jeigu reikia, surenka papildomos informacijos, susijusios su ginču ar skundu, ir bendradarbiaudami su kitų Europos Sąjungos šalių centrais, padeda išspręsti vartotojo problemą. Vadovaudamasis ES teisės aktais Europos vartotojų centras padeda siekti kompensacijos už patirtus nuostolius. Lietuvoje Europos vartotojų centras įsteigtas 2005 m. kovo 15 dieną. Tokie centrai veikia 21 Europos Sąjungos šalyje bei Norvegijoje ir Islandijoje. Visi veikiantys centrai sudaro bendrą tinklą, kuris šiuo metu jungia 23 valstybes.

Lokalių tinklų lyga: Wi-Fi vs Ethernet – 1:0
| |

Lokalių tinklų lyga: Wi-Fi vs Ethernet – 1:0

Vis labiau populiarėja namuose Internetą naudojantiems vartotojams skirti Wi-Fi tinklai – ir jų skaičius pirmą kartą aplenkė Ethernet, – rodo JAV atlikto tyrimo ataskaitos duomenys. Analitinė Parks Associates firma padarė išvadą, kad 52% Internetu namie besinaudojančių amerikiečių, kurie prisijungę prie vietinio [LAN] tinklo, tam naudoja bevieles technologijas, tuo tarpu kabelinių Ethernet tipo tinklų daliai tenka 50% vartotojų, o per elektros tinklą Internetą tiekiantiems tinklams – 5%. (Bendrai paėmus, šie skaičiai dažnai viršija 100%, nes kai kuriuose namuose naudojamos įvairių ryšio technologijų kombinacijos.) Wi-Fi tinklai pirmąkart įgijo pranašumą prieš Ethernet tinklus – ir šį pasiekimą APS tyrimų padalinio direktorius Džonas Baretas [John Barret] priskiria augančiam Wi-Fi technologijos populiarumui tarp plačiajuostės Interneto prieigos vartotojų.

KDE programuotojai kuria į Google panašią paieškos sistemą
| |

KDE programuotojai kuria į Google panašią paieškos sistemą

Neseniai vykusiame viso pasaulio KDE kūrėjų susitikime buvo paskelbta, kad į kitą KDE versiją gali būti įtraukta į Google panaši informacijos Internete paieškos sistema. Kūrėjai sako, kad šiandien Internete reikiamus failus dažnai susirasti lengviau, nei paties kompiuterio kietajame diske, tačiau paieškos skydelis, kuris jau pradėtas programuoti, atliks paiešką tiek Internete, tiek pačiame kompiuteryje. Labiausiai šie pažadai primena Microsft apie Windows Longhorn pučiamus muilo burbulus. Iš visko sprendžiant, laisvosios PĮ kūrėjai mūšiui ruošiasi iš anksto.

| | |

Prasidėjo antrasis internetinių vardų su galūne „.eu“ registravimo etapas

2006 m. vasario 7 d. visoje Europoje prasidėjo antrasis internetinių vardų su galūne „.eu“ registravimo etapas. Etapo, truksiančio du mėnesius, metu toliau bus registruojami vardai, atitinkantys registruotus prekės ženklus, geografinių vietovių, valstybės įstaigų pavadinimus. Papildomai bus registruojami kiti vardai, į kuriuos pagal nacionalinę ar ES teisę asmenys taip pat turi teises, tačiau šie vardai nėra registruotų prekės ženklų, valstybės įstaigų pavadinimai. Viešosios institucijos antrojo registravimo etapo metu taip pat turi teisę kreiptis dėl internetinio vardo su galūne „.eu“ registravimo. Šiuo metu RRT yra patvirtinusi teisę registruoti domeno vardą „.eu“ srityje šioms viešojo administravimo institucijoms – Druskininkų savivaldybės administracijai („druskininkai.eu“), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai („vilnius.eu“), Panevėžio rajono savivaldybės administracijai („panrs.eu“) ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai („panevezys.eu“). Informacija apie gautus prašymus ir priimtus sprendimus dėl viešojo administravimo institucijų teisės registruoti domenų vardus aukščiausio lygio domene „.eu“ skelbiama RRT tinklalapyje www.rrt.lt. Nuo 2006 m. balandžio 7 d. domeno vardų registras EURID pradės priimti prašymus internetiniams vardams su galūne „.eu“ gauti iš visų pageidaujančių.

|

Ką manyti apie parapsichologinius reiškinius?

Vokiečių didžioji enciklopedija “Der grosse Brokhaus” 1934 m. straipsnyje “Špuk”-”Bildukas” štai ką rašo: Jau senai yra žinomi tokie reiškniai, kad daiktai plevena ore, kai juos kažkokios nematomos jėgos mėto iš vienos vietos į kitą, kad kažkas nemotoma beldžiasi, barškina, jadkažkas nematoma žingsniuoja, skambina muzikos instrumentais, gulinčiam nutraukiama antklodė. “Duomenų apie spiritistinius reiškinius yra labai daugiš įvairių amžių ir tautų. Mokslas tuos reiškinius tiria, stengiasi tikrus, neginčytinus atskirti, atsijoti nuo netikrų. Tai padaryti nelengva. Nelengva dėl to, kad tokie reiškiniai vyksta tik vienoje tam tikroje ir tai tik tam tikromis sąlygomis, pvz.,tik patamsyje ar silpnai rusvoje šviesoje.” Minėtosios enciklopedijos 17 tome yra kitas straipsnis “Spiritizmus”. Jame štai kas sakoma apie parapsichologinius reiškinius: “Tie reiškiniai yra iš dalies paprasti ir naturalūs, kaip ir visi kiti fiziniai reiškiniai, pvz., beloimai, daiktų judinimai, skambinimai muzikos instrumentais, rašymai, gėlių atnešimai…… Bet jie yra nuostabūs ir nesuprantami dėl tų aplinkybių, kurioms esant jie vyksta. Kai kuriais spiritistiniais reiškiniaisgal būtų galima ir paabejoti ar juos palaikyti apgaule ar žiūrovų nepastabumu. Bet beldimai, niekieno neliečiamų daiktų judinimai yra tiek įrodyti, kad jais neabejoja netir reikliausi, kritiškiausi mokslininkai.” (1934 m. p. 700)

|

Paslaptingi, neregimi bildukai

1954 m. sausio mėn. 8 d. rytmetį, apie 10 val. pas mane atėjo labai susirūpinęs Kaminskas. Jo akys nuo nemigos paraudusios, veidas pageltęs. Jis buvo nereligingas žmogus. Bažnyčios niekada nelankė, poterių nekalbėjo, kalėdininkų nepriimdavo. Jo darbas – tai nuolat spekuliuoti bekonais, kuriuos jis veždavo į Rygą. Jis nuolat girtaudavo. Jo žmona buvo irgi nebloga degtinės megėja. Girta kartais net gatvėje pasirodydavo. Vaikų buvo penketas. Iš jų viena vienintelė dukrelė Aldona, kurią tėvas labai mylėjo. Žmona buvo visiškai nereliginga. Atėjęs Kaminskas man štai ką papasakojo:

– Blogi dalykai pas mus dedasi.

– Kas gi atsitiko? – teiravausi aš: – ar kas serga ar mirė?

– Sunkiai serga mano dukrelė Aldona – atsakė Kaminskas.

– Kas jai?

– Mūsų namuose pradėjo vaidentis – aiškino Kaminskas.

– Negali būti – sakau jam: – gal kas nors jus gąsdina kur pasislėpęs. Tai vieni juokai: šiais laikais vaiduoklių nebėra. Ar pranešėt milicijai?

|

Spekulianto mirtis

Vaiduokliams aprimus, Kaminskas vėl ėmė spekuliuoti, kaip ir anksčiau, ir girtauti. Maldos vėl buvo pamirštos.

Susitaręs su Derkinčių kaimo gyventoju Paulausku, išvažiavo spekuliaciniais reikalais į Rygą. Ten, jie matyt kažkokį baisų darbą padarė. Abiem grįžtant namo, Paulauskas ėmė eiti iš proto. Parvažiavo labai nusiminęs. Žmona jį ir klausia:

– Vyreli, ko gi tu toks keistas – nei valgai, nei kalbi gal sergi?

– Aš su kirviu tuoj nukirsiu savo vaikui nykštį, – pasakė jisai ir tuoj puolė savo vaiką, bet žmona apgynė. Dabar ji suprato, kad jos vyrui yra kažkas negera, kad jis susirgęs proto liga. Paulauskas nesiliovė tolia grąsinęs:

– Eisiu ir uždegsiu savo namus – paskui pasikarsiu.

Uždegti savo namų jis neuždegė, bet žmona jį rado tikrai pasikorusį. Išgelbėjo tik ta aplinkybė, kad buvo nesenai pasikoręs. Žmona atpalaidavo kilpą ir atgaivino.

Praėjo keletas dienų, bet vyro protas nesitaisė – atvirkščiai – ėjo blogyn. Tai sužinojo ir apylinkės žmonės ir išvežė jį į bepročių ligoninę. Ten jis pabuvo dvi savaites. Gydytojams atrodė tik laikinai pakvaišęs ir buvo paleistas namo.