Skandalas. Ar tai dar įmanoma Lietuvoje?

Skandalas. Ar tai dar įmanoma Lietuvoje?

Aferistai pagrobia apie 200 tūkst. litų iš Europos Sąjungos remiamos Specialiosios ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) ir abejotiną sandėrį palaiminęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius paskelbia atsistatydinsiąs.
Nė dienai nepraėjus, staiga apsigalvoja ir sako, kad tik garsiai mąstė apie tai, bet šiaip kaltės jausmas jo negriaužia ir dėlto, kad SAPARD lėšos nusruvena neaišku kur, jis į krūmus nebėgs. Pagal įstatymus, pagal raidę, viską daręs gerai. Ir dar primena, kad jei jį kas bandys versti ir kėsinsis į jo kėdę, pinigų srautas žemės ūkiui kuriam laikui Lietuvoje gali apskritai užtrūkti. Mat jei Briuselis sužinos, kad lėšos nutekinamos – sustabdys paramą. Kaip kitoje postkomunistinėje į postmodernųjį pasaulį beįsirašančioje valstybėje būta. Taigi esąs dar reikalingas, kad pridengtų. Ir pūpso toks grybukas. Kaip ir vidaus reikalų ministerijos sekretorius. Visa tai, ką kaip pelės išnešiojo sukčiai, nudirbę didžiulį darbą – tinkamai parašę tinkamą projektą, popieriuje atitikę visus – tikrai nelengvai išpildomus – reikalavimus, – visa tai turės būti grąžinta Europos Sąjungai. Lietuva turės tuos pinigus atgal supilti į Briuselio kišenę. Vėlgi iš tų pačių Lietuvos gyventojų surinktų mokesčių.

SAPARD lėšos sėkmingai grobstomos
|

SAPARD lėšos sėkmingai grobstomos

Dar labiau nustebina tai, kad per tris skandalo dienas nė vienas politikas iš jo taip ir nepanoro pigiai susikrauti politinį kapitalą. Užteko pareikalauti E.Čijausko atsistatydinimo ir paraginti įvesti tvarką. Juolab kad atvejis, kai šimtai tūkstančių litų, kuriuos pasiėmė neegzistuojančio Šilų paukštyno direktoriumi agentūros specialistams prisistatęs stalius, nekėlė jokių abejonių. Bet įpratę šūkauti dėl daug menkesnių aferų politikai tylėjo. Su korupcija nuolat žadantis kovoti Prezidentas R.Paksas, lyg nieko nebūtų atsitikę, ir toliau domėjosi tik šalies policijos vadovo V.Grigaravičiaus, kurį būdamas premjeras rekomendavo skirti į šį postą, kompetencijos reikalais. Tylėjo ir paprastai tokiais atvejais netylintis Seimo pirmininkas A.Paulauskas. Nemažai šiomis dienomis viešai kalbėjęs premjeras A.Brazauskas netgi neužsiminė apie grobstomus SAPARD pinigus.

|

Lietuvos etnokosmologija

Lietuvos etnokosmologijos muziejus – tai galimybė vienu laiku ir vienoje vietoje kultūriniu, moksliniu ir švietėjišku aspektu pažvelgti į tuos žinojimo trupinius, kuriuos įvairiose istorinėse epochose surinkome skirtingomis priemonėmis ir skirtingais metodais – tikėjimu, nuojauta, teleskopu, raketa, kompiuteriu, teptuku ar plunksna, susiduriant su NSO objektais, išgyvenant didingos nuostabos jausmą ar lyrinį susižavėjimą, skaičiuojant horoskopus ar Mėnulio įtaką augalų derlingumui. Etnokosmologija – tai tų saitų su Visata visuma. Vien tik etnine jos nepavadinsi. Tai visų mūsų, visų Žemės žmonių saitas su Kosminiu pasauliu.

Nacių skraidanti lėkštė?
|

Nacių skraidanti lėkštė?

Praktiškai visi dailininkai „Skraidančią Lėkštę“ įsivaizdavo taip pat, ar bent jau panašai. Aišku, kiekvienas iš jų vis pridėdavo po truputi elementų iš savo fantazijos. Vokiečiai ši aparatą vadino „FLUGKREISEL“, kas išvertus reiškia – Skraidantis Vilkelis. Aparatas iš tiesų panašus savo forma į vilkelį, galbūt vokiečių mokslininkams ir davė šią idėja toks paprastas ir elementarus žaislas kaip vilkelis. Straipsnis laikraštyje buvo labai populiarus ir sulaukė plataus atgarsio, todėl 1952 metais jis buvo dar kartą perspausdintas. Dar po vienerių metų mirė pagrindinis “skraidančios lėkštės” liudininkas Rudolph‘as Schriever‘is, tačiau jo pasakojimas apie šį unikalų aparatą visam laikui išliko NSO istorijoj.

Skraidančios “lėkštes”
|

Skraidančios “lėkštes”

Kas negirdėjo istorijų apie skraidančias “lėkštes”, kurios dirgina kai kurių žmonių vaizduotę. Tačiau ne visi žino, kad tarp šimtų žmonių sukurtų aparatų, skirtų patekti ten, kur negali žmogus, yra ir skraidančios “lėkštės”, kurios drąsiai skrenda ten, kur jokie kiti skraidymo aparatai anksčiau nenuskrisdavo. Jos gali skraidyti miestų gatvėmis, paslapčia su telekamera pažvelgti į langus ir lėtai nusileisti ant namų stogų. Tokie aparatai pradėti kurti daugiau nei prieš 50 metų. Jau 1947 m. birželio 2 d. vakarą Ruzvelo miestelyje (Naujosios Meksikos valstija) nusileido slaptas JAV į balioną panašus nepilotuojamas aparatas ir sukėlė sensaciją, nes žmonių buvo palaikytas nežemiškos kilmės neatpažintu skraidančiu objektu (NSO). Nuo to laiko daug buvo pagaminta ir slaptai išbandyta įvairių skraidymo aparatų o žmonės vis kūrė pasakas apie NSO.

|

Ankstyvasis požiūrio vystymasis

Iki 1952-ųjų nedaugelis žinojo apie NSO reiškinį. Tada laikraščiuose pasipylė antraštės iš daugelio liudininkų. 1953 m. pradžioje Oro pajėgų žvalgybos grupė pradėjo UFO “Mėlynosios knygos” projektą. Galutinė išvada nepadaryta, tačiau tendencija dėl nežemiškos kilmės buvo aiški. 1949 m. AF pateikė dokumentą pavadintą “Project Grudge Report” apie NSO stebėjimus po Antrojo pasaulinio karo. Jame nurodoma, kad protingų būtybių gali būti Marse ir Veneroje. “Tos civilizacijos gali stebėti, kad Žemėje jau turime atominę bombą ir raketas…”

Konspiracija?
|

Konspiracija?

1964 m. NASA iš Kenedžio iškyšulio paleido pirmąją dviejų žmonių kapsulę, kaip žingsnį link žmogaus išlaipinimo Mėnulyje. Pranešta, kad skridimas buvo sėkmingas. Nebuvo pranešta, kad dar pirmojo apsisukimo metu prie kapsulės priskrido 4 nežinomos kilmės laivai. Kol į juos sutrikę žvelgė radaro operatoriai, jie apsupo kapsulę – du viršuje, po vieną apačioje ir užpakalyje. Tarsi jie būtų tyrinėję kapsulę. Jie skrido netoli kapsulės, o vėliau ją paliko. Kodėl tai buvo slepiama? Gal todėl, kad tai ne vienintelis atvejis. UFO dažnai regėti netoli raketų bandymų vietų, aerodromų ir lydėję palydovus. Bet AFR 200- 2 nurodymu AF personalui uždrausta viešai pasakoti apie NSO matymus.

Prielaida karjerai?
|

Prielaida karjerai?

1957-ųjų lapkritį AF raketų kūrimo inžinierius James Strokes (prie Alamogordo, Niu Meksikas) važiavo greitkeliu, kai milžiniškas ovalo formos orlaivis praskriejo virš jo apie 1500 ar 2000 mylių greičiu. Kiti liudininkai irgi jį matė. Stokes radijas nutilo ir variklis užgeso, laivui skrendant virš jo. Jis sėdėjo ir su nuostaba stebėjo, kaip tas dingsta už horizonto.

|

Atnaujinta Inovacijų versle programa bus siekiama aktyvesnio mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimo

Šiandien Vyriausybė patvirtino Inovacijų versle programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą 2003-2006 m. Tai atnaujinta programa, pratęsianti pirmąją, priimtą 2000 metų gegužės mėnesį. Pagrindinis šios patvirtintos programos tikslas – didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas veikiančioms įmonėms atsinaujinti, steigtis naujoms modernioms įmonėms ir panaudojant Lietuvos bei tarptautinį mokslo ir technologijų potencialą tapti didelę pridėtinę vertę kuriančiomis, sugebančiomis konkuruoti pasaulinėje rinkoje įmonėmis. Programa siekiama skatinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, stiprinti šalies mokslinių tyrimų ir technologijų bazę, didinti jos panaudojimo efektyvumą, gerinti inovacijų finansinę aplinką, plėtoti inovacijų paramos infrastruktūrą, stiprinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politiką formuojančių institucijų veiklos koordinavimą ir administracinius gebėjimus bei skleisti žinias apie inovacijas ir jų reikšmę ekonomikos plėtrai.

|

Dviračių žygis pakartos Barboros karstą lydėjusio Žygimanto Augusto kelionę

Ryškios, paslaptingos karalienės Barboros Radvilaitės (1520-1551) istorijos trauka nesusilpnėjo – iki šiol mokslininkai, dailininkai, literatai bando įminti jos mįslę, kuria įvairias Barboros charakterio ir su ja susijusių įvykių interpretacijas. 2001 metais pagal atrastą Barboros kaukolę mokslininkai sukūrė dokumentinį jos portretą. Ryškūs karalienės bruožai – kumpa nosis, išraiškingos akys paneigė kitų atvaizdų sudarytą švelnios, romios Barboros įvaizdį. Naujasis dokumentinis portretas rodo, kad Žygimantas Augustas mylėjo stipraus charakterio moterį. 2001-aisiais, suėjus 450 metų nuo legendinio grožio karalienės mirties, šis įvykis buvo paminėtas, tačiau iki šiol niekam nekilo idėja pakartoti tą kelią, kurį 1551 metais karaliaus Žygimanto Augusto lydimas Barboros karstas grįžo į Lietuvą. Našlė Barbora Radvilaitė 1547 metais slapta ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Jungtuvėms nepritarė karaliaus tėvas Žygimantas Senasis, tam priešinosi karalienė motina Bona Sforza (Sforca) bei Lenkijos didikai, bijodami Radvilų įsigalėjimo. 1551 metais po sunkios ligos Barbora mirė.