Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis išvyko į Šiaurės ir Baltijos šalių transporto ministrų susitikimą Švedijoje. Pasitarime, vyksiančiame rugsėjo 10 d. Grythyttane, bus svarstomi svarbūs laivybos ir jūrų saugos klausimai – Baltijos jūros greitkeliai, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ledlaužių paslaugų teikimo srityje bei Baltijos jūros saugos klausimas – jos įtraukimo į aplinkai jautrių zonų sąrašą galimybė.

Tai pranešė Susisiekimo ministerijos ryšių su visuomene skyrius.

Pasitarimo metu ministrai išklausys Aukšto rango pareigūnų darbo grupės ataskaitą „Tikrų greitkelių jūromis vystymas“ bei susitikimo organizatorių parengtą informaciją apie Švedijos ir Suomijos siekius turėti bendras ledlaužių pajėgas, su kurių pagalba galima būtų užtikrinti svarbiausių uostų pasiekimą žiemą.

Jūrų transportas yra svarbus visoms jūrinėms valstybėms, nes visos Baltijos jūros regiono šalys turi bendrų, vienijančių jas, interesų ir siekia naudotis bendradarbiavimo galimybėmis skatinant ir plėtojant jūrų transportą. Z.Balčytis išdėstys galimą Lietuvos poziciją visais aptariamais klausimais.

Jūros greitkeliai gali būti viena iš tokių projektų įgyvendinimo sričių. Lietuva pritaria trumpo nuotolio laivybos koncepcijai, išdėstytai. Europos Sąjungos 2001 m. patvirtintoje Baltojoje knygoje – trumpo nuotolio laivyba turi remtis atskirų transportavimo proceso dalyvių bendradarbiavimo stiprinimu, šiuolaikinių informacinių technologijų diegimu, perėjimu į integruotų logistikos grandinių naudojimą. Lietuva jūros greitkelius laiko vežimų jūra transporto koridoriumi tarp mažiausiai dviejų Europos pakrančių ekonominių zonų. Šios koncepcijos sėkmingo įgyvendinimo vardan, Lietuvos susisiekimo ministro nuomone, reikėtų užtikrinti gerą tokių uostų susisiekimą su kitomis transporto rūšimis, plėtoti jų vidinę infrastruktūrą, supaprastinti valstybių sienų kirtimo procedūras bei diegti šiuolaikines laivų eismo valdymo sistemas, užtikrinant reguliarius vežimus jūra.

Ledlaužių naudojimas Lietuvai nėra opus – ji turi neužšąlantį Klaipėdos uostą. Tačiau atsižvelgiant į ES poziciją, kad visos Europos Sąjungos šalys narys turi būti sujungtos transporto koridoriais viena su kita, taip įveikiant natūralius gamtinius barjerus ir skirtingas klimatines sąlygas, Lietuva iš principo palaiko Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą kuriant bendras ledlaužių pajėgas. Tuo labiau, kad tai galėtų padėti užtikrinti l;aivybos saugumą šiaurinėje Baltijos jūros dalyje. Tačiau, ministro nuomone, šio klausimo sprendimas neturėtų daryti įtakos finansinių fondų paskirstymui ar perskirstymui, t.y. jis turėtų būti sprendžiamas atskirai, neperimant finansinių fondų, skirtų atskirų antžeminio transporto koridorių plėtrai.

Zigmantas Balčytis taip pat išsakys Lietuvos požiūrį į jūros saugą. Šis klausimas labai aktualus Lietuvai, nes ji turi nuostabiąją Kuršių Neriją, įrašytą į Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuva siekia išlaikyti šį unikalų gamtinį draustinį ir dės visas pastangas, saugant jūrą nuo taršos ir užtikrinant saugią laivybą Baltijos jūroje. Nerimą Lietuvai kelia kasmet didėjantis laivybos intensyvumas joje ir vis didesnė grėsmė jūros aplinkai – ypač nuo gabenančių naftos produktus laivų. Tačiau Lietuvos susisiekimo ministras tikisi, kad didėjant laivybos intensyvumui dėl ES plėtros, jos naudojama jūrų magistralių koncepcija leis išlaikyti pakankamą jūrų saugumą. Todėl Lietuva sveikina Švedijos ir Suomijos iniciatyvą dėl ekspertų darbo grupės šioje srityje sudarymo ir pritaria siūlymui Baltijos jūrą priskirti jautriam jūrų regionui.

Pasibaigus Baltijos ir Šiaurės transporto ministrų susitikimui Švedijoje, Zigmantas Balčytis rugsėjo 11 d. planuoja apsilankyti Europos transporto konferencijoje ir parodoje „Transtek 2003“ Sankt Peterburge.

Views All Time
Views All Time
2630
Views Today
Views Today
1
0 0