TCP/IP parametrus nusistatyti turbūt svarbiausias darbas po tvarkyklių instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos parametrus galima taip: Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu piktograma “Dial-Up Networking”, pasirinkite “properties”, susiraskite aplanką “server types”, žemiau turi būti mygtukas “TCP/IP settings…”, spragtelkite jį, atsiradusiame lange įrašykite parametrus, ties Primary DNS ir Secondary DNS. Kur Specify IP address eilutė nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.

Tokio tinklo magistralėje kiekvienas kompiuteris yra įjungtas taip, kad galėtų ne tik siųsti ir priimti jam skirtą informaciją, bet ir retransliuoti toliau tą jos dalį, kuri adresuota ne jam. Tam, kad, dugedus kuriam nors kompiuteriui, žiedinis ryšys nenutrūktų, retranslaivimo stiprintuvai paprastai atskiriami nuo paties kompiuterio. Paprasčiausiu atveju žiediniame tinkle būtų galima dirbti “tuščio lango” būdu. Tačiau tik tol, kol kuris nors siuntėjas apsirikęs nurodys tinkle nesančio gavėjo adresą. Tuomet informacija keliaus ratu – kiekvienas kompiuteris ją vis perdavinės sekančiam. Šis atvejis rodo, kad tokiame tinkle reikalingas tam tikras centralizuotas valdymas – kažkas turi sekti ir pašalinti “niekieno” informaciją ir pranešti apie tai siuntėjui.

Šalia “Port Settings” mygtuko yra “Advanced…” mygtukas, nuspauskite jį. Atsiradusiame lange “Advanced Connetions Settings” uždekite varneles an tų parametrų, kuriuos išvardinsiu: “Use error control”, “Compress data”, “Use flow control” ( tašką nustatykite ant “Hardware (RTS/CTS)”). Kitus laukelius palikite tuščius, o jeigu juose jau uždėtos varnelės, tada jas nuimkite. Nusistatykite prievadų parametrus. Spragtelėkite dešiniuoju klavišu “My computer” piktogramą, pasirinkite “Properties”, susiraskite aplanką “Device manager”, po to skyrių “Ports”. Išskleidę šį skyriu, pasirinkite tą prievadą, kuriuo naudojasi jūsų modemas. Pasirinkę prievadą, paspauskite lange žemiau esantį mygtuką “Properties”. Atsiradusiame lange pasirinkite skyrių “Port settings” ir nustatykite “Bits per second” didžiausią parametrą. “Flow control:” laukelyje turetu būti nustatyta “Hardware” reikšmė.

Šį tinklą sudaro mažesnių (vietinių) tinklų visuma. Vietiniai tinklai (toliau jie vadinami globaliojo tinlko sistemomis) tarpusavyje gali skirtis technine bei programine įranga. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodą informacijos supratimą visose tinklo sistemose. Du nutolę vartotojai gali bendrauti dviem būdais: persiųsti informaciją tiesiogiai sujungtomis fizinio ryšio grandinėmis arba perduodami ją atskiromis porcijomis per tarpines tinklo sistemas. Pagal tai globalieji tinklai skirstomi į komutuojamųjų grandinių tinklus (Circuit Switched Networks) ir komutuojamųjų paketų tinklus (Packet Switched Networks).

Naudokitės proxy serveriu. Proxy serverio pagalba greičiau bus kraunami puslapiai, nes jų dalys (paveiksliukai ir kt.) bus kraunamos iš IPT serverio, o ne iš kur nors pasaulyje kartais sunkiai pasiekiamo serverio. Be to taip bus saugiau… Proxy serverį nustatykite naršyklės parametruose. PVZ: Internet Explorer 5.0. Eikite į “Tools”, po to į “Internet Options”, pasirinkite “Connections”, spauskite žemiau esantį mygtuką “LAN settings”, pažymėkite “varnelę” ant “use proxy” server, address laukelyje parašykite proxy serverio adresą, pvz.: jei jungiatės per “Taką” rašykite: proxy.takas.lt, o port laukelyje jo prievadą, dažniausiai tai būna 8080.

Apie šimtas laimingų namų šeimininkų, gyvenančių Kardifo (Velsas) apylinkėse, galės nemokamai pažvelgti į ateitį. Jie pirmieji pasaulyje bus prijungti prie naujo tipo bevielio tinklo, vadinamo radijo tinklu. Šis tinklas leis žiūrėti užsisakytas vaizdajuostes, kalbėtis su kaimynais naudojant plačiajuostį vaizdo konferencijų ryšį, o iš Interneto siųstis informaciją fantastišku 4 Mb/s greičiu. Dar geriau, anot tinklo kūrėjų, bus tai, kad jis nei kiek nesulėtės ir tuomet, kai tinklu vienu metu sumanys naudotis daug žmonių. Paprastai ADSL paslauga leidžia pasiekti 500 kb/s spartą, tačiau ji gerokai sulėtėja, kai keli toje pačioje gatvėje gyvenantys žmonės jungiasi prie Interneto tuo pat metu. Panašiai yra ir su kabeliniais modemais.

Dideliais greičiais auga duomenų kiekis, kuris saugomas vietiniame tinkle. Staigus Interneto vystymasis dar labiau spartina šį procesą. Pranešimų siuntimas administratoriams, apie būtinybę ištrinti senus failus, problemos neišsprendžia. Ką daryti tokiu atveju? Egzistuoja keletas klasikinių būdų, kurie leidžia padidinti posistemėje saugomų duomenų kiekį: papildomų kietų diskų įdėjimas, naujo serverio pirkimas arba juostinių ir magnetooptinių įrenginių naudojimas informacijai archyvuoti. Tačiau yra ir kitas, santykinai naujas duomenų saugojimo sistemos organizavimo principas – perėjimas prie NAS serverio (Netark-Attached Storage).

Gavęs eilinį spaudos kiekį, matau – išleisti nauji modemų standartai V.92 ir V.44. Ir iš karto, tikriausiai, iškyla klausimai. Ar pateisins jie, kaip buvo žadėta, plačiajuostį ryšį už komutuojamo ryšio kainą mums, tikriesiems vartotojams? Ar bus pasiruošę IPT serveriai juos priimti, jei taip, tai kada tai įvyks? Po konsultacijų su eile specialistų iš tinklo standartų ir naujų technologijų srities, vaizdas daugiau ar mažiau pasidarė prašviesėjo – pasidarė aišku, ko iš tikro galima tikėtis iš šitų standartų, o kas yra tiesiog reklama. V.44 standartas. Šis standartas pasižymi efektyvesniu duomenų suspaudimu. Jis pakeis V.42 protokolą, orientuotą daugiausiai į ASCII tekstą. Specialistų nuomone, naudojant standartinius saitus, tokius kaip amazon.com, protokolas V.44 pralaidumą maždaug du kartus. Web puslapiuose galima išlošti dar daugiau greičio. Čia, kaip pažymi Cisco Systems, efektyvus greitis naršant, viršija 100 kbitų/s kliento kryptimi.