Pirmąjį balandžio šeštadienį jau 38 kartą Vilniuje nugriaudėjo FiDi efektas. Nuo ankstyvo būsimieji ir esamieji Vilniaus universiteto fizikai rinkosi į „Fizlendą“ Saulėtekyje, kur vyko įvairios atrakcijos. Pirmojo alaus bokalo efektas studentus tikriausiai paveikė kaip reikiant – tradiciškai vykstant pas filologes, Dinas Zauras „nesusivaldė“ ir įvažiavo į gatvėje stovintį automobilį, gerokai jį aplamdydamas. Lietus ir apniukęs dangus nesutrukdė linksmintis, bet fizikai veteranai teigė, kad tarybiniais laikais studentai labiau norėjo švęsti šią šventę. Nieko nelaukę būsimieji mokslininkai ėmėsi darbo – šventės dalyviams siūlė išmėginti Forerio efektą, pirmojo bokalo reiškinį ir daugybę kitų keistų mokslinių eksperimentų. Renginyje netrūko ir paslaptingų stebėtojų – ne kartą patyrę pirmojo bokalo efektą, „Fizlende“ stoviniuojantys trečiakursiai drąsiai gurkšnojo alų. „Šiai šventei ruošėmės pakankamai – net tris paras gėrėm. Ir dar iki pirmadienio gersim“, – sakė būsimieji fizikai. Atskirame vagonėlyje rinkęsi FiDi veteranai taip pat bandė dar kartą patvirtinti bokalo efekto rezultatus, o prie alaus dalijosi prisiminimais apie tarybiniais laikais rengiamą FiDi. „Mūsų laikais idėjinis lygis buvo didesnis. Dabar viskas duota, o mūsų laikais ir be pinigų suorganizuodavome FiDi dienas. Be to, pas mus į organizacinį komitetą daugiau susirinkdavo, negu dabar į patį renginį“, – purkštavo veteranai. Prie pastarųjų prisijungė ir VU fizikos fakulteto dekanas Jūras Banys. „Kiekviena FIDI šventė išskirtinė. Šįkart išskirtinė blogu oru, tačiau fizikai problemų neturi, jie turi tik iššūkius, taigi čia ir yra iššūkis. Fizikai moka pasilinksminti. Tik nefotografuokite manęs su alaus bokalu“, – šypsojosi savo studentų rengiamose rungtyse nepanoręs dalyvauti dekanas.

Šiandien, krenta į akis pompastiškos deklaracijos apie švietimo ir mokslo prioritetus valstybės ateities formacijoje, kurios taip pat pamažu tampa tik politikuoti mėgstančiųjų žargonu. Esame Europos sąjungos nariai, bet įvaizdis apie dabarties Lietuvą vis tiek lieka pakankamai slogus. Regis šalyje per tuos penkiolika nepriklausomybės metų subrandinta viena vienintelė triukšmo tradicija – dalintis skandalais ir kuo garsiau. Lietuvos studentų judėjimui šiandien tiek pat metų, kiek ir nepriklausomybei valstybės, kurioje gyvename. Atrodo, stiprus Tautos laisvės troškimas, bendruomeniškumo dvasia, drąsūs ir tvirti žingsniai visuotinio tikslo link buvo tikri: šiandien Lietuva – nepriklausoma demokratinė respublika. Tačiau pulsas, prieš 15 metų lėmęs visuomenės dvasinį, kultūrinį, politinį ir socialinį pakilimą, pamažu silpnėja. Ar studentija gali padėti? Taip. Ne tik gali, bet ir privalo. Kai bene pirmą kartą per nepriklausomybės laikus atvirai kvestionuojamas studentų teisių klausimas, įvairūs skandalai ima krėsti aukštąsias mokyklas, akademinę bendruomenę, būtina veikti. Dabar, kaip niekad anksčiau, Lietuvos studentų judėjimas turi prasmę tapti tuo valstybės progreso varikliu, kurio šių dienų Lietuvai taip reikia. Geresnė, veiksmingesnė studentų judėjimo tredicija, paremta vieningu, kūrybišku, dinamišku ir inovatyviu studentijos atstovavimu, būtų svarus jaunuomenės indėlis siekiant aktyvios pilietinės visuomenės susiformavimo.

Nuo gegužės 1 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „radistai“ visus kviečia dalyvauti „SIDABRINE PERKŪNO FIESTA“ pavadintame RAFES’06 festivalyje . Kiekvienais metais RAFES į KTU Elektronikos rūmus (Studentų g. 50, Kaunas) sutraukia kelis tūkstančius esamų ir buvusių studentų bei svečių iš visos Lietuvos. Šiais metais jų tikimasi sulaukti dar daugiau. Nepakartojama festivalio atmosfera, įvairių stilių muzika, šviesos efektai, studentiški konkursai bei novatoriškos idėjos – visa tai vienija jaunimą ir tuos, kurie jaučiasi jauni. Gegužės 1 dieną startuos, jau tradiciniu tapusios ir studentų pamėgtos, troleibusų lenktynės STREETRACING `06 – EURO RACING. Renginys skirtas Lietuvos įstojimo į ES antrosioms metinėms paminėti. Renginio vinis – lenktynės „Street Racing‘06“ ir dviračių „dragas“ tarp Laisvės alėjos medžių. Kas dalyvavo ankstesniuose „Street racing‘uose“ žino jog tai šauni pramoga su dar šaunesniais prizais. Lenktynių tikslas – iššifruoti legendą ir pačia studentiškiausia transporto priemone – troleibusu, apvažiuoti visus punktus bei atlikti smagias užduotis. Nebus liūdna ir prie Laisvės alėjos fontano. Čia susirinkę galės stebėti ir net dalyvauti dviračių lenktynėse su slalomo motyvais (tarp medžių ir stulpų). Dalyvius ir žiūrovus linksmins KTU DIKSILENDAS.

Po kovo 31 d. spaudoje pasirodžiusios informacijos apie Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) 614 litų 18 centų siekiančią skolą, dėl kurios nuo kovo mėnesio 15 dienos atjungtas jų telefonas, studentai suskubo padėti jų interesus ginantiems atstovams. Specialiai įsteigta iniciatyvinė grupė, pasivadinusi studentų bendruomene, balandžio 4 d. paskelbė apie rengiamą akciją, kuria siekiama surinkti reikiamą pinigų sumą ir apmokėti LSAS skolą. Jau beveik tris savaites LSAS už daugiau nei 600 litų siekiančias skolas yra atjungtas telefonas. Įsteigta studentų iniciatyvinė grupė iki šios savaitės pabaigos iš studentų aukų tikisi surinkti reikiamą sumą, kad būtų padengta susidariusi LSAS skola akcinei bendrovei „Lietuvos Telekomas“, rašoma studentų bendruomenės išplatintame pranešime spaudai. AB „Lietuvos Telekomas“ atstovų teigimu, LSAS skola susidarė už telefono paslaugas, nemokėtas nuo lapkričio mėnesio. Prieš tai jai yra buvo keletas įspėjimų bei taikytas laikinas telefono atjungimas. Iniciatorių teigimu, šia akcija pirmiausia norima paremti iki šiol silpną ir nestabilią studentų savivaldą Lietuvoje. Kartu jie kviečia ir ragina visą studentiją susirūpinti dėl jų atstovų atsakomybės skaidriai ir efektyviai panaudoti visiems studentams priklausančias lėšas, skirtas studentų savivaldai plėtoti.

Planas – etapinis Lietuvos švietimo sistemos dokumentas, atveriantis kelius nuosekliai mūsų šalies aukštojo mokslo reformai. Pasak Vyriausybės vadovo, šio plano patvirtinimas – sveikintinas žingsnis, kadangi suderinti principiniai klausimai, susiję su universitetų valdymu, senatų vaidmeniu, rektorių skyrimu Plane numatoma tobulinti visos aukštojo mokslo sistemos ir valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą ir pertvarkyti sistemos finansavimą. Taip pat numatytos studijų turinio atnaujinimo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo priemonės. Planas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmajame etape (2006-2007 m.) parengiami ir priimami teisės aktai, reikalingi planui įgyvendinti ir veiksmingai, darniai, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamai kokybiškai aukštojo mokslo sistemai sukurti. Antrajame etape (2008–2010 m.) plano nuostatos įgyvendinamos vadovaujantis pakeista teisine baze. Numatoma, kad bus pertvarkytos ir suderintos dabartinių ekspertinių ir aptarnaujančių aukštojo mokslo įstaigų ir organizacijų (Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Rektorių konferencijos, Studijų kokybės vertinimo centro ir kt.) funkcijos. Bus sukurta mokslinių tyrimų programinio ir konkursinio finansavimo sistema, kuri leis koreguoti dabartinę institucijų finansavimo pagal mokslinių tyrimų rezultatus tvarką.

Kitais, 2005-aisiais metais, gauti aukštojo mokslo diplomai galios ir kitose ES šalyse. Šalia įprasto diplomo, studentai turėtų gauti ir diplomo priedą, kuriame nurodyta, jog šalyje baigti mokslai atitinka Europos sąjungos mokslo reikalavimus. Tokia tvarka jau sukėlė sumaištį tarp šiais metais studijas baigiančių studentų. Vilniaus universiteto ketvirtakursė studentė Kotryna teigia, kad vardan geresnio diplomo yra pasirengusi metams atidėti studijas. “Į magistrantūrą stoti nežadu, todėl manau, kad galima pasiimti akademines atostogas ir po to gauti visai kitą Europos sąjungoje pripažįstamą diplomą”, – pasakoja studentė. Studijų kokybės vertinimo centro diplomų vertinimo vyriausioji specialistė Rima Žilinskaitė taip pat pripažįsta, kad turintiems planų Europos valstybėse apsimoka mokslus baigti ne šiemet, o po metų. “Tą poveikį pajus žmonės, kurie sieks profesinės veiklos Europos sąjungoje. Mūsų centras galės išdavinėti rekomendacinio pobūdžio raštus, kur pažymėsim, kad ta baigta studijų programa atitinka keliamus reikalavimus”, – pasakoja diplomų vertinimo specialistė.