Wing Tsun pagrindiniai žingsniai ir stovėsenos
| |

Wing Tsun pagrindiniai žingsniai ir stovėsenos

Visų Wing Tsun stovėsenų “motina” yra pagrindinė stovėsena Yee Chi Kim Yeung Ma. Tai ne kovinė stovėsena, bet ji yra kovinių stovėsenų pagrindas. Pėdos pasuktos į vidų, o keliai truputį sulenkti ir spaudžiami į vidų. Tokiu būdu, savo forma, ji yra panaši į tvirtą Eifelio bokštą. Naujokų dažnai daromos klaidos yra šios: stovima per plačiai ar per daug siaurai, pėdos nepasukamos reikiamu kampu, per žemai nuleistas dubuo. Šių ir kitų klaidų jūs turite vengti. Truputį pasukus kūną į šoną, iš pagrindinės stovėsenos galima pereiti į šoninę. Pasukant kūną į šoną, pirmiausia dėmesys skiriamas pėdų padėčiai. Tokiame pasisukime sukasi tik viena pėda savo centru. Atliekant posūkius yra panaudojama natūrali žmogaus reakcija į ateinančią priešininko jėgą, ją nukreipiant ar palydint į šoną. Ši stovėsena dažnai naudojama su kitomis, pereinant į puolimą. Iš šoninės stovėsenos galima pereiti į priekinę judrią stovėseną, kuri yra kovinė ir viena labiausiai naudojamų. Čia didžioji kūno masės dalis tenka galinei kojai, o priekinė atlieka puolančiosios vaidmenį, taip pat akcentuojamas kelių spaudimas. Su stovėsena atitinkamai yra derinama ir rankų padėtis. Šioje stovėsenoje įmanomi įvairūs perėjimai į kitas stovėsenas ir įvairios judėjimo formos.

| |

Keturiolika metų ant kilimo – be pralaimėjimo

Pasaulio graikų ir romėnų imtynių čempionate Maskvoje šis vyras iš tolo krisdavo į akis – beveik dvimetrinis, galingo stoto, plačiapetis, tačiau be nereikalingo svorio – vien raumenys, gyslos ir kaulai, net po drabužiais jutai pulsuojant didžiulę jėgą. Triskart olimpinis čempionas Aleksandras Karelinas, prie CSKA komplekso išlipęs su palyda iš naujutėlio “SAAB 95” automobilio, sutiko duoti išskirtinį interviu “Respublikai”. Aleksandras Karelinas (gimęs 1967 m. rugsėjo 19 d. Novosibirske). 1988, 1992, 1996 metų graikų ir romėnų imtynių olimpinis čempionas (2000 m. vicečempionas), 12 kartų Europos, 9 kartus pasaulio čempionas, 1989, 1990, 1992, 1994 metų planetos geriausias imtynininkas. Kartu su Pele, Muhamedu Ali ir kitais pateko į XX amžiaus pasaulio geriausiųjų sportininkų 25-uką.

| |

“Laisvūnų” medaliai Rusijoje

Kaliningrade vyko Tarptautinis laisvųjų imtynių jaunių turnyras, kuriame dalyvavo 270 sportininkų iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Mūsų šaliai atstovavo Klaipėdos, Kelmės, Radviliškio ir Šiaulių imtynių centrų atletai. Geriausią rezultatą pasiekė trenerio Sergejaus Kasimovo auklėtiniai Konstantinas Krivcanovas (76 kg) ir Maksimas Grebeniukas (85 kg). Savo svorio kategorijose klaipėdiečiai tik finale nesugebėjo pasipriešinti Rusijos atstovams ir užėmė antrąsias vietas.

Tiesaus smūgio charakteristika
| |

Tiesaus smūgio charakteristika

Wing Tsun unikalumą lemia keletas specifinių elementų, iš kurių vienas svarbiausių yra vertikalus smūgis kumščiu Yat Chi Kuen. Šio smūgio svarbumą matome jau pirmose treniruotėse , kur jam skiriamas didelis dėmesys. Jo mokomasi nuo pat pirmų treniruočių iki tol, kol jis atliekamas meistriškai. Jis eina lygiagrečiai su Siu Nim Tau (“mažoji idėja”) forma, Chi Sau treniruotėmis, pratimais porose ir kitomis technikomis. Koks tai smūgis? Trumpai jį galima apibūdinti taip – tai trumpas, greitas ir stiprus smūgis. Wing Tsun specialistai šį smūgį apibūdina kaip “sprogstantį” smūgį. Dažnai jis naudojamas ne pavieniui, o serijomis. Tokie smūgiai vadinami “grandininiais smūgiais kumščiais” (Lin Van Kuen). Šis smūgis labai ypatingas ir unikalus. Yat Chi Kuen labai skiriasi nuo tradicinių kung fu sistemų smūgių.

| |

Turnyras Baltarusijoje

Gomelyje (Baltarusija) vyko Tarptautunis V.Kopytovo graikų ir romėnų imtynių jaunių turnyras. Geras tradicijas – grįžti iš varžybų su medaliais – tęsia Lietuvos olimpinio sporto cemtro auklėtiniai. Šįsyk Europos jaunių vicečempionas Edgaras Venckaitis (tren. R.Vartanovas) svorio kategorijoje iki 46 kg užėmė pirmąją vietą. Jis varžovams ir pogrupyje, ir finalo imtyse neatidavė nė vieno taško. Svorio kategorijoje iki 50 kg turnyro nugalėtoju tapo trenerio Remigijaus Gusto auklėtinis Aleksandras Kazakevičius. Įspūdingas buvo ir 76 kg svorio kategorijos atleto Laimučio Adomaičio (tren. R.Vartanovas) pasirodymas. Vienas Lietuvos jaunimo rinktinės lyderių finale aiškia persvara rezultatu 10:2 įveikė Baltarusijos jaunimo čempioną.

| |

Geriausi 2002-ųjų Lietuvos imtynininkai

Geriausiu pripažintas Europos čempionato aštuntos vietos laimėtojas,daugkartinis Lietuvos čempionas, daugelio tarptautinių turnyrų nugalėtojas trenerių Vido Paleckio ir Edmundo Skricko auklėtinis Mindaugas Ežerskis (129 taškai). Mindaugas vos ne dvigubai aplenkė Europos jaunių vicečempioną Edgarą Venckaitį (75 tšk.). Trečią vietą rinkimuose užėmė Svajūnas Adomaitis (70 tšk.).Svajūnas Europos jaunių čempionate laimėjo bronzos medalį. Ketvirtoje pozicijoje,surinkęs 34 taškus,liko jauniausias Pasaulio čempionato dalyvis, Lietuvos čempionas devyniolikmetis Valdemaras Venckaitis. Penktą vietą užėmė laisvųjų imtynių atstovas, Europos jaunių čempionato,vykusio Vilniuje,trečios vietos laimėtojas Ilja Stramousas (20 tšk.)

Rytų kovos meno Wing Tsun Kung Fu principai
| |

Rytų kovos meno Wing Tsun Kung Fu principai

Kinų kovų meno pasaulyje Wing Tsun mokykla užima tokią vietą, kaip japonų karatė Kiokushinkai mokykla, nes išsiskiria savo nepanašumu į kitas. Nors jos simbolyje, penkialapiame lotuso žiede, paslėpti kinų mąstymo pagrindiniai principai: penki pagrindiniai pradiniai elementai, aštuonios trigramos, du būties pradmenys – mistiniai aspektai šioje mokykloje turi nedidelę reikšmę. Pagrindinę vietą jos praktikoje užima mokomasis sparingas ir darbas su mediniu manekenu, o ne atidirbinėjimas senų pratimų ar “tušti” pratimai. Paprastumas, naudingumas ir praktiškumas – tai sudaro teorijos pagrindą. Legendos byloja, kad ją sukūrė XVI amžiuje budistų vienuolė Ng Mui , kuri perdavė savo mokėjimą jaunai merginai vardu Ym Ving Čun, kurios vardas reiškia “Puikus pavasaris”, t. y. kažkas gaivaus, gražaus ir žydinčio. Tai, kad šios sistemos kūrėja buvo moteris, rodo tokie stiliaus ypatumai, kaip švelni, minkšta jėga gali nugaleti vyrišką, kietą jėgą.

| |

“Laisvūnai” susitiks Klaipėdoje

Spalio 11-13 dienomis uostamiestyje vyks tarptautinis laisvųjų imtynių jaunių turnyras “Mūsų viltys”.Į ketvirtą kartą organizuojamas varžybas ruošiasi atvykti apie 200 sportininkų. Be jaunųjų Lietuvos atletų ant kilimo pamatysime imtynininkus iš Rusijos, Baltarusijos, Moldovos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos. Varžybos, kurias organizuoja Klaipėdos sporto centras, imtynių klubas “Laisvūnas” ir Lietuvos imtynių federacija, vyks miesto lengvosios atletikos manieže.

| |

Kalėdinės imtynininkų pergalės

Dar tris pirmąsias vietas užėmė Lietuvos imtynininkai. Gardine (Baltarusija) vykusiame Tarptautiniame graikų-romėnų imtynių jaunimo turnyre nugalėtojais tapo Lietuvos olimpinio sporto centro auklėtiniai Svajūnas Adomaitis (54 kg), Aleksejus Djakonovas (58 kg) ir Laimutis Adomaitis (76 kg). Mūsų šalies imtynininkų treneris Ruslanas vartanovas išskyrė šešiolikmetį Laimutį Adomaitį, kuris dukart įveikė Baltarusijos jaunimo rinktinės narį. Du sidabro medalius iškovojo Edgaras Venckaitis (50 kg; LOSC) ir Andrejus Trukšinas (85 kg; tr.V.Paleckis). Bronzos apdovanojimai atiteko Vadimui Ratiukui (58 kg; tr. E.Fainšteinas) ir Egidijui Taujanskui (85 kg; tr.V.Paleckis).

Apie Wing Tsun
| |

Apie Wing Tsun

Skirtingai nuo kitų, “Wing Tsun” kovotojas pirmenybę teikia artimai kovai, per atkišto kumščio, kelio ar alkūnės atstumą. “Wing Tsun” – vienintelis iš kovos būdų, kuriame smūgiai žemiau juosmens laikomi natūraliu dalyku. Daugeliui tai atrodo neetiška, tačiau jei moteriai reikia ginti savo garbę, kalbos apie etiką būti negali. “Wing Tsun” vadovaujasi tuo, kad puolantysis yra pajėgesnis už besiginantįjį, taigi koviniai veiksmai čia – beprasmiai. “Wing Tsun” moko kovotoją veikti natūraliai ir pragmatiškai, pamiršti schemas ir apribojimus. Tai ne techninių priemonių arsenalas, o greičiau idėja, kurią galima pritaikyti bet kokiomis aplinkybėmis. Kokia technika pasirenkama, priklauso nuo konkretaus atvejo, priešininko ypatybių ir jo veiksmų.