Artūras Valinskas neteko posto
| | |

Artūras Valinskas neteko posto

Seimas, spręsdamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimą, balsavo slaptai. Nė viena frakcija jo nepalaikė. 95 parlamentarams balsavus už tai, kad Seimo pirmininkas turi pasitraukti, jis buvo atstatydintas iš einamų pareigų. Parlamento vadovą palaikė tik 20 Seimo narių. 9 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti, o septyni „Ąžuolo” frakcijai priklausantys nariai, A.Valinsko bendražygiai, balsavime nedalyvavo. Dar prieš balsavimą Seime premjeras Andrius Kubilius sakė, kad kiekvienas jo frakcijos narys privalės balsuoti „pagal sąžinę, o tai – individualu”. Premjeras tikino, jog frakcijoje aptardami galimą balsavimą jie daugiau dėmesio skyrė „ne kaltinimų nagrinėjimui ir kaltės klausimams, bet rūpesčiui, kad Seimas dirbtų veiksmingai.” Ministras Pirmininkas pripažino, kad yra pavojaus, jog A.Valinskui išlikus poste „Seimas gali būti mažiau darbingas.” Premjeras sakė nesigailintis, kad teko bendradarbiauti su A. Valinsku ir jo partija, nes „Seime susiklostė tokia situacija, ir tai sprendė rinkėjai.” Esą, kad A. Valinsko partija buvo jauna, galima matyti ir pliusų, ir minusų. A. Kubilius pabrėžė nebijantis susiklosčiusios situacijos, nes „patirtis unikali, bet mes rasime sprendimų, o koalicija kol kas yra tokia, kokia yra.” Tai premjeras kalbėjo dar iki balsavimo Seime. Seimo nariai buvo negailestingi A. Valinskui, tikindami, kad tokio posto, kokį dabar užima Seimo pirmininkas, negali užimti „žmogus, propaguojantis tokį gyvenimo būdą.”

| | |

Kam dirba A.Valinskas?

Mano pažįstami ir bičiuliai neduos sumeluoti – vos išgirdęs apie Lietuvos šoumeno Nr. 1 iniciatyvą steigti naują partiją ir paklaustas, ką tai gali reikšti sakiau: viskas priklausys nuo to, kas šios “partijos” rinkimų sąraše rikiuosis po A.Valinsko, Ž.Žvagulio ir jų sutuoktinių, L.Kunigėlio, K.Krivicko, J.Morkūno ir kitų iki skausmo pažįstamų veidų. Nes būdamas blaivaus proto įsivaizduoju Seime A.Siaurusevičių, E.Jakilaitį, I.Valinskienę, Berneen ir dar keletą “šoumenų” tačiau mano vaizduotė sunkiai priima Seimo narį V.Šapranauską, L.Kunigėlį, K.Krivicką ar Ž.Žvagulį. Nelabai įsivaizduoju Seime ir patį A.Valinską. Ir dėl vienos labai paprastos priežasties: buvimas Seime suteikia ne tik nemažą algą bei galimybę viešai reikštis, tačiau uždeda ir daugiau atsakomybės – pavyzdžiui derinti viešus ir privačius interesus, deklaruoti pajamas, rūpintis savo viešu įvaizdžiu. Todėl bent jau man iš pat pradžių buvo beveik aišku, kad Prisikėlimo “partija” bus tik priedanga. Po A.Valinsko spaudos konferencijos ši spėlionė, atrodo, visiškai pasitvirtino. Pasirodo, “žvaigždės” (na, nekyla ranka šį žodį rašyti be kabučių) bus tik ledlaužiu, o jų vietas užims profesionalai. Kalbant paprasčiau, Prisikėlimo “partija” tėra tik dar vienas politinis verslo projektas. Panašiai kaip “Leo LT”: atominė elektrinė – priedanga, o tikroji esmė – VP grupės verslas iš valstybės biudžeto. A.Valinskas neslepia prieš ką šis projektas nukreiptas – prieš V.Uspaskicho Darbo partiją ir R.Pakso Tvarką ir teisingumą.

| | |

Putino Rusija = Valinsko Lietuva?

Lietuvai iki Rusijos galybės, o Rusijai iki Lietuvos demokratijos – ištisi šviesmečiai. Tačiau yra keli dalykai, kurie daro šias valstybes labai panašias. Ir turima galvoje šiuo atveju ne bendra SSRS istorija, Lenino raštai, gazuotas vanduo už tris kapeikas ar šlapia dešra iš po prekystalio. Abi valstybės jau dabar turi po garbės ir kraugeriškų planų ištroškusį politikos lyderį. Ir nors naujajam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui iki eksprezidento ir dabartinio Rusijos premjero Vladimiro Putino tie patys anksčiau minėti šviesmečiai, abu politikai turi daug daugiau panašumų nei vien tik žiurkiškas žvilgsnis, sarkazmo kupina fizionomija ar retėjanti ševeliūra. Abu vyrai nekenčia žurnalistų. Tiksliau, jie jų bijo, o ko yra bijoma, to arba yra stengiamasi atsikratyti, arba priversti paklusti. Antrasis variantas yra protingesnis, nes dar pirmosios žurnalistų mokyklos skelbė, jog tas, kas valdo informaciją – valdo pasaulį. Taigi nėra nieko geresnio, kaip kažkieno interesams vergaujanti žiniasklaida. Diskusijas, kas laukia Lietuvos žurnalistų, išprovokavo tas pats valdžios ir dėmesio ištroškęs ponas Valinskas. Jo poniškumą patvirtina ir tas faktas, jog gerbiamasis Seimo pirmininkas nemėgsta arba nemoka garbingai pralaimėti žodžių dvikovos ir nesugeba korektiškai pastatyti pašnekovo į vietą.

| | |

Jeigu Seimas durnių laivas, tai Arūnas Valinskas jo kapitonas

Prisipažinsiu, – niekada nesitikėjau kad teks rašyti tokio pobūdžio įrašą. Man visada patiko pagrindinis atstovaujamosios demokratijos principas – mes, piliečiai, sumetame mažus lapelius į urnas ir ramiausiai sau gyvename, nes mūsų atstovai ten, valdžioje, viskuo pasirūpins. Žinoma nereikia užmiršti išsirinkti žmones, kurių deklaruojamos vertybės labiausiai sutampa su mūsų vertybėmis ir interesais, o tam reikia perskaityti daug laikraščių, peržiūrėti daug analitinių laidų (jeigu vis dar tikėsime žiniasklaidos nešališkumu) ir visaip kitaip domėtis politika. Visa tai būtina padaryti prieš rinkimus, nes po rinkimų… Po rinkimų anksčiau ar vėliau išvysime įvairaus plauko žmonių mitingus, su visą amžinybę nesikeičiančiais „gėdinančiais“ šūkiais: „Gėda, gėda!“ arba „vagys, vagys!“. Ir kas čia naujo? Ogi nieko, nes kiekviena valdžia yra savaip bloga ir korumpuota, bet tai, kas įvyko kelios dienos po rinkimų, privertė mane giliai susimąstyti. Tiesa pasakius jau pirmojo turo Seimo rinkimų naktis ir mįslingi A.Kubiliaus numykimai apie galimas koalicijas (su kuo TS-KD mato bendrą darbą Seime ir su kuo ne), nuteikė ne itin gerai. Buvau beveik ramus, kad paskutinė pagarbos verta partija Lietuvoje tikrai neis į koaliciją su Paksu, tačiau vis didėjantys skaičiukai prie Valinsko partijos grafos kėlė nervingą juoką – „Na nejaugi konservai eis su tuo kvaileliu?“.

| | |

Valdžia 2.0 – Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas

Seimo Pirmininkas – vienas iš trijų valstybės vadovų, nelaimės ar apkaltos atveju pakeičiantis patį pirmąjį asmenį – Respublikos Prezidentą. Jis vadovauja Seimui, dalyvauja užsienio komandiruotėse ir visaip atstovauja Lietuvai užsienyje. Svarbus žmogus yra tas Seimo Pirmininkas, netuščiažodžiaujant. Be abejonės asmens svarbą ir statusą smarkiai atspindi ir jo vaizdas žiniasklaidoje, bei tai kaip jis pats save pristato viešoje erdvėje. Būtent apie Arūno Valinsko atvaizdą viešoje erdvėje, o konkrečiau jos dalyje – internete, ir norėčiau pakalbėti. Pirmiausiai įvedame į Google “Seimo Pirmininkas”. Pirmoje vietoje – Seimo puslapis, kuriame minimas Seimo Pirmininkas. Einame į puslapį ir… o varge! Mums rodo – Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas… Visą kaltę suverčiame Google ir Seimo IT skyriui, kuris visai nesirūpina, kad tokie svarbūs raktažodžiai būtų bent šiek tiek optimizuoti naujausiai informacijai. Paieška niekada nebuvo stiprioji lietuviškų tinklalapių pusė, todėl pereikime prie mūsų jau anksčiau nustatytų kriterijų, pagal kuriuos įvertinsime politiko pasirodymą WEB 2.0 erdvėje. Tinklaraščio neradau ten kur jis turėtų būti – www.valinskas.lt. Ten įdėtas rinkiminis plakatas su nuoroda į partijos svetainę www.prisikelimopartija.lt, kurioje Partijos Pirmininko tinklaraščio taip pat nėra, nors svetainė atnaujinama nuolatos – publikuojami partijos pranešimai spaudai.

| | |

Zigmas Vaišvila: “KGB “kūrė” mano įvaizdį”

VSD įkūrė K.D.Prunskienės kabinetas ir vadovu paskyrė Mečį Laurinkų, kuris ir suformavo branduolį iš buvusių KGB darbuotojų. Sausio įvykių metu pas mane atėjo M.Laurinkaus sukomplektuoti vadovaujantys VSD darbuotojai ir pareiškė, kad jei jie apsisprendė dirbti Lietuvai, dėl ko pavojus buvo iškilęs ir jų šeimoms, tai jie nori tikrai dirbti, o ne tik gauti algą. Tarnybos vadovas faktiškai juos paliko likimo valiai. Iškviestam Mečiui sakau, kad reikia dirbti, o jis tik mikt kairėn, mikt dešinėn. Buvo matyti, kad jam apie darbą kalbėti yra sudėtinga, bet paprašė leisti dar mėnesį tęsti darbą. Terminas baigėsi 1991 metų kovo 19-ąją, referendumo dėl SSRS išsaugojimo dieną. M.Laurinkui atsistatydinus, kurį laiką jo pareigas laikinai ėjo išeivis iš prokuratūros Viktoras Zedelis, darbas įsisiūbavo. Vėliau G.Vagnorius ir V.Landsbergis paprašė manęs perimti šias pareigas, nes, anot jų, VSD vadovo posto labai siekė kauniečiai, reikia rimtą alternatyvą priešpastatyti. Sutikau tik su sąlyga, kad neilgam, nes darbo Vyriausybėje ir taip buvo apstu. Tačiau esminiai darbai ir įvykiai šiame fronte prasidėjo po pučo Maskvoje, kai G.Vagnorius mane paskyrė vyriausybinės komisijos “Dėl SSRS Valstybės saugumo komiteto padalinio Lietuvoje uždarymo” pirmininku, kurio funkcija buvo perimti VSK dokumentus, turtą ir juos inventorizuoti. Po pučo SSRS VSK pirmininko pareigas laikinai ėjo Šebaršinas, jis vadovavo ir užsienio žvalgybai. Savo atsiminimuose jis aprašė pokalbį su manimi. Kaip tai nutiko?

| | |

Zigmas Vaišvila: Grybauskaitė – žmogus iš niekur

Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila antradienį pateikė pareiškinius dokumentus tapti kandidatu į Lietuvos prezidentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Z. Vaišvila pareiškė apsisprendęs kandidatuoti savaitgalį, kai išgirdo apie partijų keliamus kandidatus. „Deja, neatsirado nepriklausomo nepartinio, biografijos faktų neslepiančio, žmones telkiančio pretendento į šį atsakingą postą, – sakė Z. Vaišvila. – Nepalikti žmonėms jokios alternatyvos yra neatleistina. Matau, kas susirikiavo ir matau, kad, deja, niekas neatstovauja Sąjūdžio vertybių. Esu vienas iš tų, kurie iškovojo Lietuvos nepriklausomybę. Jaučiu už tai atsakomybę“. Anot jo, „sistemos jau skelbiama rinkimų nugalėtoja“ eurokomisarė Dalia Grybauskaitė yra „žmogus iš niekur“. „Ji gina visai kitas vertybes. Ji negali atstovauti tų lūkesčių, kurie Sąjūdžio skelbti, bet taip ir neįgyvendinti. Kažkuria prasme ji – žmogus iš niekur. Žmogus, kuris nutyli savo biografijos faktus. Tai keista. Todėl ramia sąžine manau, kad turi būti alternatyva“, – teigė būsimas kandidatas. Z. Vaišvila pripažino, kad prezidentu tapti nebūtų ryžęsis, jai Tėvynės Sąjunga būtų iškėlusi Vytauto Landsbergio kandidatūrą. „Jei Vytautas Landsbergis būtų kėlęs savo kandidatūrą būčiau nuoširdžiai jį parėmęs“, – teigė Z. Vaišvila. Dabar sąjūdietis nusprendė savo kandidatūrą išsikelti savarankiškai, be Sąjūdžio paramos. Jis pats savo lėšomis susimokėjo 11, 6 tūkst. litų užstatą, rinkimų kampaniją taip pat ketina vykdyti iš asmeninių lėšų.

| | |

Lietuvos Respublikos kariuomenei – 90 metų

Lietuvos Respublikos kariuomenei – 90 metų, Tautiškai giesmei – 110 metų, Vincui Kudirkai – 150 metų. Tautos Dainiaus Varpas pakėlė Lietuvą, jo žodis Varpui ir Tautai buvo tiesus ir aiškus: Skambink per amžius vaikams Lietuvos. Tas laisvės nevertas, kas negina jos. Ir 1863 metų sukilėliai, ir Vincas Kudirka, ir 1918 metų savanoriai, ir pokario partizanai žinojo, kas yra Lietuva ir laisvė. Sąjūdis prieš 20 metų Tautai suteikė viltį, Kovo 11-ji ją paskelbė Lietuvai ir pasauliui. Tačiau reikėjo, kad pasaulis pripažintų Lietuvos Respubliką, o pripažinus – ir apginti mūsų Tėvynę. Gintaro Žagunio, Artūro Sakalausko, Medininkų, Sausio 13-osios aukų sąrašas būtų nesibaigęs, jei ne Tautos ir Jūsų, savanoriai, prisiekusių 1991-ųjų sausyje ir lemtingą naktį likusių Aukščiausioje Taryboje, apsisprendimas. Kariuomenės atkūrimą, Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės išrinkimą 1991 m. sausio 13-osios naktį nulėmė Jūsų ryžtas ir bendra mūsų valia – sausio 17-ąją Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos įstatymą, nulėmusį mūsų kariuomenės atkūrimo pradžią. Dėkojame Jums ir sveikiname su švente! Gerbkime ir ginkime Lietuvos laisvę, būkime jos verti!

| | |

Slaptieji agentai neišsivaduoja iš įtakų verpeto

Zigmas Vaišvila, vienas ryškiausių Sąjūdžio veikėjų, buvęs vicepremjeras ir VSD vadovas, sako žinąs, kas Valstybės saugumo departamente sukėlė dabartinę krizę. “Manau, kad visi tai supranta. Nuo įkūrimo dienos politikai šiai žinybai bandė daryti įtaką. Dabartinė situacija – to rezultatas”, – sakė buvęs VSD vadovas. Iš spaudoje paskelbtų faktų ir pasisakymų jis susidarė įspūdį, kad atskiriems saugumo darbuotojams politikai įtaką daro iki šiol. 1991 metais prie VSD vairo stojęs politikas tikina, kad situacija nesikeičia keliolika metų. “Jei bandai ką nors keisti, esi pakeičiamas”, – kalbėjo Z.Vaišvila. 1991 metais VSD taip pat buvo ištikusi krizė. Po tragiškų Sausio įvykių VSD padalinių vadovai kreipėsi į tuometinį Ministro Pirmininko pavaduotoją. Jie išreiškė susirūpinimą, kad VSD nevykdo savo funkcijų. Z.Vaišvila sutiko imtis atsakingų pareigų. Fiziko išsilavinimą turintis Z.Vaišvila neabejojo, kad jam užteks žinių vadovauti VSD. “Seime dirbau komisijose, kurios kontroliavo saugumo tarnybų veiklą, turėjau patirties”, – Z.Vaišvila neigia pastebėjimus, kad VSD problemos prasidėjo dar tuomet, kai žinybai vadovauti skirti ne šios srities profesionalai, bet politikai. Daugelis pirmųjų VSD darbuotojų buvo priversti palikti saugumą. Z.Vaišvila mano, kad kadrų kaitą lėmė ne vien profesinės darbuotojų savybės. Palikęs politiką, Z.Vaišvila paniro į verslą. 1997 metais tapo “Parex lizingo” valdybos pirmininku, bet buvo priverstas skandalingai palikti šį postą.

| | |

Teismas patvirtino kaltinimų Zigmui Vaišvilai dėl ekonomiškai žalingos veiklos pagrįstumą

SIA “Parekss lizings” kreipėsi į Vilniaus m. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių prašant UAB “Parex lizingas” vadovui Zigmui Vaišvilai iškelti baudžiamąją bylą pagal tris LR Baudžiamojo kodekso straipsnius – “Turto iššvaistymas” (LR BK 184 str. 2 dalis), “Skolininko nesąžiningumas” (LR BK 208 str. 2 dalis) bei “Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas” (LR BK 204 str. 1 dalis). Vadovaujant Zigmui Vaišvilai UAB “Parex lizingas” vykdė sandorius, kurių metu buvo įsigyjamas ir nuostolingai parduodamas bendrovei priklausantis turtas. 2002 m. Z. Vaišvila vienasmeniškai sudarė sandorį, kuriuo perleido 100 proc. UAB “Parex lizingas” valdytų dukterinės įmonės UAB “Oruva ir Ko” akcijų už 10 000 JAV dolerių kainą, kai tuo tarpu vien per 2002 m. UAB “Oruva ir Ko” įsigijo turto už 9 mln. litų. Atskirais sandoriais, už beveik 7 mln. litų sumą, iš bankrutuojančios AB “Oruva” buvo įsigyta įvairaus kilnojamojo turto, visiškai nereikalingo pagrindinei UAB “Parex lizingas” veiklai (finansinio tarpininkavimo) vystyti. Šie sandoriai, gerokai sumažinę bendrovės apyvartines lėšas, akivaizdžiai viršijo normalią ūkinės veiklos riziką ir apsunkino normalią bendrovės ūkinę veiklą. Buvęs UAB “Parex lizingas” administracijos vadovas, žinodamas apie didelius UAB “Parex lizingas” skolinius įsipareigojimus viršijančių 30 mln. litų, sudarinėjo turto pirkimo bei pardavimo sandorius su kitais juridiniais asmenimis be akcininkų, valdymo organų sutikimo, šiais veiksmais padarydamas didelę turtinę žalą.