Teisė

Civilinių teisinių santykių objektų sistemoje kompiuterinės programos priskirtinos kūrybinės veiklos rezultatams. Kūrybinės žmonių veiklos rezultatais gali būti literatūros, meno, mokslo kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Tačiau šios nematerialios vertybės teisinių santykių, o kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą arba nustatyta tvarka yra oficialiai pripažįstamos kūrybinės veiklos rezultatais. Nekyla abejonių, kad kompiuterinės programos yra nematerialios vertybės, kurios sukuriamos intelektualinės veiklos procese. Tačiau tam, kad būtų galima jas apsaugoti teisinėmis priemonėmis, ar apskritai sureguliuoti visuomeninius santykius, atsirandančius dėl jų sukūrimo ir naudojimo, jos turi būti išreikštos tam tikra objektyvia forma.

XXa. technikos ir technologijos revoliucija sukėlė panašaus masto pasikeitimus, kaip ir maždaug prieš dvejus amžius pramoninė revoliucija. Kompiuterių paplitimas ir informacinių technologijų tobulėjimas smarkiai pakeitė ir iki šiol keičia žmonių darbą, laisvalaikį ir net pačią visuomenę. Pirmąją tokių pasikeitimų bangą sukėlė kompiuterių, galinčių efektyviau apdoroti didelį informacijos kiekį sukūrimas. Pirmieji kompiuteriai buvo galingos elektroninės skaičiavimo mašinos, naudojusios specialiai joms sukurtas programas. Pirmųjų kompiuterių eksploatavimas, priežiūra ir patys kompiuteriai buvo ypatingai brangūs. Juos naudojo tik didelės valstybinės organizacijos ir pajėgiausios privačios firmos, todėl teisinė apsauga kompiuterinėms programoms nebuvo ypatingai svarbi ar reikalinga.

Jei per 6 mėnesius po bankroto bylos iškėlimo nepatvirtinamas sanavimo projektas ar nesudaroma taikos sutartis (apie ją skaitykite 3.2.8.3. skyriuje), teismas gali įmonę pripažinti bankrutavusia ir priimti sprendimą dėl jos likvidavimo. Šiuo atveju teismas skiria likvidacinę komisiją ir jos pirmininką.
Likvidacinė komisija atlieka šias funkcijas: 1) inventorizuoja įmonės turtą ir jį perima iš administratoriaus, nustato turto pardavimo eiliškumą ir paveda likvidacinės komisijos pirmininkui organizuoti turto pardavimą; 2) nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir paveda likvidacinės komisijos pirmininkui atsiskaityti su kreditoriais. Be aukščiau minėtų turto pardavimo organizavimo likvidacinės komisijos pirmininkas taip pat atleidžia darbuotojus iš darbo, grąžina įmonės savininkui likusį po likvidavimo įmonės turtą bei išregistruoja įmonę.

Bankrutuojančiai įmonei, priklausomai nuo jos verslo pobūdžio ir nuosmukio laipsnio, trūksta įvairių išteklių, bet problemų dėl personalo ir finansų neišvengia nei viena. Kiekviena tokia įmonė turi įvairaus turto, kurį norėtų parduoti, tačiau dažnai pasiūla (ypač gamybinių patalpų, pastatų, įrengimų) gerokai pralenkia paklausą, pirkėjų rasti sunku. Paprastai rezultatus lemia įmonės ir jos turto (nekilnojamojo) vieta, vadovybės apsukrumas. Antrasis finansinių išteklių šaltinis – patys kreditoriai. Jeigu jie jau nusprendė palaikyti įmonės pertvarkymą, tai privalo netrukdyti jai panaudoti verslui atgaivinti tas lėšas, kurias įmonė gauna pardavusi savo turtą. Antra, jie turėtų skirti papildomų kreditų, nors tai, žinoma, ir rizikinga.

Toks sprendimas realesnis ir dažniau taikomas, kol bankrotas dar nepaskelbtas: 1996 m. pabaigoje JAV aviacijos ir kosminės technikos gigantas “Boeing” prisijungė taip pat galingą korporaciją “McDonnell Douglas”, kuri 1995 m. baigė turėdama 416 mln. dolerių nuostolių. Žinoma, tai ne “Boeing” labdara, o abiem šalims naudinga “santuoka”, bet “McDonnell Douglas” korporacijai ji gerokai svarbesnė. Jei bankrutuojančiai įmonei tokia proga pasitaiko, nereikia jos praleisti: tai būtų gera naujiena akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams, nes nuostoliai dėl pertvarkymo būtų minimalūs, turtas panaudotas pagal paskirtį, dauguma darbo vietų išsaugota.

Iškėlus bankroto bylą paprastai ruošiamas sanavimo projektas. Bankroto įstatymas reikalauja, kad, įmonei tapus nemokia, įmonės valdyba (jei ji nesudaryta, – administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 40 dienų privalo sušaukti įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti. Taigi šis dokumentas- pertvarkymo projektas – yra privalomas, jį tvirtina teismas arba kreditorių susirinkimas (pritarimui gauti reikia, kad už sanavimo projektą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau 2/3 visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos). Jame numatomas kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti (veiklos pakeitimas, įvairios techninės ir ekonominės priemonės, turto pardavimas, kreditorių nuolaidos įmonei, gamybos ir darbo organizavimo pakeitimai). Jeigu kreditorių susirinkimas pritaria projektui, administratorius jį teikia teismui tvirtinti.

Pirmasis variantas, regis, geresnis visiems suinteresuotiems kreditoriams – jie gali gauti visus pinigus: akcininkams – išlieka jų turtas; darbuotojams – jie nepraranda pragyvenimo šaltinio; pagaliau valstybei – jai nereikia šelpti naujų vargšų. Ne veltui Vakaruose bankroto įstatymai dešimtmečiais buvo vis labiau švelninami, sudaromos palankesnės sąlygos atsigauti skolose paskendusiai firmai: jai padeda valstybė, kreditoriai, specialios gelbėjimo organizacijos.

Tenka pripažinti, kad labai mažai atsakomybės junta tos grandys, kurioms pavesta valdyti valstybės turtą, tarp jų ir kreditoriai, atstovaujantys valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073 “Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo” patvirtino įgaliotų asmenų atstovavimo valstybės institucijoms BBĮ pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriaus tvarką. Šio nutarimo 32 punkte nustatyta, kad “valstybės institucija – BBĮ kreditorius – privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečioms įmonėms eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija, apibendrinusi pasiūlymus, išvadas pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Teismui iškėlus bankroto bylą: 1) įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, parengtą remiantis tos dienos, kai iškelta įmonės bankroto byla, duomenimis, ir visus dokumentus; 2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia iš pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas;