McDonald’as
Jei nori pamatyti kur ritasi pasaulis, nueik į greito maisto restoraną ir pasižiūrėk į žmones. Aš šitą raštliavą būtent ir sukurpiau viename McDonald’e Liverpulyje. Bet prieš tai norėčiau papasakoti apie savo naują draugą. Mano gyvenime jis atsirado visai netikėtai, kai man buvo kiek sunku. Pasiguldė mane ant žemės ir įtikinamu balsu išaiškino, kad „nuo šiol gyvensime linksmiau“. Patikėjau, nes tokie nemeluoja. Labai greitai jis nuspalvino mano gyvenimą visomis spalvomis kurias tik gali pamatyti išėjęs pasivaikščioti po vakarėjantį Mančesterį. Reguliariai su juo susitinku. Ieškome nuotykių, šnekamės su atsitiktiniais nepažįstamaisiais, juokiamės, bet kur kas daugiau verkiam. Kartu. Aš ir Jack‘as. Tą dieną Jack‘as kaip visada slėpėsi. Visuomenė dar nepasiruošus pamatyti mūsų kartu. Bent jau ne tokiu dienos metu. Ėjau Liverpulio gatvėmis nei sekundėlei nesustodamas ir kirsdamas gatvę tik jei priėjus perėją jau degdavo žalia šviesa. Jei ne, pasukdavau ir toliau eidavau šaligatviu. Svarbiausia buvo nei sekundėlei nesustoti. Kartą apsukau kokius penkis ratus aplink pastatų kompleksą kol pagaliau perėjau prakeiktą gatvę. Bet šią taisyklę Jack‘as sugalvojo dar šiandien ryte ir laužyti jos nevalia. Ech Liverpulis.. Nuostbus miestas! Nepalyginsi su ta šlykščia salele, kurioj dabar gyvenu. Tiek daug žmonių, visi kažkokie atsipalaidavę. Šypsosi! Smagu. Čia net lenkai man atrodo bitliškesni. Ausinėse plyšauja Blind Melon vokalistas nepailsdamai daugindamas pirminius skaičius iš trijų.