Spalio 1-ąją minima Tarptautinė vegetarų diena. Šią dieną žmonės skatinami nevalgyti mėsos ir susimąstyti apie savo mitybos įpročius. Gydytojai tvirtina, kad vegetarizmas turi privalumų ir trūkumų. Kauno medicinos universiteto klinikų dietologė Rūta Petereit sako, kad vegetarais tampama dėl kelių priežasčių. Vieni nevalgo mėsos dėl religinių ar moralinių įsitikinimų, teigdami, kad negalima žudyti gyvūnų. Kiti – dėl sveikatos, nes riebus gyvulinis maistas sukelia ligas arba vaikydamiesi madų, kadangi vis daugiau visuomenėje žinomų žmonių propaguoja vegetarizmą. Vegetarų yra kelių tipų. Vieni atsisako tik mėsos, bet valgo žuvį. Kiti nevartoja jokios mėsos. Vadinamieji veganai nevalgo net pieno produktų, kiaušinių ir medaus. „Vegetarai įsitikinę, kad mėsoje esančios toksinės medžiagos nuodija organizmą, trumpina žmogaus gyvenimą ir daro jį agresyvesnį”, – portalui sakė R.Petereit. Pasak jos, vegetarizmas turi nemažai privalumų – vegetarus rečiau kamuoja viršsvoris, padidėjęs kraujospūdis, jie ne taip dažnai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. „Tačiau prieš pasirenkant vegetarišką mitybą derėtų pasitarti su specialistu, kuris padėtų sudaryti valgiaraštį, priešingu atveju gali atsirasti sveikatos sutrikimų”, – perspėjo gydytoja. Jos teigimu, nevartodami kai kurių maisto produktų vegetarai dažnai suserga mažakraujyste, jiems pradeda trūkti svarbių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12. Jų stoką, pasak gydytojos, galima kompensuoti geriant maisto papildus.

Europą krečia vegetarizmo karštligė – žmonės masiškai rūpinasi savo sveikata ir nustoja valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus. Nors toks gyvenimo būdas gelbsti nuo antsvorio, širdies ligų, hipertenzijos ir vidurių užkietėjimo, dietologai įspėja: fanatiškas vegetarizmas gali būti žalingas sveikuolių sveikatai. „Klaipėdos“ kalbinta dietologė Daiva Pipiraitė neneigė, kad vegetarai išties turi mažiau sveikatos problemų. „Tačiau nėra įrodyta, ar gera sveikata tiesiogiai susijusi su mėsos nevalgymu. Paprastai šie žmonės taip pat aktyviai sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio, gyvena aktyvų gyvenimą“, – pasakojo specialistė. Pasak jos, kai kurie vegetarai leidžia sau valgyti kiaušinius, pieno produktus, baltą mėsą, žuvį. Jie nemažai organizmui reikalingų medžiagų gauna iš šių produktų. Labiausiai rizikuoja veganai – visiškai gyvulinės kilmės produktų nevalgantys žmonės. „Šie žmonės turėtų labai daug dėmesio skirti domėjimuisi tokiu gyvenimo būdu, daug žinoti apie veganizmo pavojus“, – aiškino D.Pipiraitė. Dietologės teigimu, augalinis maistas nėra tobulas, nes jame trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. „Visų žmogui reikalingų aminorūgščių yra tik kiaušinio baltyme ir mėsoje. Iš aminorūgščių formuojasi žmogaus raumenys. Todėl ilgai gyvulinės kilmės baltymų nevalgantys žmonės gali susidurti su raumenų masės mažėjimu, silpsta ir širdies raumuo“, – sakė D.Pipiraitė.

Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių. Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą, organizmas aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Vegetariniame maiste gausu skaidulinių medžiagų, kurių trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus ar ligas. Vegetarai rečiau skundžiasi viduriu užkietėjimu, aukštu kraujospūdžiu, nutukimu. Taip pat rečiau serga širdies ligomis, astma, diabetu, osteoporoze, kai kuriomis vėžio formomis. Vegetarų valgomuose žaliuose (termiškai neapdorotuose) vaisiuose ir daržovėse labai daug organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Vegetarinėje dietoje mažai riebalų, cholesterolio, gyvūninės kilmės baltymų. Augaliniai riebalai kokybiškesni, nes juose gausu nesočiųjų riebalinių rūgščių, o sočiųjų organizmas pasigamina pats. Svarbią vietą vegetarinėje mityboje užima prieskoniai, padedantys išvengti kai kurių ligų.

Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų – kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį. Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai. Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles šlakais, trumpinančiais gyvenimą. Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug. Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją. Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko ir geležies bei vitamino B12 trūkumas. Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams.