Žvejyba

Žvejyba… taip… žvejoti aš mėgstu… . Negailiu žvejybos reikmenims pinigų nė truputėlio. Labai didelių žuvų pagavęs dar nesu, nes ten, kur žvejoju, tokios paprasčiausiai nesiveisia. Tačiau aš nesijaudinu ir manau, kad man dar viskas priekyje!!! Skyrelyje trumpai supažindinsiu su savo žvejybos įrankiais, jaukais ir t. t. Kur dažniausiai žvejoju? Dažniausiai tenka žvejoti Laukžemio (Eketės) užtvankoje. Ten kuojų yra, bet didelės jos neužauga. Pasitaiko ir lydekų, bet labai retai, todėl aš esu tik vieną pagavęs. Yra plakių, kurie ant slieko kimba visai neblogai. Didžiausia žuvis kurią pagavau Eketėje yra 275 gramus svėrusi kuoja. Rečiau (vieną kartą per metus) žvejoju Minijoje, Tenenyje, karpynuose.

Molėtai – ežerų kraštas. XIX a. – XX a. pradžioje daugeliui molėtiškių šalia žemdirbystės žvejyba buvo papildomas pragyvenimo šaltinis. Tai rodo pagrindiniai žvejybos ekspozicijos įrankiai: peikena, žeberklai, svarelis, plūduras, prietaisai tinklams megzti, bučius. Čia aptariame tik mažą dalį turimos kolekcijos. Gausi kolekcija eksponuojama Mindūnų žvejybos muziejuje, esančiame 9 kilometre nuo Molėtų link Ignalinos. Šis verslas buvo perduodamas iš kartos į kartą, nes jam reikėjo turėti specialių įgūdžių ir žinių apie žvejybos laiką ir vietą, prietaisus ir pačias žuvis. Nemaža valstiečių dalis žvejyba užsiiminėjo atliekamu nuo kitų darbų ir laimikį sunaudodavo savo šeimos maistui paįvairinti.

Vykdant monitoringo programą Baltijos jūroje sužvejota 12 rūšių žuvų. Buvo sugauta tiek jūrinių, tiek gėlavandenių bei praeivių žuvų. Dominavo jūrinės žuvų rūšys (strimelė, upinė plekšnė, uotas) bei praeivė žuvis – žiobris. Ypač dažna buvo strimelė ir upinė plekšnė bei gėlavandenės rūšys – starkis, ešerys. Kitos žuvų rūšys buvo sužvejojamos kur kas rečiau – nedideliais kiekiais sužvejota stinta, sykas, kuoja, plakis. Arčiau kranto buvo sužvejojama daugiau žuvų rūšių ir jų biomasė buvo aukštesnė. Baltijos jūros priekrantėje gana didelis ir žiobrio gausumas. Vyravo nesubrendę individai, tačiau pasitaikė ir neseniai išneršusių bei subrendusių žuvų. Uoto bei upinės plekšnės populiacijose taip pat dominavo jaunikliai. Žvejybos duomenys Baltijos jūros priekrantėje patvirtina, kad ši zona yra daugelio rūšių žuvų jauniklių atsiganymo zona, todėl verslinė žūklė čia turi būti griežtai reguliuojama.

Kuršių mariose sužvejotų žuvų rūšių skaičius (11 rūšių žuvų) nedaug skyrėsi įvairiais metais. Kaip ir ankstesniais metais, tiek pagal gausumą, tiek pagal biomasę ryškiai dominavo 4 žuvų rūšys: kuoja, pūgžlys, plakis ir ešerys. Kitos žuvų rūšys, tarp jų ir vertingosios bei jų jaunikliai (starkis, karšis, žiobris, salatis), buvo sužvejotos palyginti nedideliais kiekiais. Tai, kad ryškiai dominavo karpinės, daugiausia bentosu mintančios žuvys bei pūgžliai, liudija aukštą marių eutrofikacijos lygį. Stebina gana mažas vertingų žuvų rūšių, ypač plėšriųjų, gausumas. Kuršių mariose 1993-1995 m. laikotarpiu, dėl verslinės žvejybos reorganizacijos ir intensyvios žvejybos, pastebimos ryškios žuvų gausumo ir biomasės mažėjimo tendencijos. Žuvų gausumas vienai stočiai sumažėjo nuo 575 vnt 1993 m. iki 364 vnt. 1995 m., o biomasė atitinkamai nuo 43.8 kg iki 27.1 kg.

Monitoringas vykdytas skirtingo trofinio lygio ežeruose. Dusios, Platelių ir Tauragnų ežerai priklauso mezotrofiniam, Lukstas – eutrofiniam, o Žuvintas – hipertrofiniam ežerų tipams. Pagal ežerų bendrijų klasifikaciją (Virbickas, 1989) Dusios ir Tauragnų ežerai priklauso pirmam, “stintiniam” tipui, 7 – 8 variantams, Platelių antram, “seliaviniam” tipui, 1 variantui. Šiuose giliuose ežeruose į bendrijų branduolius įeina šaltamėgės žuvys – stintelės, seliavos, o Platelių ežere – seliavos, sykai. Be jų, žuvų bendrijų branduoliuose dar vyrauja Dusios ežere – ešerys, pūgžlys, kuoja, Tauragnų ež. – kuoja, ešerys, karšis, Platelių ežere – ešerys, kuoja. Luksto ežeras priklauso trečiam, “aukšliniam” tipui, 16 variantui, kur pagrindinės dominuojančios rūšys yra karšis ir kuoja. Žuvinto ežeras priklauso penktam, “karšiniam” tipui, 32 – 33 variantams, čia ryškūs dominantai yra kuoja, lynas, karšis, lydeka.

Upinių žuvų monitoringui vykdyti buvo atrinktos skirtingų ekologinių parametrų ir skirtingų žuvų bendrijų struktūros upės – Žeimena, Buka, Skroblus. Žeimena yra šaltavandenė, vidutinio dydžio upė, kurioje vyrauja reofilinės stenobiontinės ir euribiontinės žuvų rūšys. Upėse monitoringui buvo pasirinktos 3 žuvų rūšys – kuoja, margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis. Tyrimo metu Žeimenoje dviejose stotyse (aukščiau Pabradės ir aukščiau Jusinės upelio žiočių) buvo sugauta 14 rūšių žuvų. Lyginant su ankstesniais metais rūšinė sudėtis pasipildė žiobriu. Taip pat, be įprastinių žuvų rūšių (kuoja, strepetys, aukšlė, rainė, paprastasis kūjagalvis), šiais metais buvo sugauti lašišų, šlakių ir m. upėtakių jaunikliai, kurie ne kiekvienais metais šiose vietose būdavo aptinkami. Bendra žuvų biomasė Žeimenoje kaip ir anksčiau išlieka žema ir tesiekia 5.505 kg/ha, tankis 86 ind./ha.