| | |

Natūralūs jaukai ir masalai laukinių karpių žūklei

Manau kiekvienas sportinės laukinių karpių žūklės mėgėjas pastebėjo, kad šiandien karpius jaukinama ir masalui naudojame labai daug ne natūralių jaukų ir masalų, ypač išpopuliarėjo baltyminiai kukuliai. Brangesni iš jų, tokie kaip Top SECRET, Prologic, Adder carp ir kiti, pagaminti naudojant natūralias medžiagas, pvz. : kukurūzų miltus, kanapes. Šiame straipsnyje sąvoka ,,natūralus žuvų maistas“ suprantama kaip žuvų maistas esantis vandenyje, tai dreisenos, žuvų mailius, žuvų ikrai, vandens augalai, augalų ūgliai ir kt. Suprantama, kad ir pvz. natūralūs kukurūzai ar žirniai yra natūralūs produktai, tačiau jie vandenyje neauga ir tai nėra natūralus laukinės žuvies maistas. Pradedančiam žvejui ar žvejui negalinčiam sau leisti žūklės parduotuvėje įsigyti brangių baltyminių kukulių pagamintų naudojant natūralias medžiagas yra ypač aktualu žinoti baltyminių kukulių alternatyvas. Iš karto noriu įspėti, kad laukinių karpių žūklė tai nesibaigiančių eksperimentų maratonas, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik subjektyvi autoriaus nuomonė. Perskaičius straipsnį iškils aibė klausimų, abejonių, tačiau koks gi klausimas nėra abejotinas? Nėra tokio klausimo, dėl kurio nekyla diskusijos tarp šios žūklės mėgėjų. Tai ir kabliukai ir valai ir sistemėlės, kotai… Bene viena pagrindinių diskusijų temų yra jaukai ir masalai. Straipsnyje apžvelgsiu tik populiariausius natūralius jaukus ir masalus laukinių karpių žūklėje.

| | |

Granuliuoti jaukai

Granuliuotas prievilas. Augalinės kilmės baltymingų produktų, vitaminingas, natūralaus kvapo granuliuotas mišinys. Granulių skersmuo 4mm, pilkšvos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, natūralaus kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias žuvis karšius, karpius, kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Vanilė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, vanilės kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis karpius karšius kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Karamelė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, karamelė kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis į jaukinimo vietą. Ypatingai tinkantis pastoviams karšių jaukinimui.

| | |

Baltyminiai kukuliai

Braškė. Ryškiai raudonos spalvos, aštraus laukinių braškių aromato. Vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, lengvai pasisavinantis drėgmę. Kibiausias laikotarpis: gegužės vidurys – rugpjūtis. Braškė su kanapėmis. Tamsiai raudonos spalvos, švelnaus laukinių braškių, specialiai paruoštų kanapių ir kokoso drožlių mišinys, praturtintas aukščiausios kokybės pieno baltymų produktais. Paaukštinto baltymingumo, vidutinio kietumo, stambios frakcijos kukuliai. Kibiausias laikotarpis: birželis – rugpjūtis. Braškė su vanile. Margi raudonos/geltonos spalvos skirtingų skoninių savybių masės junginys, vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, braškės ir vanilės aromato. Puikus masalas karpių žūklėje masinant vidurvasarį. Kibiausias laikotarpis: gegužė – rugpjūtis. Vanilė. Geltonai pilkšvos spalvos, su kepintomis smulkintomis kanapėmis, paaukštinto baltymingumo, vidutinio rupumo struktūros, greitai atiduodantis skonio savybes vandenyje. Kibūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medus. Švelnus natūralaus medaus aromatas, karamelinės spalvos, smulkios struktūros, vidutinio baltymingumo. Greitai pasisavinantis vandenį suminkštėja ir paskleidžia maistingų, aromatinių dalelių debesį. Kibiausias laikotarpis: gegužė – liepa.

| | |

Jaukai pigiau. Ar įmanoma?

Jei dažnai iškyla klausimas, ką galite padaryti, siekiant įveikti ekonomikos nuosmukį mažinant jūsų išlaidas masalams, ir galvojote, kaip padaryti savo jaukus, kurie būtų individualūs ir jums patiktų – tai dabar yra pats tinkamiausias laikas atlikti šį darbą ir sugauti daugiau žuvies už mažiau pinigų! Perskaitykite keletą alternatyvių, kurios gerai pasirodė kaip jauko receptų idėjos. Jūs tikriausiai girdėjote apie pasenusias pažįstamas jaukų receptūras, pagamintas iš 2 komponentų: manų kruopų ir sojų miltų. Tokie sausi milteliai, paprastai turėtų būti maišomi į kiaušinius, pridėjus skonio stiprintojo, o gal ir saldiklių ir kitų priedų, gerinančių mišinio formą savitu skoniu. Čia aš aprašysiu tik pora idėjų dėl alternatyvių versijų gaminat pigius jaukus namų sąlygomis, skirtus trumpajam naudojimui pavasario ir rudens sezonuose. Šiuo atveju svarbiausia sudaryti pigų pagrindinį privalomą maisto medžiagų nešėją – mix-ą, o ne naudoti sojos miltų ir manų. Kaip alternatyvą siūloma naudoti geltonus kukurūzų miltus, naminių paukščių lesalus (pvz. viščiukų) ir žirnių miltus, sudėjus visus nesijotus miltus bazė sumaišoma. Papildomai jei naudosite kruopas, avižų dribsnius, atminkite, kad jų perdozuoti nevalia – boilis taps ypač birus. Jei naudojate kvietinius miltus (skamba keistai), prisiminkite, kad tai yra vieni iš dažniausiai naudojamų miltų pigiųjų serijų boilių mix-uose.

| |

Verslinę žvejybą išstums žvejybinio turizmo verslas?

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje asociacijų sąjunga “Žuvininkų rūmai” surengė konferenciją “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesams”. Šis renginys buvo vienas iš Baltijos-Amerikos administruojamo Atviros Lietuvos fondo remiamos programos, kurioje dalyvauja “Žuvininkų rūmai”, žingsnių. Tikslas – praskinti Lietuvoje kelią rekreacinio žvejybinio turizmo verslui. Iš viso šiems klausimams įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų ir LR Seime numatyta surengti 3 konferencijas ir 5 seminarus. Vakar auditoriją sudarė žvejai, įvairių žuvininkystės organizacijų, taip pat ir pačių stambiausių šalyje, atstovai, kaimo turizmo pradininkai, kiti minėta tema besidomintys asmenys bei valdžios atstovai. “Žuvininkystės verslas Lietuvoje jei ne nuostolingas, tai – ties bado riba”, – konstatavo konferencijoje Žuvininkų rūmų viceprezidentas Leonas Kerosierius, paaiškindamas, kad išlįsti iš ekonominių bėdų trukdo teisiniai ir administraciniai barjerai. Per metus šioje srityje užfiksuota 300 tūkst. pažeidimų bei padaryta žalos už 30 mln. Lt. Išaugo brakonieriavimo mastai. Į nelegalų verslą žmonės klimpti priversti, kadangi neturi darbo – neturi iš ko gyventi. Žuvies ištekliais, žuvivaisa nesirūpinama visai. Dabartinis vidaus vandenų žuvininkystės orientavimas į smulkią verslinę žvejybą – neperspektyvus. Išeitimi iš padėties numatytas žvejybos suliejimas su kaimo turizmu.

| |

Arktinių šalvių beieškant. I dalis

Pirmą kartą apie arktinius šalvius aš išgirdau 1995 metais svečiuojantis Koloje ir šis pavadinimas sukėlė mano, kaip žvejo, smalsumą. Paklausęs apie šią nežinomą man žuvį kažkieno iš vietinių žvejų, išgirdau tokį pasakojimą: “Arktinis šalvis ( arba kaip jį vadina Kolos gyventojai – golec ), gyvena šalia miestelio esančiame Lovozero ežere, bet dažniausiai aptinkamas tik jo pietiniame gale, kur atsiveria ežero bedugnės. Iki ten reikia kateriu “laužt bangas” gerus 30-40 kilometrų. Taip pat, jų retkarčiais pasitaiko kalnų ežere Seidozere. Šalvių paplitimo arealas kaip tik ir baigiasi ties musiškiais Lovozero bei Chibinų kalnų masyvais, žiūrint iš Šiaurės. Tikimybė šalvius sužvejoti, – tęsė žvejys, – yra minimali, nes jie gyvena 30 metrų gylyje ir nedažnai pasirodo arčiau paviršiaus. Dažniausiai pagaunami žiemą iš po ledo arba vidurvasary, kai jie pradeda ruoštis nerštui ir traukia Lovozero ežero seklumų, bei intakų link. Minta, pagrinde, stintomis bei sykų jaunikliais, taip pat įvairių vabzdžių lervomis, bei retkarčiais pačiais vabzdžiais. Vienu žodžiu ėda betkurį gyvulinės kilmės maistą, neatsisako ir nuo savų jauniklių. Sėkmingiausias masalas yra blizgė arba stambi aviželė”. Tai tiek informacijos pavyko surinkti tą kartą. Bandyti žvejoti šių žuvų 1995-ais neteko, todėl kad mūsų maršrutas driekėsi kita linkme negu aukščiau išvardintos vietovės. Bet pasakojimas įstrigo mano “atminties banke”.

| |

Rimas Ramonas apie žvejybą Koloje

Apie žvejybą Koloje pasakoja vienas iš kelionės gidų Rimas Ramonas. Mūsų kelionės tikslas Kolos pusiasalio upės įtekančios į Baltąją jūrą. Pirmiausia papasakosiu apie tai, ko gali tikėtis tie, kurie ten vyks pirmą kartą savarankiškai, be gidų pagalbos. Kelias yra tik iki Varzugos upės, o toliau su lengvuoju automobiliu nelabai įmanoma pravažiuoti. Taigi, naujokams šioje vietoje ir prasideda rūpesčiai. Reikia samdyti visureigį, laivą arba lėktuvą, tačiau nesusitarus iš anksto automatiškai gerokai permokama. Žinoma, galima sėsti į lėktuvą, sumokėti keliolika dolerių ir skristi su visais kitais atvykėliais, tačiau tu jau būni priklausomas nuo lėktuvo tvarkaraščio ir negali persikelti iš vietos į vietą kada panorėsi. O ir neišeis ten, kur panorėsi. Be to, labai dažnai vietinių suteikta informacija tokiems pavieniams keliautojams būna labai klaidinga. Tuo pačiu metu toje pakrantėje tikrai ne visose vietose galima pagauti lašišų, tačiau vietiniams labiausiai rūpi užsidirbti pinigėlius, atveš paliks, gaudykit. O jei ten nepagausite, be abejo, norėsite persikelti prie kitos upės. Be abejo, vietoje galima nusisamdyti ir sraigtasparni ir visa kita, tačiau tokiu atveju kaina bus kelis kartus didesnė. Sraigtasparnis kainuoja apie 500 $ valandai.

| | |

Sigučio pasakojimas: Žvejyba dugnine meškere

Šiuo metu pažvelgęs už lango pagalvojau, kad tikrai dar ne metas padėti dugnines meškeres į spintą. Ir kadangi turiu nemažą patirtį žvejyboje dugnine meškere (~30 m. stažas) bei turiu daug gražaus laiko, tai nutariau pasidalinti savo patirtimi. Esu žvejojęs įvairiuose vandens telkiniuose – srauniose upėse, upeliuose (lyginant su Nemunu), tvenkiniuose, įvairiuose ežeruose bei Kuršių mariose. Kai pradėjau savo žvejybą dugnine meškere, buvo labai populiarūs dviejų dalių dvirankiai sudurtiniai diuralio spiningai, kainuojantys po 9 rub.50 kap. Jie pasižymėjo savo tvirtumu bei ilgaamžiškumu. Šiuo metu jų nurašyti tikrai nederėtų, o būtų galima puikiausiai panaudoti vėgėlių žvejyboje ar kur nors jūroje gaudant menkes. Tačiau bėgo laikas ir šiuos kotus pakeitė nauji plastikiniai, anglies pluošto naujamadiški, tvirti kotai. Buvusias „Nevskas“ rites pakeitė stradikai, daivos ir kitos ritės. Tačiau nemanau, kad nuo to pasikeitė patys pagrindiniai žvejybos niuansai, ypatumai. Tada, žvejojant Nemune man pavykdavo savo sistemėles numesti iki ~50 m. O jos būdavo kelių variantų. Pirmiausiai visada laikydavausi tos nuomonės, kad žvejojant srovėje, ežere ar kitam vandens telkinyje žuvį reikia visada šerti, išskyrus galbūt tuos atvejus, kada važiuodavau žvejoti vėgėlių. Tam tikslui patys pasidarydavome iš varinės vielos vadinamas šėryklas skirtas žuvims šerti. Žvejojant srovėje jos būdavo didesnės, o stovinčiame vandenyje – mažesnės.

| | |

Vėgėlių žūklė dugnine meškere

Vėgėlių žūklė yra gana paprasta, nenaudojamos sudėtingos sistemėlės ar įmantrūs masalai. Vėgėlės galima žvejoti dvejopai naudojant grubokus įrankius arba jautresnes sistemas. Pirmu atveju naudojami kieti meškerykočiai, gali būti neilgi karpiniai kotai. Pagrindinis valas gali svyruoti nuo 0.2 iki 0.35mm storio. Svareliai dažnai naudojami nuo 80 iki 120 gramų, kadangi gaudoma upėse kartais stiprioje srovėje. Žvejojant stiprioje srovėje geriausia naudoti rutulio formos svarelius, kadangi jie aptakiausi, gerai įsitvirtina dugne, taip pat neįstringa tarp dugno kliuvinių traukiant žuvį. Kabliukai žvejojant sliekais naudojami ilgesniu koteliu, kuriame paprastai būna keletas atšalėlių . Gaudant varlyte ar nedidele žuvele kabliukai pasirenkami trumpesniu koteliu. Naudojami kabliukai 2-4 numerio. Antru atveju žvejojama lengvesne jautresne sistema. Tam geriausia naudoti „heavy“ tipo fyderius, svarelius 50-60 gr. Valas parenkamas šiek tiek plonesnis kadangi lengvesni svareliai neišlaikytų valo įtempimo srovėje. Vėgėlių žūklėje geriausi masalai naktiniai sliekai, taip pat naudojama nedidelė varlytė, žuvelės ar žuvies išpjova. Teko girdėti, jog efektyviai veikia žuvų taukais pakvepinti masalai, išmirkyta juose žuvies išpjova. Dugninės meškerės sistemėlės naudojamos vėgėlių žūklėje.

| | |

Žvejyba dugnine. Žvejyba fideriais ir pikeriais

Feeder ir Picker meškerės pasirenkamos atsižvelgiant į žūklės sąlygas. Jei žvejojame stovinčiame ar lėtai tekančiame vandenyje geriau naudoti feeder light ir medium tipo meškerykočius. Jei žvejojame stiprioje srovėje ar atvirame vandens telkinyje kur reikalingi tolimi metimai arba naudojami didesni svoriai geriau naudoti Heavy tipo fideri. Jei žvejyba vyksta nedideliame vandens telkinyje kur nereikia tolimų metimų geriau pasirinkti pikerį. Žvejojant fideriais naudojamos dažniausiai tinklinės šeryklėlės, arba uždaros srovėje. Naudojant pikerį dedamas dažniausiai tik svarelis kadangi liauna pikerio galūnė gali neatlaikyti šėryklos svorio metimo metu. Žvejojant tiek Feeder tiek Picker tipo meškerykočiais svorį reikia parinkti tokį kad meškerės galiukas įtempimo metu išlinktu 45º laipsniu arba šiek tiek mažesniu kampu. Žvejojant fideriais ar pikeriais naudojamos match tipo ritės su dideliu sukimo momentu, kadangi tenka dažnai masalą permetinėti tai yra labai patogu. Šios ritės turi negilų būgnelį skirtos plonam valui. Match tipo ritės nera galingos, todėl jas geriau naudoti žvejojant nedideliais svoriais. Jei naudojami didesni svoriai ar šeryklėlės tuomet reiktu pasirinkti tvirtesnes rites. Patartina, jog ritės stabdis būtų gale taip patogiau jį reguliuoti išvedant žuvį. Stabdis turi būti sureguliuotas taip, jog dirbtu ant pavadėlio atsparumo ribos.