Jūsų vaikų elgesys ne namuose
Išleisdami vaikelį iš namų pasirūpiname, kad jis būtų švarus, susišukavęs, dailiai aprengtas, tačiau dažnai ignoruojame tai, kad jau ,,pampersinis” mažylis turi savo nuomonę ir – tam tikra prasme – savo gyvenimą. Jis jau pažįsta draugystės saldumą ir konkurencijos pradžiamokslį, jam jau yra sopėjusi širdelė dėl patirtos neteisybės ir džiūgavusi iš džiaugsmo. Nors beveik visada galite būti šalia, galite liūdėti ir džiaugtis drauge su savo mažyliu, tačiau labai mažai galite kontroliuoti tai, kas vyksta jo gyvenime. Tai, kas iš tiesų vyksta jūsų vaiko gyvenime, gali papasakoti pats vaikas (paprastai tai priklauso nuo tėvų ir vaikų ryšio, šeimos narių temperamento, amžiaus ir pan.) arba suprasite stebėdami saviškio bendravimą su draugais. Gali būti, kad apie savo atžalą nugirsite iš kito tėvo arba auklėtojos (mokytojos). Kartais tos žinios bus geros, o kartais – tokios, kokių nenorėtumėte išgirsti. Jei tai yra universalūs dalykai (pavyzdžiui, vaikai pešasi dėl žaislo ir jis yra atimamas; jūsų vaikas trenkia kitam vaikui, ir kitas tėvas jį sudrausmina; vaikai yra paprašomi sutvarkyti žaislus ir t. t.), be jokios abejonės, namų šeimininkas turi teisę to paprašyti. Jei jums nepatinka, kad jūsų vaikas svečiuose yra prašomas susitvarkyti ir / ar nesimušti, būti mandagus – ką gi, manau, greitai jūsų vaiko niekas nebekvies į svečius. Sutikdami leisti vaikui pasisvečiuoti pas kitus žmones perduodate atsakomybę už savo vaiką, ir jie gali reikalauti, kad jūsų vaikas būtų kultūringas.