Bendravimas “gyvai” tarp vienos rūšies individų galibūti sudėtingesnis, negu su kitos rūšies atstovu, pav. – katinu, norsir su katinu reikia “pagauti kampą”. Manau kad daugelis “gyvai” bendraujančių elgiasi labai virtualiai. Dažnai esukaltinama dėl virtualaus bendravimo kompiuteryje ir tada sakoma, kadšalia yra TIKRAS gyvenimas. Bet neseniai įvykęs nesusikalbėjimas tarptrijų pašnekovų bendraujančių “gyvai”, privertė susimastyti apie mūsų virtualius santykius gyvenime. POKALBIO RŪŠIS, kada vienasasmuo atveria savo širdies skaudulius kitiems ir nelaukia tavo komentarų, tik užuojautos – labai primena blogo virtualų dienoraštį, kada nustatymuose atjungi komentarus neužsiregistravusiems. DRAUGYSTĖS RŪŠIS, kada negali pasakyti draugui skaudžios tiesos, tarsisaugotumei jį, o visą tai vėliau aptari su kitais, draugui negirdint, irgi yra virtualūs santykiai. Dvasiškai spaudi jį, nes apkalbi ir neduodi galimybės išgirdus nemalonią tiesą įvertinti savo elgesį ir gal net pasikeisti. ŠEIMOS TIPAS, kada vyras išeina degtukų irdaugiau į namus nebegrįžta, o žmona norėdama gero (vaikui?) vyrui, kurįvis dar myli ir mano, kad jeigu ji nesiskirs, jis gali kada nors irsugrįžti ir kita atsiradusi šeima, kur apsistoja vyras, kuri negaliįteisinti santykių, nes vyras neišsiskyręs – yra dvi virtualios šeimos. Dažnai vyrams tokia situacija yra palanki, nes jis tampa už niekąneatsakingas, o dvi virtualios žmonos skaičiuoja bendro gyvenimojubiliejus su tuo pačiu vyru.

Nuolatinė prieiga prie šiuolaikinių komunikacijos technologijų aštuoniems iš dešimties Lietuvos gyventojų leidžia jaustis mažiau vienišiems, rodo didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ atlikto „Tendencijų tyrimo“ („Trend Report“) duomenys. 2009 m. spalį atliktos apklausos duomenimis, net 79,8 proc. lietuvių mano, jog šiuolaikinės ryšio priemonės – internetas, telefonas ir kitos – žmonėms leidžia atsikratyti vienatvės. Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų mano, jog šios technologijos leidžia kontroliuoti savo gyvenimą, o didžioji dauguma apklaustųjų (95,3 proc.) mano, kad jos palengvina žmonių kasdienybę. „Teo“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktoriaus Valdo Kaminsko teigimu, tyrimo išvados oponuoja dažnai reiškiamai nuostatai, neva dėl šiuolaikinių technologijų žmonės jaučiasi labiau vieniši ar izoliuoti. „Buvimas kartu vis dažniau reiškia virtualų pasiekiamumą, o ne fizinį buvimą toje pačioje vietoje. Ypač tai aktualu likimo į skirtingus miestus ar šalis išskirtiems bei vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, nepaisant fizinės vienatvės, naudodamiesi šiuolaikinėmis komunikacijos technologijomis gyvena pilnatvišką gyvenimą“, – teigė V.Kaminskas. „Tendencijų tyrimo“ duomenimis, aktyviais socialinių tinklų dalyviais Lietuvoje jau tapo beveik trečdalis gyventojų – 31 proc. apklaustųjų naudojasi socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“ ar „Twitter“, o 7,4 proc. apklaustųjų savo asmeninę informaciją juose atnaujina kasdien.

Žmogų supa įvairiausi daiktai ir gyvi organizmai – viską, kas mus supa, mes vadiname aplinka. Bet aplinka ne tik tai ką matome, jaučiame ir girdime – aplinka turi ir kitą, gilesnę prasmę. Viena tų gilesnių prasmių yra virtualus bendravimas. Mes gerai nežinome, kas yra kitoje mūsų kompiuterių ekranų pusėje, nežinome, ką iš tiesų veikią mums trumpąją žinutę rašantis žmogus. Mes galime tik spėlioti arba aklai pasitikėti. Kodėl aklai? Nes jei tikrai gerai pažįstame žmogų ir jis mums yra labai svarbus, stengiamės su juo internetu bendrauti kuo mažiau. Juk vadinamuose chat‘uose nematome savo draugo akių, negirdime juoko, negalime tiksliai pasakyti nuotaikos. Su gerai pažįstamais žmonėmis reikalingas tikras akių, kvapų, lietimų ir garsų kontaktas. Virtuali aplinka – terpė, kurioje klesti interaktyvumas. Toje terpėje žmonės susiranda virtualių draugų, su jais bendrauja, jiems pasakoja apie save. Internetas buvo sukurtas ne šiems tikslams, bet būtent tam jis buvo panaudotas. Chat’ai, forumai, elektroniniai laiškai – viskas sueina į viena, į jauną žmogų, nes tik maža dalis vyresnio amžiaus žmonių gerai išmano apie kompiuterius. Virtualioje erdvėje reikia gerai žinoti ką, kur ir kada sakyti. Reikia žinoti interneto etiką, kitaip dar vadinamą netiquette. Tinklo etiketas (“Netiquette”) – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių rinkinys. Internete etika labai svarbu – ne vietoje paskelbta informacija, kuri neatitinka svetainės taisyklių gali sukelti daug bėdų.

Jaunajai kartai gresia nauja liga – priklausomybė nuo kompiuterio. Naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai tampa vienu mėgstamiausių užsiėmimų daugeliui vaikų ir paauglių. Pasinėrę į virtualų pasaulį jie tolsta nuo tikrovės: nebenori ir nebemoka bendrauti su draugais, atsiriboja nuo šeimos, apleidžia mokslus. Negydant šios priklausomybės ji gali pereiti į kitas formas, išprovokuoti psichikos ligas. Keturiolikmetį vilnietį į Vilniaus priklausomybės ligų centrą gegužės mėnesį atvedė sunerimę tėvai. Čia juos nukreipė poliklinikos gydytoja. Tėvai skundėsi, kad nebegali su sūnumi susišnekėti: jis tapo dirglus, irzlus, nepakantus, blogai miega. Šiuos pasikeitimus jie siejo su tuo, kad paauglys vis daugiau laiko leidžia prie kompiuterio namuose, jei jie draudžia – eina į interneto kavines ar klubus. Iš pradžių įsigijusi kompiuterį šeima džiaugėsi, kad jų atžala nelaksto su įtartinais draugais, o leidžia laiką namuose. Tačiau, po kurio laiko prijungus internetą, sūnų darėsi vis sunkiau atitraukti nuo kompiuterio. Namuose pradėjo dingti pinigai, paaiškėjo, kad sūnus nevalgo pietų, o sutaupytus litus išleidžia interneto kavinėse. Jaunuolis buvo užkluptas naršantis po internetą naktį, kai suaugusieji miegojo. Paauglio elgesiu ir prastu mokymusi ėmė skųstis ir mokytojai. Dvylikamečio berniuko tėvai buvo išsiskyrę, jis gyveno su motina. Turtingas tėvas savo atžalos išlaikymui pinigų negailėjo.

Dvi savaites viena kaunietė užtruko, kol privertė policiją pradėti tyrimą dėl šmeižikiško skelbimo internete. Tuo tarpu Kauno mero žmonai vargti nereikėjo – tyrimas dėl užgaulaus komentaro pradėtas akimirksniu. Posakis apie lygius ir lygesnius ne iš piršto laužtas. Praėjusią savaitę į teisėsaugininkus kreipėsi Kauno mero Andriaus Kupčinsko žmona Jurgita, pranešusi apie interneto portale aptiktą užgaulų komentarą. Jame grasinta vieną dieną nušauti miesto vadovą, sutikus prie savivaldybės, o čia pat pridurtas ir neetiškas palinkėjimas jo šeimos nariams – žmonai ir sūnui. J.Kupčinskienė pasakojo dažniausia nereaguojanti į piktus, užgauliojamus ar vulgarius komentarus apie vyro darbą ar išvaizdą. Tačiau kai komentatoriams užkliuvo ir šeimos nariai, kantrybė trūko: “Šito jau neleisiu. Straipsnyje nėra mano vardo, o komentare jis paminėtas. Tai yra mano reakcija tik į grasinantį komentarą. Noriu, kad žmonės, rašydami komentarus, jaustų atsakomybę už savo žodžius.” Mero žmona pirmiausiai kreipėsi į Dainavos policijos komisariatą. Po kelių dienų ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota dažniausiai žmogžudystes ar pasikėsinimus nužudyti tiriančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui. Pastarojo viršininkas nedelsdamas kreipėsi į portalo redakciją su prašymu skubiai nurodyti kompiuterio, iš kurio buvo parašytas įžeidžiamas komentaras, IP adresą.

Šiuolaikinis internautas – aktyvus, ambicingas, neturintis psichologinių problemų (dėl bendravimo gebėjimų stygiaus ir t.t.), greičiausiai nesiskundžiantis pastoviu pinigų trūkumu ir… pastoviai neturintis laiko, todėl daugelį klausimų sprendžiantis interneto pagalba. Susitikimai su draugais, naujos pažintys ir šiaip bendravimas perkeliamas į “virtualią erdvę”. Iš čia ir kyla tokių internetinių portalų kaip draugams.lt arba one.lt populiarumas. Jei atkreipsite dėmesį, didžiąją šiuose portaluose užsiregistravusių “dalyvių” dalį sudaro jaunimas iki 22, t.y. studentai, kuriems toks bendravimo būdas jau yra įgimtas bei “dalyviai” virš 25 metų, kurie jau pradėję stabilią darbinę veiklą arba šiaip visuomeniškai (politiškai) aktyvūs. Pastariesiems “internetinės draugystės” yra tarsi pakaitalas normalaus bendravimo, kurio dėl aktyvaus gyvenimo būdo jie nebegali turėti. Galbūt tai ne visavertis pakaitalas, tačiau tai vienintelis būdas “aplankyti” draugus bei susipažinti su naujais. Gal nuskambės keistai, tačiau “internetiniai draugai” kažkuria prasme gali teikti net daugiau teigiamų emocijų, nei realūs. Juk internetas dar sunkiai perteikia žmogiškas emocijas (tiek geras, tiek blogas), be to, rašydamas žinutes ar laiškelius turi daugiau laiko suformuluoti mintį, todėl retai kada “pašnekovas” įsižeidžia, dėl neatsargiai išsprūdusio žodžio.

Atsiradus kompiuteriui, buvo tikimasi, kad jis atvers naujas bendravimo galimybes: leis tiesiogiai bendrauti su žmonėmis iš kito žemyno ar skaityti knygas, esančias kitų miestų bibliotekose. Taip ir yra. Šiandien netgi vyksta virtualios mokslininkų konferencijos, o medikai realiu laiku pataria operuojantiems kolegoms. Tačiau galiausiai kompiuteris ėmė kėsintis į tiesioginį bendravimą ir atstoti draugus. Tai jau vadinama priklausomybe, kuri, beje, nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Praradęs draugo telefono numerį šiandien, gerai panaršęs internete, gali jo kontaktus rasti kuriame nors forume. „Visi sėdi Facebook‘e“, – neretai išgirsi. Tiesa, tie, kurie ten sėdi, tikina, tikrų draugų internete nesusiradę, tačiau informacijos juos esą pasiekia daugiau. Žmogus, nesinaudojantis bent jau skype programa, laikomas atsilikusiu nuo laikmečio. Viena pažįstama per šią bendravimo programą gyrėsi susiradusi draugų, su kuriais galinti lavinti prancūzų kalbos žinias, o nuo vieno virtualaus gerbėjo kasmet netgi gaunanti dovanų. Tiesa, noro susitikti akis į akį nerodo nei lietuvė, nei paryžietis. Anot psichologės Laimos Bulotaitės, kompiuteris iš tiesų labai patrauklus ne tik darbui, bet ir pramogai. Tačiau, užuot sujungęs žmones, kaip buvo tikimasi anksčiau, jis dažniau skatina susvetimėjimą. „Žmonės, užuot susitikę ir pabendravę ar bent pasikalbėję telefonu, rašo elektroninius laiškus arba bendrauja interneto svetainėse.

Sostinės senamiestyje įsikūrusiame salotų bare “Mano guru” vis intensyviau imamasi socialiai naudingų iniciatyvų, siekiant atkreipti dėmesį į bendruomeniškumo stoką ir skatinant bendravimą tarp skirtingo amžiaus bei įvairių interesų turinčių vilniečių. Kiekvieną šeštadienį šiame salotų bare vyksta „Tekančios saulės“ narių susitikimai, kuriuose buriasi norintys susipažinti su Tolimųjų Rytų kultūra, išmokti japoniško meno, ypač kaligrafijos, technikos. O sekmadieniais vyksta „SOListų“ turgelis, kuriame savo užaugintas daržoves, pieno produktus, kaimišką duoną ir kitus maisto produktus pardavinėja Asociacijos „Viva sol“ nariai – smulkieji ūkininkai. „Siekiame, kad žmonės burtųsi į grupes ar klubus, kur jie galėtų dalintis savo idėjomis, patirtimi. Ypatingai vertiname iniciatyvas, kurios yra naudingos visuomenei. Pavyzdžiui, mums priimtinas Asociacijos „Viva sol“ siekis suartinti augintojus ir vartotojus, supažindinti miestiečius su kaimo kultūra, o kaimo gyventojus – su miestietišku gyvenimo būdu. Neseniai mūsų bare susirinko „Green Drink“ klubas. Tai ekologiškai mąstantys ir gyvenantys žmonės, kurie susitinka miesto erdvėse, kad pasidalintų savo mintimis, padiskutuotų. „Tekančios saulės“ klubo šeštadieniniai susitikimai – taip pat gera galimybė vilniečiams jaukioje aplinkoje turiningai praleisti laisvalaikį ir praplėsti akiratį, susipažįstant su kita kultūra,“ – teigia „Mano guru“ generalinė direktorė Reda Sutkuvienė.