Internetinių puslapių ir paslaugų gausa vilioja įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones. Jie ne tik domisi naujienomis, bet ir aktyviai dalyvauja pokalbių svetainėse, pažinčių puslapiuose, žaidžia įvairius žaidimus, leidžia pinigus elektroninėse parduotuvėse ar didelius laimėjimus siūlančiuose loterijų puslapiuose. Deja, dažnai nesuvokiama, kad liguistas potraukis naudotis internetu gali būti žalingas ir net vadinamas nauja šio amžiaus liga, galinčia sukelti itin rimtų pasekmių.

Liguistas poreikis

Dažnas naudojimasis internetu gali turėti įtakos žmogaus psichologinei ir fizinei sveikatai. Vertėtų susirūpinti, jeigu kasdien jaučiamas noras įsijungti internetą, jame ieškoma paguodos, paramos, nuolat kuriami įvairūs virtualūs charakteriai, savo pasakojimais, mintimis mėginama sukelti aplinkinių reakciją. Priklausomybė nuo interneto gali paveikti žmogaus dvasinę būklę, jis tampa irzlus, pasireiškia depresijos požymių. Kartais pamirštami aplinkiniai, nepaisoma savo poreikių, o vaikus itin žalingai veikia ir vilioja smurtinė, pornografinė ar narkomaniją skatinanti informacija, sektų internetiniai puslapiai.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vyriausioji specialistė Irma Mockienė šią priklausomybę apibūdino kaip potraukio naudotis internetu valdymo sutrikimą, kai vartotojas pradeda jausti kliniškai reikšmingus pokyčius, pasireiškiančius tam tikrais simptomais ir trunkančiais ne mažiau kaip vienerius metus.

„Nors Pasaulinė sveikatos organizacija priklausomybės nuo kompiuterinių, internetinių žaidimų dar nėra pripažinusi kaip ligos, tačiau vis dažniau kalbama apie probleminį naudojimąsi kompiuteriu ir piktnaudžiavimą juo. Riba tarp žalingo ir normalaus naudojimosi internetu sunkiai apčiuopiama. Nėra terminų, kas yra liguistas ar normalus naudojimasis kompiuteriu. Ne kiekvienas jaučia priklausomybę. Žmogus, prie kompiuterio praleidžiantis trisdešimt valandų per savaitę, gali nepajusti žalingo jo poveikio, o kitas asmuo, naudodamasis tik dvidešimt valandų per tą patį laiką, gali turėti priklausomybę“, – „Sekundei“ teigė I.Mockienė.

Pasak pašnekovės, net 37 procentai interneto vartotojų jaučia priklausomybę nuo pokalbių svetainių. 28 procentai priklauso nuo žaidimų, 13 procentų – nuo elektroninio pašto. „Apie 5-10 procentų visų interneto vartotojų priklauso nuo jo. Vieniems aktualu kompiuteriniai žaidimai, kitiems – paprasčiausias naršymas internete. Dažniau priklausomybę jaučia vaikai, paaugliai.

Daug laiko prie kompiuterio leidžia 15-20 metų jaunimas, tačiau ir pagyvenę žmonės gali pajusti žalingą interneto poveikį“, – perspėjo specialistė.

Priklausomybę lemia charakteris

Ar žmogus įgis priklausomybę nuo interneto, ar įgaus liguistą norą naudotis kompiuteriu, lemia socialinės ir psichologinės problemos. Nuo interneto priklausomi asmenys virtualioje erdvėje ieško socialinės paramos, seksualinio pasitenkinimo, galimybės kurti kitą asmenį, sukeliant aplinkinių reakciją. Virtualus gyvenimas tuomet tampa svarbesnis už tikrąjį. Kaip ir kiti žalingi įpročiai, pripratimas prie interneto paveikia ir aplinkinius: šeimą, draugus, bendradarbius.

„Prisirišimą prie kompiuterio lemia žmogaus charakteris ir jo vidinės problemos. Dažnai priklausomybę jaučia intravertai, vieniši žmonės ir 1977-1997 metais gimę asmenys. Ši problema aktuali studentams, paaugliams, maištaujantiesiems ir vienišiams, kurie mieliau renkasi vienatvę, o ne bendravimą su aplinkiniais“, – apie rizikos grupes kalbėjo I.Mockienė. Jeigu žmogus turi psichologinių problemų, internete jis ieško paguodos, aplinkinių supratimo. Įsitraukus į virtualų pasaulį kartais nebeskiriama, kur yra realybė.

Pašnekovė išskyrė dviejų rūšių priklausomybės nuo interneto simptomus. Psichologiniai požymiai gali būti nuolatinis galvojimas apie internetą. Žmogus nekantriai laukia naujo prisijungimo prie tinklo. Laikas, kurį reikia praleisti internete norint pajusti pasitenkinimą, pastebimai ilgėja, mėginimai kontroliuoti, sumažinti ar visai nutraukti naudojimąsi internetu būna dažni ir nesėkmingi. Prie psichologinių simptomų galima priskirti ir nerimo, pablogėjusios nuotaikos, depresijos, dirglumo jutimą.

Nors žmogus planuoja tik trumpai prisėsti prie kompiuterio, tačiau jis internetu naudojasi ilgiau ar dažniau, nei buvo planuota. Priklausomybę jaučiantysis rizikuoja nutraukti svarbius asmeninius santykius, kartais net prarasti darbą, mokymosi ar karjeros galimybes. Kaip ir jausdamas priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, sučiuptas jis meluoja, neigia, kad turi problemą, slepia nuo aplinkinių, kad naršo internete. „Internetu naudojamasi kaip priemone užmiršti problemas, išsiblaškyti ar pagerinti blogą nuotaiką. Dažnai praleidžiami pietūs, pamokos, svarbūs susitikimai tik dėl to, kad būtų galima ilgiau naršyti internete. Jausmų atšalimas, sumažėjęs susidomėjimas realia tikrove, artimų, aplinkinių žmonių skundai dėl per ilgo ar per dažno naudojimosi internetu taip pat yra priklausomybės požymiai“, – tikino Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistė.

Žmogaus kūnas dažnai perspėja apie pavojus, o piktnaudžiavimas internetu taip pat sukelia žalingų fizinių veiksnių. Sausos akys, galvos skausmai, riešo tunelinis sindromas, nugaros maudimas, nereguliari mityba, nuolatinis miego trūkumas perspėja apie žalą.

Galimos pasekmės

Kai apleidžiami darbo ir asmeniniai įsipareigojimai, prarandamas darbingumas, piktnaudžiaujama internetu darbo metu, mažai laiko praleidžiama su „tikrais“ žmonėmis ir prarandamas susidomėjimas veikla, kuri anksčiau būdavo mėgstama, reikėtų susimąstyti, ar tai ne pasekmės, sukeltos priklausomybės nuo interneto.

„Priklausomybė gali turėti įvairių pasekmių. Jei vengiama žmonių, atsiranda problemų šeimoje ar asmeniniame gyvenime, sumažėja fizinis krūvis, sutrumpėja miego laikas, atsiranda depresija, juntamas nuovargis, bloga nuotaika, irzlumas, nerimas – tai yra žalingos naudojimosi internetu pasekmės. Žmogus gali dar daugiau jaustis vienišas, o tai skatins jį vis dažniau ieškoti paguodos virtualiame pasaulyje, kur jis jausis drąsesnis ir geresnis. Vaikas gali mesti mokyklą, dirbantis žmogus gali tapti bedarbiu, jiems tai bus tarsi kliūties pašalinimas ir neatrodys blogybė“, – apie žalą kalbėjo I.Mockienė.

Šį potraukį jaučiantis žmogus dažniausiai tai neigia ir kartais net nesuvokia turintis problemą. Jam gali padėti aplinkinių ir artimųjų supratimas. Svarbu tokiam asmeniui suteikti pagalbą, tačiau tai sunkus darbas, nes galima susidurti su problemos neigimu, pasipriešinimu. Jeigu tėvai ar artimas žmogus suvokia, kad jo šeimoje yra ši bėda, jis turėtų kreiptis į priklausomybės ligų centruose dirbančius specialistus. Jie padės motyvuoti žmogų, suvokti tikrąjį „aš“ ir gilesnes problemas. „Ne kompiuteris lemia priklausomybę, bet žmogaus savybės ir vidiniai išgyvenimai. Jeigu asmuo turi problemų, išeičių jis ieško internete, tad aplinkiniai turi paskatinti kreiptis į specialistus. Nors Lietuvoje pagalba šiai priklausomybei dar nėra itin išplėtota, vis dažniau atsiranda žmonių, kurie kreipiasi dėl šios problemos. Dažniausiai tai būna tėvai, kurių vaikai per daug laiko leidžia prie kompiuterio, tačiau ateityje, plečiantis technologijų tinklui, ši bėda taps dar aktualesnė“, – įsitikinusi I.Mockienė.

Kada susirūpinti?

Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistė I.Mockienė pateikė keletą klausimų, kurie padės nustatyti, ar netampate priklausomas nuo interneto.

• Ar jums rūpi internetas, ar galvojate apie jį, kai juo nesinaudojate?

• Ar jaučiate poreikį praleisti vis daugiau laiko internete?

• Ar jaučiate, kad nebegalite kontroliuoti savo potraukio naršyti internete?

• Ar jaučiatės sunerimę ar susierzinę, kai stengiatės sumažinti ar visai nutraukti naudojimąsi internetu?

• Ar jūs jungiatės prie interneto, siekdami pabėgti nuo problemų, išvengti bejėgiškumo, kaltės, nerimo jausmų, depresijos ir pan.?

• Ar meluojate savo šeimos nariams arba draugams, norėdami nuslėpti, kaip dažnai ir ilgai naršote internete?

• Ar jūs rizikuosite nutraukti reikšmingus asmeninius ryšius, prarasti darbą, išsilavinimo ar karjeros galimybes vien tam, kad galėtumėte naršyti internete?

• Ar jūs jungiatės prie interneto, nors ir žinote, kad internetui išleidžiate pernelyg daug pinigų?

• Ar atsijungę nuo interneto jaučiatės prislėgti, irzlūs, esate blogos nuotaikos?

• Ar naršote internete ilgiau, nei iš pradžių planavote?Jeigu teigiamai
atsakėte į 4 ir daugiau klausimų, reikėtų susimąstyti apie priklausomybę nuo
interneto.

Views All Time
Views All Time
33881
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn