Seimo Darbo partijos frakcija kreipsis į generalinę prokuratūra dėl šmeižto, nes, partijos nuomone, trečiadienį opozicijos lyderių Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui perduoti dokumentai, liudijantys, kad Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas vykdydamas ūkio ministro pareigas protegavo įmonę, kurioje turi 17,4 proc. akcijų, yra sufalsifikuoti.

Apie tokį frakcijos sprendimą trečiadienio vakare tiesioginėje laidoje „Spaudos klubas“ pranešė Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Dangutė Mikutienė.

Frakcija taip pat pritars sudaryti laikinąją Seimo komisiją dokumentui ir jame nurodytiems faktams tirti, sakė parlamentarė, o laidoje dalyvavęs V. Uspaskichas pasižadėjo komisijai suteikti visą jos darbui reikalingą informaciją.

Jie tvirtino besitikintys, kad komisija ištirs, kas sukūrė, jų nuomone, sufalsifikuotą dokumentą. „Skaitant šitą popieriuką matosi, kad net ne rusas rašė“, – dokumento kalbą komentavo V. Uspaskichas.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad komisijai bus siūloma įvertinti ir kitą ūkio ministro veiklą – siūlymą į verslo informacinių centrų valdymą priimti Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją bei galimą per didelių SAPARD lėšų skyrimą su juo siejamoms bendrovėms.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas sakė, kad dokumentus opozicija gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės.

„Mes gavome dokumentą, kuriame iškelta abejonė dėl mūsų ūkio ministro veiklos. Ką mes turėjome daryti, išmesti jį? Jei neteisybė, tegu ministras paneigia, jei teisybė, ar nebūtumėme apkaltinti, kad nuslėpėme?“, – svarstė jis. Šiuos dokumentus, anot A. Čapliko, „jau 10 dienų turėjo visi, kas tik netingėjo“. Seimo pirmininkas juos buvo perskaitęs dar antradienį, tvirtino parlamentaras.

Politikų konfliktą sukėlusiame dokumente nurodytas autorius, Maskvos vyriausybės atstovas Baltijos šalyse Aleksandras Mizgaris trečiadienį atsisakė Eltai komentuoti raštą, nes serga.

Dokumentas yra A. Mizgario ataskaita Maskvos tarptautinių ryšių departamento vadovui Georgijui Muradovui, informuojanti, kad balandžio 26 dieną Vilniuje ūkio ministras V. Uspaskichas A. Mizgariui pasiūlė svarstyti bendros įmonės Lietuvoje įsteigimo galimybę perleidžiant dalį „Krekenavos agrofirmos“ akcijų vienai iš Maskvos Vyriausybės įgaliotų struktūrų – Maskvos mėsos perdirbimo kombinatui. Įsteigus tokią bendrą įmonę iš Maskvos būtų tiekiami pašariniai grūdai Lietuvoje auginamiems gyvuliams, o į Maskvą būtų tiekiami įmonės pagaminti mėsos produktai.

A. Mizgaris savo ataskaitoje rašo savo viešnagės Lietuvoje metu balandžio 26 dieną buvęs supažindintas su Kėdainiuose įsikūrusio koncerno „Vikonda“ moderniomis maisto pramonės įmonėmis, gaminančiomis aukštos kokybės produkciją.

V. Uspaskichas „Spaudos klube“ patvirtino balandžio 26 dieną susitikęs su A. Mizgariu, tačiau neigė protegavęs „Krekenavos agrofirmą“ ir neigė trečiadienio rytą Eltai pasakytus žodžius, kad A. Mizgariui minėjo „Krekenavos agrofirmos“ Ūkio ministerijai atsiųstą prašymą dėl galimybės steigti bendrą agropramoninį kompleksą su kuria nors Rusijos įmone. Anot ministro, žinutė esanti netiksli.

„Aš galvoju, kad netiksli. Aš nežinau, kaip ji buvo parašyta, kaip pacituota. Galbūt ne taip suprato. Neteisingai taip suformuluota“, – vardijo vienas valdančiosios frakcijos lyderių.

Apie „Krekenavos agrofirmą“ jo paklausęs pats A. Mizgaris.

„Jis kalbėjo apie daugumą įmonių, taip pat paklausė apie „Krekenavą“. Aš sakiau, aš esu ministras ir negaliu kalbėti. Gali važiuoti į „Vikondos“ įmones ir kalbėti ten. Jis aplankė ir kitas įmones. Kur yra problema?“, – stebėjosi ūkio ministras.

„Aš jam nesiūliau nei bendradarbiauti su „Krekenava“, nei perleisti akcijas. Jeigu jis ten tarėsi pats, tai jo reikalas. Aš ūkinės veiklos nevedu“, – vėliau sakė jis.

V. Uspaskichas tvirtino, kad Ūkio ministerija gegužės 6 dieną aštuonioms verslo asociacijoms išsiuntė informaciją, kad ministerija ieško bendrovės, norinčios dalyvauti steigiant logistikos centrą valdysiančią bendrą su Maskvos vyriausybe įmonę „Torgovo-delovoj centr Litvy“. Dėl tokio centro steigimo jis su Maskvos valdžia sutarė kovo 18-19 dienomis viešėdamas Maskvoje.

Anot ministro, iš jau veikiančios įmonės „Lietuvos prekybos namai“ tokią teisę Ūkio ministerija norėtų perimti, nes ši per 8-10 veiklos metų nieko nenuveikė. Su vienu šios įmonės savininku Lietuvoje, „Marijampolės pieno konservų“ atstovu, jam sutarti nepavyko, nes pasiūlius atstovui parduoti savo akcijų dalį, šis neatsakė tris savaites, sakė V. Uspaskichas.

Su A. Mizgariu jis susitikęs pastarajam balandžio 26 dieną netikėtai užėjus į ministeriją, laidoje kalbėjo V. Uspaskichas. Dėl to ministrui teko nutraukti susitikimą su Lietuvos mokslininkais. Susitikime ministras dalyvavo kartu su patarėjais.

Seimo pirmininkui perduotame rašte A. Mizgaris teigia, kad susitikimus inicijavo Lietuvos pusė.

V. Uspaskichas po kovo 18-19 dienos susitikimų Rusijoje kalbėjo, kad Maskvos valdžia jau skyrė žemės sklypą pietinėje Maskvos pusėje Lietuvos didmeninės prekybos terminalui ir logistikos centrui steigti. Iš šio centro į Maskvos prekybos tinklus bus skirstomos lietuviškos prekės ir produktai. Be to, kaip yra sakęs pats V. Uspaskichas, Lietuvos gamintojai savo produkciją Maskvoje galės pardavinėti lengvatinėmis sąlygomis.

Iš V. Uspaskicho balandžio 21 dieną rašyto laiško Maskvos merui J. Lužkovui matyti, jog būtent minėtai bendrai „Krekenavos agrofirmos“ ir Maskvos Vyriausybės įgaliotos bendrovės įmonei siekiama patikėti ir Lietuvos prekybos bei logistikos centro statybą Maskvoje. Savo laiške J. Lužkovui V. Uspaskichas primena savo vizitą į Maskvą ir tuomet pasiektus susitarimus, kuomet abiem pusėms buvo pavesta nustatyti įmonę, per kurią bus įgyvendinamas Lietuvos didmeninės prekybos bei logistikos centro Maskvoje statybos projektas, jo finansavimas.

„Siūlome įsteigti kompaniją „Lietuvos prekybos ir verslo centras“, kuri veiktų kaip bendra įmonė ir kurios dalį valdytų Maskvos Vyriausybė“, – rašo V. Uspaskichas laiške J. Lužkovui. Čia pat V. Uspaskichas siūlo perregistruoti Lietuvos logistikos centrui Maskvoje numatytą žemės sklypą minėtai naujai įsteigtai bendrai įmonei.

Trečiadienį „Spaudos klube“ V. Uspaskichas pripažino pastarojo laiško autorystę.

V. Uspaskichas valdo 17,44 proc., o Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Alfredas Pekeliūnas – 10,09 proc. „Krekenavos agrofirmos“ akcijų.

Didžiausia „Krekenavos agrofirmos“ akcininkė yra agrofirma „Josvainiai“, valdanti beveik 50 proc. akcijų. V. Uspaskicho viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jis ar jo šeima turi „Josvainių“ akcijų.

Views All Time
Views All Time
1151
Views Today
Views Today
2
0 0