Steyr AUG (Armee Universal Gewehr – Universalus Kovinis Ginklas) sukūrė įmonė Steyr-Mannlicher AG, Austrijoje, 1970 metais, o jo masinė gamyba prasidėjo 1978. Nuo tada jis buvo priimtas Austrijos armijos standartiniu “šturmo šautuvu” – Sturmgewehr 77, o dabar naudojamas Australijos, Naujosios Zelandijos, Airijos ir kitų šalių ginkluotose pajėgose, tame tarpe ir JAV Pakrantės Apsaugoje, SEAL’e ir britų SAS’e.

Trumpai apie patį “bullpup”:

Bullpup sistemą praktiškai pradėjo vystyti britai: pirmąsyk ji panaudota J.B. Thorneycroft’o šautuvo su pasisukančia spyna prototipe 1902 metais, tačiau bandymų metu pasirodė ne itin šauniai ir domėjimasis ja iki 1903 atslūgo. WWII metais taip pat buvo bandymas pagaminti vykusį snaiperinį šautuvą pagal bullpup schemą, jis vadinosi Sniper Rifle Experimental Model I (SREM I) ir turėjo gana įdomią spynos konstrukciją – ji buvo palinkusi 12 laipsnių nuo vamzdžio ašies ir valdoma pistoletinės rankenos pagalba. Tačiau tuo metu pirmenybė buvo teikiama savaime užsitaisantiems šautuvams, todėl šis projektas taip pat buvo pasmerktas. Tačiau britai nenurimo ir galų gale jų aistra bullpup’ui sugebėjo “perkirsti” kanalą ir truputį išplisti. To pasekoje FN sukūrė prototipinį karabiną (No. 3), tačiau generalinis FN direktorius-diktatorius Rene Laloux šį projektą atšaukė, o Prancūzija pasigamino keletą prototipų, ir vienas iš jų, FAMAS, buvo priimtas standartiniu pėstininkų ginklu.

Ginčai dėl bullpup sistemos privalumų ir trūkumų turbūt vyksta dar ir šiandien, nes ir jai simpatizuojantys ir nepritariantys tebeturi savų argumentų. Bullpup priešininkai teigia, kad ši sistema nepatogi šaudant iš už kampo, kad tūtelių išmetimas vyksta per arti šaulio veido ir dėl to yra nepatogi kairiarankiams. Šalininkai sako, kad kairiarankių yra tik 20% populiacijos, be to tiek AUG, tiek Enfield IW yra galimybė pakeisti išmetimo angos pusę, o FAMAS šaulys tiesiog gali perjungėju pasirinkti kuria iš dviejų išmetimo angų naudosis. Be to, kai kas sako, kad šaudyti iš už kampo ir šiaip nėra saugu su ilgu ginklu, tačiau svarbiausi bullpup sistemos privalumai – kompaktiškumas ir balansas. Ginklas su tuo paties ilgio vamzdžiu bullpup versijoje tampa žymiai trumpesnis bendru ilgiu už įprastos sistemos ginklą. Be to, svorio centras perkeliamas arčiau šaulio.

Tuo metu kai buvo pradėtas vystyti Steyr AUG projektas, jau buvo aišku, kad globali tendencija yra kurti lengvesnius, kompaktiškesnius ir universalesnius ginklus. Pagrindu buvo pasirinktas britų EM-2 bullpup šautuvas, dėl savo kompaktiškumo ir lengvo valdymo, o 5,56 šovinys taip pat jau buvo užsitarnavęs gerą reputaciją kovos lauke. Tuomet Austrija padarė savotišką turnyrą tarp AUG ir FN FAL (Austrijoję vadinamas Stg 58 7.62mm NATO), Čekų Vz58 7.62×39, 5.56mm NATO FN CAL ir Colt M16A1. AUG pasirodė ne mažiau patikimas už juos, o naudojimusi, taikinio radimu ir ugnies režimo valdymu žymiai patogesnis. Trumpai sakant, AUG nugalėjo.

Iš pažiūros tai gana keistas, nestandartinis ginklas. Pati bullpup schema jau savaime yra savotiškas reginys, o Steyr’as pasistengė kad AUG būtų dar keistesnis. Juk tai ginklas, kurio didžiąją dalį sudaro plastikinė buožė! Tačiau tai, pasirodo, yra labai gerai, kadangi ši itin atspari plastmasė efektyviai uždengia visas dalis, kurioms nebūtina eksponuotis. Peršviečiama plastikinė apkaba nors ir nėra būtinas aksesuaras, tačiau juk kiekvienas sutiks, kad malonu neturėt abejonių dėl likusių šovinių kiekio. Net smogiamasis mechanizmas yra plastikinis (išskyrus spyruokles ir adatą). Uoksas iš aliuminio lydinio. Vamzdžio kanalas ir šovinio lizdas chromuoti, kad pailginti tarnavimo laiką. Veikia dujų nuvedimo principu – šūvio metu dalis dujų nukreipiamos į specialų kanalą, kuriame pastumia stūmoklį kuris judėdamas atrakina pasisukančią spyna ir bloškia ja atgal. Judėdama atgal dviem tarsi bėgiais strypais, ji ištraukia tūtelę, išmeta ją, užveda smogiamąjį mechanizmą, o grįždama paima naują šovinį iš dėtuvės, įstumia jį į lizdą ir pasisukdama užsirakina 8-niais kumšteliais. O dabar įdomioji dalis – karinė AUG versija gali šaudyti ir pavieniais šūviais ir pilnai automatiškai, tačiau ugnies selektoriaus jūs nerasite. Kodėl? Todėl kad jo nėra, o ugnies režimas pasirenkamas spaudžiant nuleistuką. Nuspaudus nedaug šaudoma pavieniais šūviais, nuspaudus iki galo – pilnai automatiškai. Prie šio ugnies koregavimo metodo tenka priprasti, tačiau tai nėra sudėtinga ir nereikalauja daug laiko. Dujų nuvedimo kanale yra perjungėjas, reguliuojantis nuvedamų dujų kiekį – standartinis režimas (normalioms sąlygoms), padidinto nuvedamų dujų kiekio režimas (atšiaurioms sąlygoms – užsiteršimas, purvas ir pan.) ir nuvedimo blokavimo režimas, skirtas šaudymui tuščiais šoviniais (granatų svaidymui). Vertikali vamzdžio rankena taip pat skirta vamzdžio nuėmimui ir pakeitimui. Beje, gamintojai teigia, kad įkaitusį vamzdį galima merkt į vandenį be jokios pakenkimo jam rizikos. Nešimo rankena tuo pačiu yra ir optinis Svarovskio 1,5x taikiklis. Tai nenuimamas, integruotas prietaisas, leidžiantis žymiai greičiau nusitaikyti nei naudojantis įprastais metaliniais taikikliais. Juo lengviau taikytis prieblandoje, be to, sulyginti du taškus taikantis optiniu taikikliu (taikiklis – taikinys) lengviau ir greičiau negu tris, taikantis įprastiniu (taikiklis – kryptukas – taikinys). Galimi ir vertikalės ir horizontalės tikslinimai tam skirtais sprangteliais. Sudužus ar aprasojus integruotam optiniam taikikliui, ant jo korpuso viršaus yra pagaminti “avariniai” paprasti taikikliai su iliuminuotais taškais naktiniam šaudymui.

Kadangi tai modulinės konstrukcijos ginklas, jį galima paprastai, be specialių įrankių išardyti į 6 pagrindines dalis. Ši modulinė konstrukcija taip pat leidžia nesunkiai keisti ginklo “profilį”, keičiant vamzdžius: pistoletas-kulkosvaidis (14” arba 16” vamzdis), šturmo šautuvas (20” vamzdis), lengvasis kulkosvaidis arba snaiperinis šautuvas (24” vamzdis). Metrinėj sistemoj tai būtų apytiksliai 36, 41, 51 ir 61 cm. 61 cm vamzdis yra pasunkintas ir su tvirtom kojelėm vamzdžio gale, vadinamas HBAR (heavy barrel automatic rifle – sunkiavamzdis automatinis šautuvas). Dedant šį vamzdį keičiamas ir uoksas, kuris vietoj integruoto optinio taikiklio turi standartinio tipo laikiklį kitai optinei sistemai. Tokioj konfigūracijoj AUG naudojamas kaip snaiperio ar kulkosvaidininko ginklas. 41 cm vamzdis praktiškai naudingas nebent tada, jei didžioji dalis laiko su šiuo ginklu praleidžiama ankštuose transporteriuose ir panašiai. Taip pat galima ir konversija į 9×19 kalibrą. Tokiu atveju keičiamas vamzdis, spynos sistema ir dėtuvė. Šiuo atveju spyna veikia atatrankos principu, todėl dujinė sistema bei rakinimas nebereikalingi. Į dėtuvės ertmę statomas “adapteris” siauresnei 25 šovinių pistoletinei dėtuvei. Prie kai kurių modelių galima pritvirtinti ir M203 granatsvaidį. 1997 metais išleista atmaina AUG A2, su modifikuota užtaisymo rankenėle ir optikos laikikliais, pritaikytais STANAG standartui.

Šautuvas turėtų ištverti 15000 šūvių. Buožę galima užsisakyti trijų spalvų – juodą, žalią ir gelsvą. Na, o trūkumas yra gana didelis nuleistuko pasipriešinimas – 4,5 kg, dėl jo šiek tiek gali nukentėti taiklumas.

Techniniai duomenys
Kalibras .223 Remington
9×19 Luger
Spyna Automatinė
Bendras ilgis 80,5cm (su 20” vamzdžiu)
Vamzdis 14, 16, 20, 24 colių
Graižtvos 6, dešininės, 1:9”
Dėtuvė Skaidri, 30 arba 42 šovinių
Svoris 3,8kg neužtaisytas, su 20” vamzdžiu
Greitošauda 650-850 rpm, priklausomai nuo amunicijos
Pradinis kulkos greitis ~950m/s

Views All Time
Views All Time
1928
Views Today
Views Today
1
0 0