Nevartojame

1. Šalutinis pažyminio sakinys turi eiti tuoj po pažymimojo žodžio. Jei tarp jų įterpiami kiti žodžiai, nukenčia minties aiškumas.

Knyga guli ant stalo, kurios tu seniai ieškai (=Knyga, kurios tu seniai ieškai, guli ant stalo).

Apsistojome ežero pakrantėje (=pakrantėje ežero), kuriame buvo daug žuvies.

2. Nejunkime į vieną sudėtinį prijungiamąjį sakinių, iš kurių vieno dėl minties logikos negalime laikyti šalutiniu pažyminio sakiniu (neatsako į pažyminio klausimą).

Kilo du gaisrai, kurie (=bet) buvo greitai užgesinti.

Takučiu ėjo berniukas, kuris (=ir) dairėsi aplinkui.

Į būrelį atėjo du naujokai, kurie (=bet jie) greitai nustojo lankyti treniruotes.

3. Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai nejungtini prie pagrindinio sakinio prieveiksmiu kuomet.

Tave aplankysiu, kuomet (=kai) grįši po atostogų.

4. Šalutinis priežasties aplinkybės sakinys, prasidedantis jungtuku nes, visuomet turi eiti po pagrindinio sakinio.

Jūroje maudytis buvo pavojinga, nes po nakties tebesiautė audra.

5. Šalutiniuose sąlygos sakiniuose negalima vartoti bendraties. Vietoj jos reikia asmenuojamosios veiksmažodžio formos.

Jeigu taip galvoti (=galvosime, galvotume), tada nieko nereikia pradėti.

Jeigu kalbėti (=kalbėsime, kalbėtume) rimtai, tu turi dėl ko susimąstyti.

6. Kai turime galvoje praeityje galėjusius vykti veiksmus, vartojame sudurtinių laikų formas šalutiniame sąlygos sakinyje.

Jei to nepasakyčiau (=nebūčiau pasakęs), būtum kitu keliu pasukęs.

Mes nepralaimėtume (=Nebūtume pralaimėję), jeigu būtų susirinkę visi žaidėjai.

7. Nevartokime bendraties sąlygos šalutiniuose sakiniuose.

Jeigu labai paprašyti (=paprašytume), ji sutiktų važiuoti drauge.

Jeigu sakyti tiesą (=Tiesą sakant), vaidinimas man nelabai patiko.

Jei klausyti (=klausytume) sąžinės balso, turėtume atsiprašyti jos.

8. Sąlygos šalutiniuose sakiniuose nevartotinas būtojo kartinio laiko padalyvis.

Jeigu geriau apsidairius (=apsidairytume), pamatytume, kad viskas yra ne taip.

Jeigu labai pasistengus (=pasistengtume), tikslas būtų pasiektas.

9. Tikslo šalutiniuose sakiniuose negalima vartoti bendraties arba būtojo kartinio laiko padalyvio. Reikia asmenuojamosios veiksmažodžio formos.

Reikia skubėti, kad užbaigti (=užbaigtume) rugiapjūtę laiku.

Kad nesusidurti (=nesusidurtume) su jais, reikia iš čia nedelsiant išvykti.

Kad gerai baigus (=baigtume) mokyklą, turime dar nemažai padaryti.

Kad įstojus (=įstočiau) į universitetą, turiu gerai pasirengti egzaminams.

10. Kai šalutinis yra nuolaidos sakinys, pagrindiniame nevartojame neigiamo tarinio.

Nors ir kaip nesistengėme (=stengėmės), paparčio žiedo taip ir neradome.

Kaip nekeista (=Kad ir keista, Kad ir kaip keista, Kad ir kaip būtų keista, Nors ir kaip keista), derlius buvo neblogas.

Kur tik nepažvelgsi (=pažvelgsi, bepažvelgsi), visur apsileidėliai, tinginiai.

11. Nevartokime vienas po kito tokių prijungiamųjų sakinį, kurie turi vienodos konstrukcijos šalutinių sakinių.

Kai Vytautui buvo ketveri metai, motina su vaikais grįžo į Lietuvą. Kai Vytautui buvo septyneri metai, (=septynerių metų) jis išėjo piemenauti.

12. Nevartokime viename sudėtiniame prijungiamajame sakinyje kelių vienodų jungtukų kad ir jog šalutiniams sakiniams prijungti, jeigu galima vieną iš jų pakeisti sinonimišku.

Audra taip baisiai siautė, jog ančiukas turėjo pritūpti, jog (=kad) vėjas jo nenuneštų.

Staiga prisiminiau, kad pusbrolis kartą man pasakojo, kad (=jog) apylinkėse dar tebegyvena žmonės, kurie su japonais kariavo.

Žinojau, kad tu pasakysi, kad (=jog) nieko apie tai negirdėjai.

Views All Time
Views All Time
4559
Views Today
Views Today
1
0 0