2002 m. vasario 25 d. pirmadienis

1999–2001 metais Lietuvos geologijos tarnyba Biržų plote (Biržų r. vakarinė dalis su Biržų miestu ir Vabalninko miesteliu, Pasvalio r. šiaurinė dalis su Pasvalio miestu ir Joniškėlio gyvenviete bei Pakruojo r. rytinė dalis) atliko dirvožemių geocheminį kartografavimą, t.y. ištyrė dirvožemių būklę.

Jo metu buvo įvertintos dirvožemių foninės cheminės charakteristikos, t.y. nustatyti 28 elementų kiekiai miškų, pievų bei dirbamų laukų dirvožemiuose. Be to, buvo įvertintas miestų ir gyvenviečių bei pramoninių–gamybinių teritorijų užteršimo lygis.

Nustatyta, kad tirto ploto dirvožemiai, lyginant su visos Lietuvos dirvožemiais, žymiai turtingesni dauguma elementų, o vanadžiu – net 1,5 karto, mažiau yra tik fosforo, mangano ir švino. Itin “turtingi” mikroelementais yra molio dirvožemiai, susiformavę ant limnoglacialinių prieledyninių baseinų nuogulų. Linkuvos kalvagūbrio bei Joniškėlio ir Pasvalio–Vaškų apylinkių priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose daugiau kalcio, magnio bei stroncio. Tokie dirvožemiai yra pakankamai derlingi bei pasižymi stipriomis buferinėmis savybėmis ir yra atsparūs taršai. Net smėlio dirvožemiai, labiausiai paplitę Biržų–Vabalninko ruože, yra gerokai “turtingesni” elementais nei likusios Lietuvos teritorijos smėlio dirvožemiai.

Biržų apylinkių gamtiniai dirvožemiai yra silpnai technogeniškai paveikti. Natūraliuose, ypač organika praturtintuose dirvožemiuose (miškuose, durpinguose dirbamuose laukuose), atsekami globalios atmosferinės taršos pėdsakai, t.y. nustatyti padidėję sidabro, švino, alavo kiekiai. Žymesnė technogeninė tarša geochemiškai matoma tik miestuose (Biržai, Pasvalys), stambesnėse gyvenvietėse (Joniškėlis, Vabalninkas, Saločiai) ir pramoniniuose objektuose:

miestuose ir gyvenvietėse išryškėja dažniausiai vietinė buitinė-ūkinė bei autotransporto tarša ir nustatyti padidėję Zn, Pb, Ag, Cu, P kiekiai bei nemaži Sr, Ca, Mg kiekiai, greičiausiai, dėl klintinės-dolomitinės skaldos naudojimo;

pramoninės objektų teritorijos be aukščiau minėtų elementų teršiamos dar ir Ni bei Cr;
žemės ūkio gamybinėse teritorijos dažniausiai užterštos fosforu ir stronciu.

Suminės koncentracijos rodiklio (Zd) tolygus pasiskirstymas rodo menką antropogeninio faktoriaus poveikį vietiniam geocheminiam laukui. Zd >16, rodantis vidutinio pavojingumo taršą, randamas tik atskiruose taškuose – daugiausia Biržų bei Pasvalio miestuose, kai kuriuose technogeniniuose objektuose. Didžiausios leistinos koncentracijos pagal galiojančią HN-60 normą (Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama ir laikinai leidžiama koncentracija dirvožemyje, 1996) viršytos tik švino atveju ir tik 59-iuose mėginiuose.

Apibendrinant galima teigti, kad Biržų plotas geocheminiu požiūriu palyginti švarus, ir tai sudaro puikias prielaidas ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybai, kaimo turizmui bei kitoms rekreacijos rūšims plėtoti.

Visa geocheminiai duomenys (2200 dirvožemio mėginių ir 282 kerno mėginių iš 15 gręžinių) saugomi LGT informacinėje duomenų bazėje. Be to, čia yra sudaryti visų 28 elementų geocheminiai žemėlapiai 1:100 000 masteliu su detalesniais Biržų ir Pasvalio miestų žemėlapiais 1:25 000 masteliu. Paruoštas ir suminio koncentracijos rodiklio Zd žemėlapis, kuriame pateikiama apibendrinta ekologinė–geocheminė dirvožemio būklė, bei geocheminių anomalijų žemėlapis.

Lietuvos geologijos tarnyboje yra turima informacija ir apie visos Lietuvos dirvožemių geocheminę būklę bei užterštumą.

Views All Time
Views All Time
3884
Views Today
Views Today
1
0 0