Romos imp. pajungė kraštus, tautas vienai centrinei valdžiai. Ji bent trumpam laikui įgyvendino visų svajonę pax romaną (pasaulinę taiką). Kas laidavo romėnams karines pergales?

1. Jie visada sugebėdavo atsisakyti savo papročių ir tradicijų, jei tik matydavo, kad kažką geresnio galime perimti iš priešų.

2. Priešai buvo silpni, susiskaldę. Tik savo istorijos pradžioje romėnai kovojo su lygiaverčiais priešais (Galais, Etruskais, Lotynais). 5a. pr. Kr. kariaudami su etruskais jie perima iš jų pagrindinius dievus Junoną ir Jupiterį.

3. Jie sumaniausiai naudoja dėsnį divide et impera (skaldyk ir valdyk). 3a. pr. Kr. jie valdo jau visą Apeninų pusiasalį. Visa nukariauta teritorija suskaldyta į dalis ir suteiktos ne vienodos sąlygos. Todėl dalys niekada nesusivienija bendrai kovai prieš Romą. Žemes svarbias derlingumu ar geografine padėtim jie vertė valstybinėmis. Po pirmųjų kartaginiečių karų 2,3 a. pr. Kr. Roma įsigali Šiaurės Afrikoje. 2a. pr. Kr. pabaigoje jie užima Ispaniją, Korsiką, Sardiniją, Siliciją, Makedoniją, Graikiją.

4. Iki 2a. pr. Kr. valstybines pareigas eina tik dori piliečiai.

5. Visuose karuose Roma moka pasinaudoti savo sąjungininkais, bet po pergalės ji tuoj susidoroja su jais kitų sąjungininkų pagalba.

6. Labai patenkinti vidurinieji sluoksniai, jie pritaria valst. politikai, nemaištauja, nekenkia jai. 2a. po Kr. teritorijos jungiamos jau ne karų, o diplomatijos keliu. Įsigalint krikščionybei romėnai ją panaudoja kaip tautas vienijančią religiją, kuri skatina paklusnumą valdovui. Savo geriausiais laikais imperija turėjo 75 mln. gyventojų.

Views All Time
Views All Time
5107
Views Today
Views Today
1
0 0