Privalau pacituoti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kad niekam nekiltų abejonių dėl tokio šio straipsnio pavadinimo ar šūkio patriotiškumo. Konstitucijos 2-jame straipsnyje parašyta, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Tai teisine kalba Pagrindiniame valstybės įstatyme įtvirtinamas Lietuvos identitetas ir valstybės suteikta aukščiausia teisė – suverenitetas – Tautai.

Jei kalbėti ne teisinėmis sąvokomis, o paprasta žmonėms suprantama kalba, tai būtų, kad Lietuvos valstybė kuriama lietuvių Tautos labui – jos išlikimui garantuoti, kultūros ugdymui ir klestėjimui sąlygas sudaryti.

Tai, beje kiekvienos Tautos, jos savimonės ir saviraiškos išlikimo ir tobulėjimo sąlyga.O būtent – aukščiausia tautinės bendruomenės organizacija – valstybė.

Taip Pasaulio valstybės ir susikūrė – tautiškumo pagrindu. Net 99% jų yra tautinės valstybės ir nešioja tos tautos vardą. Pora žinomų išimčių (Šveicarija ir Belgija – kelių greta gyvenančių tautų susitarimo pagrindu), tik patvirtina bendrą Pasaulinę taisyklę.

Daugiatautės valstybės (Rusija, Kinija, JAV) – atvirkščiai, yra prievartinio tautų pavergimo (okupacijos, invazijos, kolonializmo ir t.t.) atstovės, besidangstančios „internacionalizmo“, tautų draugystės ar net kultūros šviesos bei pagalbos nešėjos lozungais, o tautų išsilaisvinimo siekį vadinančios terorizmu , banditizmu ar separatizmu.

Maža to, grobuoniškais būdais pavergusios tautas, parazitės šiandien rado kitą išnaudojimo būdą – globalizmą, kuris atvirai peršamas visam Pasauliui, kaip didžiausias gėris, panašiai kaip kad buvo propaguojamas socializmas, komunizmas ar fašizmas kadais.

Tuo tarpu techninio ir technologinio globalizmo, išaugusio iš techninio standartizacijos poreikio, jokiais būdais negalima tapatinti su politikos globalizacija, nes tai ne darbo įrankių kūrimo sritis, o žmonių, kartų, tautų ir kultūrų įvairovės vystymasis, klestėjimas bei genijų ugdymas.O genialumas nestandartizuojamas.

Todėl visų tautų nepriklausomybė yra pati svarbiausia ne tik tautos, jos kultūros indėlio  į Pasaulio paveldo aruodą, bet ir tolimesnio ugdymo išlikimo sąlyga.

Todėl labai patriotiškas yra šūkis kiekvienai valstybei: Prancūzija – prancūzams, Rusija – rusams, o Lietuva – lietuviams. Ir nepaprastai pilietiška šio šūkio antroji dalis: „lietuviai  – Lietuvai“. Tai yra , ką tauta pasiryžusi duoti savo valstybei? Savo darbą, savo pagarbą valstybės praeičiai, Tautos papročiams, ir netgi savo gyvybę – valstybės išsaugojimui.

Tokią auką Lietuvai paaukojo 20 000 pokario partizanų, okupacijos disidentai ir rezistentai, Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos didvyriai. Paaukojo brangiausią – gyvybę,  – kad Lietuva liktų lietuviams.

Kas drįsta šį aukščiausią patriotizmo šūkį vadinti „nacizmu“ ar netgi „rasizmu“?!

Argi ne tie, kurie visai neseniai, besidangstydami internacionalinio komunizmo ar fašizmo lozungais, nužudė per 200 milijonų žmonių, sunaikino apie 90 tautų ? Argi ne tie, kuriuos Niurnberge įvertino kaip tautų žudikus, o ES  –  aniems prilygino ir komunistus? Tai šiandien nedesovietizuoti, o tik pasmerkti, skubiai persikrikštijo į „žmogiškus veidus“, liberalus bei kitokias mažumas ir pradėjo ne tik „griaudžius verksmus“ dėl savo prarastų privilegijų, bet netgi ir atvirus išpuolius, šmeižiančius Lietuvos Tautą!

Priminsiu, kad Lietuvos Tautą apjuodinti buvo bandoma ne vieną kartą, bet nepasisekė. Pirmąkart žydšaudžiavimu bandyti apjuodinti dar Niurnbergo proceso metu 1945 metais. Nepavyko. Antrąkart JAV jau 1972 metais. Ir vėl nepasitvirtino, o šmeižikė neteko senatoriaus mandato.

O šiemet, Europos Pagrindinių teisių agentūra (FRA), atlikusi tyrimus ES, nustatė, kad Lietuvoje mažiausiai (23%) mažumos skriaudžiamos. Antai, mus tolerancijos (pakantumo) mokinusi Švedija savo mažumas skriaudžia 76%, Olandija – 79%, Prancūzija ir Italija net 94% !!! Gal dėl to, kad jie tik pakenčia (toleruoja), mažumas. O lietuviai dar nuo viduramžiais išleisto Statuto laikų savo santykius su nelietuviu nustato artimo meilės ir pagarbos kriterijais, kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.

Apibendrintai šie lietuvių tarpusavio santykių kriterijai vadinasi – žmogiškumu.

Ne –  tolerancija (pakantumas), ne internacionalizmas ar tautų draugystė, o visuotinai Pasaulyje labiausiai vertinamas žmogiškumas.

Pagal FRA tyrimą, to žmogiškumo lietuviai ES turi daugiausiai.

Tai gal mus apkaltinę (A.Rudomanskis ar A.Vinokūras) „nacizmu“ ir „rasizmu“ neskiria šių sąvokų prasmės? Jiems derėtų pasiskaityti enciklopediją ir atsiprašyti lietuvių Tautos.

Tačiau iškreiptomis reikšmėmis sąvokų per sovietmetį buvo prištampuota daug, o desovietizacija nepravesta, taigi, ir reikšmų „perkainojimas“ nepadarytas. Todėl šiame straipsnyje pabandykime nors šiek tiek pasiaiškinti sąvokų su priešdėliu, kuriuo tapo svetimas žodis „inter“, variacijų reikšmes.

Šis priešdėlis „inter“ reiškia:

–  inter – svetimo (pašalinio) prievartinis skverbimasis į nedalomą visumą. Pvz.:

–  intermedia – išskirtinė žinia, priešingų žinių fone;

–  intervizija – svetimi vaizdai tautinių vaizdų fone;

–  internetas – svetimos žinios valstybės žinių fone;

–  interpolas – svetima policija tautinės (valstybinės) policijos gretose;

–  internacionalizmas – svetimų tautų  prievartinis skverbimasis į dominuojančią valstybėje tautą;

–  intervencija – prievartinis skverbimasis į svetimą sritį: ekonominę (krizė), politinę (špionažas, politinių ar visuomeninių organizacijų kūrimas, kaip „Rusų sąjunga“, „Lenkų rinkimų akcija“, ALF su 20-čia dukterinių organizacijų, dirbančių ne Lietuvos naudai), karinę (okupacija, taikos misijos ir panašia priedanga), biologinę (chirurginė operacija, skirtingų tautų šeimos, genetiniai pakeitimai ir pan.).

Sakykime, prieš 100 metų internacionalizmas, internacionalas – buvo kažkas šiuolaikiško, daug žadančio ir puikaus…Po GULAGŲ ir ŠTUTGARTŲ šis susižavėjimas išblėso. Maža to, kai XXI amžiaus genetika pasiekė „modifikuotų augalų ir maisto“ (o gal ir žmogaus geno?!) lygį, o ekologai nustatė, kad bitė, surinkusi medų nuo modifikuotų augalų lauko, „išprotėja“ ir neberanda avilio, tai internacionalinių (skirtingų tautybių ar rasių) šeimų palikuonių problema nušvito visai kitais vaivorykštės spektrais…

Beje, mūsiškiai emigrantai, vis dar nori grįžti į savo avilį – Lietuvą, bet „interpatarėjų“ įtakojami mūsų valdžios vyrai grįžtančioms „bitutėms“ pilietybės neduoda, tai yra užrakina duris į nuosavus namus – Lietuvą!!!

Išsirinkime iš bendros „internacionalinių šeimų“ statistikos tik pačius charakteringiausius atvejus ir prisiminkime jų „išprotėjimo“ faktus bei apimtis.

Ruso Uljanovo ir žydės Mirjam Abelovič Blank vaikai – vienas – pasikėsino į caro gyvybę, antras  – nuvertė carą nuo sosto ir įkūrė tokią kruviną komunistinę valstybę, kuri išplėšė iš žmonijos 100 milijonų gyvybių! Kitas „intervaikas“  – Hitleris – kaip paklusnus mokinukas, pakartojo šį kruviną variantą, tik rudu atspalviu.

Lietuvoje Sniečkus turėjo 2 „interžmonas“! Gerai, kad nebuvo palikuonių, nes tik „interžmonų“ dėka buvo sukviesta „interbrigada“ (Dembo, Todes, Rozovski, Komod), sukūrusi KGB struktūrą Lietuvoje bei nuteriojusi Tautą po visus Rainius, Tuskulėnus ir GULAGUS.

Beje, 72 „interkagėbistai“ savalaikiai pabėgo į Izraelį su Nachmanu Dušanskiu priešaky, ir jokie kliunkos – sabučiai tų sąrašų nei paviešino Tautai, nei, tikriausiai, ikišiolei neišvertė į „jidiš“ kalbą ir per 20 metų nesuspėjo jų pasiųsti į Izraelį…

Tuo tarpu kitas „intergrafas“ leido tyliai tylutėliai grįžti Nachmanui Dušanskiui Lietuvon, suteikti jam pilietybę ir grąžinti Kaune jo 2 namus, kuriuos „interkagėbistas“  N.Dušanskis sėkmingai pardavė ir praturtėjęs suspėjo sugrįžti Izraelin.

…Kur ilgai, turtingai ir ramiai gyveno iki mirties…

Kita „interžmona“  ištekėjo už dar  neišsiskyrusio valdžios vyro! Maža to, iš jo „į priekį“ gavo 60-milijoninį kraitį „interdraugystės“ vardan. O po anojo mirties – dar ir 15 milijonų priedą…

Tai, ta pačia nata pratęsiant, dabar knieti paklausti, o galgi net konstatuoti, kokia“interžmona“ patarinėja mūsų premjerui skolintis iš JAV bankininkų milijardines sumas už 10% palūkanų, kurias turės išmokėti mūsų vaikai ir vaikaičiai, vietoj 3% ES kreditoriams?

Ir skolintis kam?

Branduolinei jėgainei statyti vietoj turimų nekenksmingų alternatyvių (vėjo, biokuro, termovandenų)  jėgainių, kurias finansuoja ES!? Argi fizikui premjerui neaiški AE ateitis po Černobylio katastrofos milijoninių žmonių aukų, ar jis įsivaizduoja didesnį „preciziškumą“ nei japonų technikoje ir technologijoje, ignoruojant gamtinį  nereguliuojamą faktorių, kaip tektoninė zona Lietuvoje?!!

Vietoj to, kad tarptautiniu, Pasauliniu mastu kovoti už moratoriumą su Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje planuojamų  AE statybų , jis formuoja anekdotinę situaciją su naujos AE statyba Ignalinoje…

Argi tai ne dvigubi standartai, kai 20 km nuo Baltarusijos sienos Ignalinos AE – nekenksminga, o  Baltarusijoje nuo Lietuvos  pasienio  – 20 km – labai ir labai pavojinga?… Kai su Lenkijos planuojama statyti AE Lietuvos pasienyje, kaip prasitarė V.Adamkus, dar prieš 2 metus tylutėliai susitarta ir sutartis pasirašyta , nes nepavojinga? Nors Vokietija kategoriškai paprieštaravo prieš tokios jėgainės statybą jų pasienyje!!! Na, o apie AE statybą Kaliningrado srityje – visai nutylima…

Būtų anekdotiška, jei nebūtų kraupu.

Vos keli „internacionalinių“ šeimų (Rusijoje, Vokietijoje, Lietuvoje) pavyzdžiai leidžia konstatuoti 200 milijonų  žmonių žūties nuo sovietizmo-fašizmo faktą, arba prognuozuoti, dėl tektonikos visos Europos žūtį nuo Kaliningrado – Lenkijos – Baltarusijos Bermudų trikampio branduolinių jėgainių  projektavimo, statybos ir būsimos  eksploatacijos.

Argi tai ne „išprotėjusios“ bitės nuo modifikuotų žiedadulkių sindromas? Argi tai ne „internacionalinių“ šeimų siekis sunaikinti ištisas tautas?

Bet grįžkime prie konkretaus lietuvių Tautos įvardinimo  „naciais“ ir „rasistais“.

Kadangi 600 metų lietuviai gražiai sugyveno su 116 kalbomis kalbančiomis ir gyvenančiomis Lietuvoje tautomis, tai ir šiuokart kaltiesiems negurinsime nosių, nedaužysime dantų ar langų, tačiau teisinėmis priemonėmis sudrausminsime išsišokėlius, jei jie nenori būti lojalūs valstybei ir dėkingi pačiai žmogiškiausiai Pasaulyje  – lietuvių Tautai.

Lietuvos Baudžiamasis kodeksas, už tikrovės neatitinkančias žinias, numato:

–  154 straipsnis – „…tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ( pvz., nacistai, rasistai)  arba pakirsti pasitikėjimą…“ – …baudžiamas…;

–  155 straipsnis – „…tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino žmogų…“  –  …baudžiamas…

Šie du Baudžiamojo kodekso straipsniai kaip tik lyg A.Rudomanskiui ir A.Vinokūrui sukurti. Beje, A.Vinokūras su tokiomis „rasistinėmis“ žiniomis, o , beje, ir su Švedijoje pantomimo darbo praktika, kažin, ar tinka valdžios vyrui į patarėjus? Tačiau, antra vertus, ar Premjero „interžmona“patars atstatydinti „interpatarėją“ iš pareigų? Juk jie abu – „interiai“? O varnas varnui akies nekerta.

Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
Atkuriamojo Seimo deputatė

Pirmą kartą publikuota:
2011 Kovo 22 d.

Dr. Rūta Gajauskaitė
Rūta Gajauskaitė (1946 m. sausio 24 d. Kaune – 2015 m. sausio 30 d. Vilniuje) – Lietuvos teisininkė, teisėtyrininkė kriminologė, visuomenės bei politinė veikėja. Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1968 m. įgijo teisininkės kvalifikaciją. 1968–1971 m. dirbo Respublikinėje statybinių medžiagų bazėje juriskonsulte, 1971–1976 m. LSSR socialinio aprūpinimo, LSSR vietinės pramonės ministerijose. 1976–1979 m. SSRS prokuratūros instituto (Maskva) aspirantė, 1980 m. apgynė disertaciją tema „Kovos su nusikalstamais gamtos apsaugos įstatymų pažeidimais, sąlygojusiais oro ir vandens užterštumą, kriminologinės problemos“, teisės mokslų kandidatė. 1980–1982 m. dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institute jaunesniąja moksline bendradarbe, nuo 1982 m. Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto prie LSSR MT vyresniąja dėstytoja, docente, katedros vedėja. Paskelbė 20 mokymo-metodinių priemonių, subūrė specialistus ir įkūrė pirmąją eko­lo­gi­jos ir gamtosaugos katedrą Lietuvoje, parašė pirmąjį vadovėlį apie gamybos ir gamtos sąveikos reguliavimą. Publikavo per 220 straipsnių ekologijos ir politikos temomis ir iš jų sudarė rinkinius „Kodėl vargsta Lietuva?“ bei „Ekologija virtuvėje“. Atgimimo metais buvo aktyvi „Žinijos“ draugijos paskaitininkė, Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinacinės tarybos, Lietuvos žaliosios partijos įkūrimo iniciatyvinės grupės narė, vėliau – seniūnė (vadovė), Lie­tu­vos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus Tarybos atsakingoji sekretorė. 1990 m. balandžio 24 d. Lazdijų rinkimų apygardoje Nr. 141 išrinkta Aukščiausiosios Tarybos deputate.
Views All Time
Views All Time
6992
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn