Blogą nuotaiką žudykite šaltu dušu
| |

Blogą nuotaiką žudykite šaltu dušu

Tau darosi liūdna? Atrodo, kad visos bėdos užgriuvo vienu metu ir nebepajėgi su jomis susitvarkyti, o nuo negatyvių minčių sugebi daryti tik vieną dalyką – neužmigti naktį, žiūrėti į lubas ir verkti, vos išgirdus kritikos žodį? Turbūt supratote, kad suku link termino, vadinamo depresija. Su panašiu jausmu – liūdesiu, susiduriame kiekvienas, tačiau kai kuriems iš mūsų šis jausmas perauga ir į depresiją. Vieniems liūdesys trunka dieną, kitiems – savaitę, o kitiems, deja, baigiasi kartu su nutraukta gyvybe. Šiurpu, tačiau maždaug 1.5% visų mirčių pasauliniu mastu sudaro savižudybės. Dėl tos pačios priežasties ir man pačiam teko palaidoti dėdę. Dažniausiai viso to kaltininkas būna problemos šeimoje, darbe ar paprasčiausiai įtemptas gyvenimo ritmas. Nekontroliuojamos blogos žmogaus emocijos laikui bėgant susikaupia, ko pasekoje susergama depresija. Tiesa, verta paminėti, kad net du trečdaliai sergančiųjų nesuvokia, kad tai rimta ir jiems reikia specialisto pagalbos. Šiuo metu dažniausiai taikomi keli gydymo metodai – pokalbis su psichologu, vaistai ir elektros šoko terapija. Tačiau, kol nepasiekėte pačios blogiausios stadijos arba šiaip jus užplūdo bloga nuotaika, tai išbandykite discovery.com siūlomą būdą blogas nuotaikas žudyti šaltu vandeniu. Teko ir pačiam išbandyti – tikrai padeda. Žinoma, pagrindinis dalykas dėl kurio dušas veikia teigiamai yra švarumo jausmas, tačiau tai tik menkutė pagalba blogų emocijų bombą nešiojančiam žmogui.

Kvepalai išduoda nuotaiką
| |

Kvepalai išduoda nuotaiką

Tyrimai sensorinės fiziologijos srityje rodo, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus emocinės būsenos ir jo pasirinktos parfumerijos. Todėl kvepalai, kaip ir rūbų spalvų gama, išduoda žmogaus nuotaiką ir kai kuriuos jo charakterio bruožus. Aktyvios moterys, optimistiškai žiūrinčios į gyvenimą, renkasi pavasarinio gaivumo kvapus. Jaunoms ir toms, kurios tokiomis jaučiasi, yra santūrios ar mėgsta vienatvę, patinka aštrūs saldūs rytietiški kvapai. Ekstravertės, būdamos impulsyvaus būdo, mėgstančios permainas, renkasi šviežių vaisių kvapus. Moterys, gyvenančios ramų, sklandų gyvenimą, bet nestokojančios geidulingumo, kvėpinasi rytietiškais gėlių kvepalais. Vyresnės kartos moteris žavi balzaminės gaidelės. Kiekvienais metais prabangią parfumerijos rinką vis papildo nauji aromatai. Daugelis mėgaujasi nauja jausmų gama, greitai reaguodami į naujoves. Kiti gi, kaip ir iki tol, išlieka ištikimi savo kvapams ir perka tuos pačius kvepalus, kurie kai kuriems iš jų jau tapo savotiška vizitine kortele. Kaip antai Madona („Youth Dew“) ar Ketrin Deniov („LHeure Bleue“). Princesė Diana mėgo „Diorissimo“, Merlin Monro – „Chanel Nr.5“. Reikia pripažinti, kad daugeliui iš mūsų ir šiandien šie kvapai asocijuojasi su šiomis nuostabiomis moterimis…

Nuotaika ir laikas
| |

Nuotaika ir laikas

Šveicarijos Friburgo universiteto mokslininkai nustatė, kad signalinės organizmo sistemos, reguliuojančios paros ritmus, turi įtakos hormonų, atsakingų už nuotaiką, gamybai. Kai kurias chemines medžiagas, kurias gamina smegenys (pvz., dopaminas), specialistai sieja su žmogaus nuotaika. O biologinis laikrodis padeda tiek fiziniam kūnui, tiek psichikai adaptuotis pagal paros laiką. Remiantis straipsniu, atspausdintu žurnale „Science“, tam tikros rūšies fermentas, atsakingas už nuotaikos stabilizavimą, sumažina arba padidina dopamino ir serotonino kiekį organizme priklausomai nuo paros laiko. Jų gamybą reguliuoja vadinamieji laikrodiniai genai, kurie „stebi“ organizmo adaptaciją visos paros metu. Mokslininkai, atlikę tyrimus su pelėmis, pastebėjo, kad graužikų, kurie neturėjo „laikrodinio“ geno, organizme sumažėjo „žvalumo“ hormono.

Šeima, darbas ir gera nuotaika
| |

Šeima, darbas ir gera nuotaika

Kristina Koin – buhalterė ir Andalūzijos aukščiausiosios tarybos administracijos darbuotoja. Iš Malagos kilusi Opus Dei supernumerarija pasakoja, kaip sugeba suderinti šeimyninį gyvenimą (ji turi penkis vaikus) ir darbą. Gimiau gausioje šeimoje. Mano tėvai buvo mokytojai, tad šeimos pajamos nebuvo itin didelės. Tačiau mano prisiminimai iš vaikystės, kurią praleidau su septyniais broliais ir seserimis, labai gražūs. Tėvai dirbo daug, bet su džiaugsmu. Mūsų namai buvo gyvybingi, linksmi, triukšmingi, juose visuomet būdavo pilna žmonių – žodžiu, tikrai nelikdavo laiko nuobodžiauti. Dabar tokią pat atmosferą stengiuosi susikurti ir savo šeimoje. Norėčiau, kad mano namai būtų iš tų „šviesių ir džiugių židinių“, apie kurias kalbėjo šv. Josemaria. Ši frazė man įstrigo į atmintį ir daug gyvenime padėjo. Žinoma, daugiavaikėse šeimose turim savų bėdų, bet man nepatinka kalbėti apie sunkumus, be to, suprantu, kad sunkumų nelemia vaikų skaičius šeimoje. šeimos susiduria su sunkumais, o jiems įveikti iš esmės reikia kantrybės ir tvarkos. Gerai viską susiplanavęs, spėsi nudirbti visus ar beveik visus darbus: vyriausieji vaikai užima viduriniuosius, vidurinieji prižiūri mažiausius ir visi vieni kitiems padeda, ypač kai kuris vienas suserga. O su trupučiu geros nuotaikos viskas sekasi daug paprasčiau, nors kartais ir neišeina taip, kaip tikiesi.

Kaip sukurti gerą nuotaiką
| |

Kaip sukurti gerą nuotaiką

Patys esame patyrę, kad gerą nuotaiką suteikia mūsų pačių, artimųjų, mūsų šalies laimėjimai. Neseniai įvykęs “Eurovizijos” konkursas parodė, kaip sukuriama gera nuotaika. Tam reikia ryžto, pasitikėjimo savo jėgomis, nuoširdaus darbo, tikėjimo pergale. Tas savybes turėjo Lietuvos vyrai, dalyvavę “Eurovizijos” konkurse. Jie ne tik pateko į konkurso finalą, bet ir laimėjo šeštą vietą. Šie vyrai išgarsino Lietuvą pasaulyje ir atnešė savo šalies žmonėms gerą nuotaiką. Jie “Eurovizijos” scenoj sukurė linksmą, šventišką nuotaiką, pateikė žiūrovams netikėtumų. Daugiau apie “Eurovizijos” konkursą sužinojau per televiziją “Forumo” laidoje. Joje pamačiau linksmus, nuoširdžiai bendraujančius konkurso dalyvius. Jie juokaudami pasakojo apie konkursą ir džiaugėsi pergale. Supratau, kad šis konkursas skiriasi nuo kitų tuo, kad jame kuriama šventiška, linksma aplinka, gera nuotaika, labai vertinamos naujovės, turinčios netikėtumo bei humoro elementų. Šį konkursą Europos gyventojai vertina kaip pramogą, sukuriančią šventišką, nerūpestingą nuotaiką. Žmonės nori atsipalaiduoti nuo nuolatinės įtampos, kurią sukelia kasdieninis skubėjimas, informacijos gausa, gyvenimo problemos. Atsipalaiduoti padeda pramogų pasaulis. Tačiau dėl laiko stokos mes mažai pramogaujame. Dėl to blogėja nuotaika, o vėliau ir sveikata.

Šypsenos kelia ir nuotaiką, ir vertę
| |

Šypsenos kelia ir nuotaiką, ir vertę

Taip, šypsenos – gero aptarnavimo dalis, kuri yra būtina sėkmingo verslo sąlyga, tačiau nepakankama. Daugiau šypsenų tikrai gali padidinti prekės ar paslaugos pardavimus, bet vien pasikliauti besišypsančiais pardavėjais rizikinga. Atrodytų, kur kas saugiau derėtis su tiekėjais, gerinti gaminių kokybę, trumpinti pristatymo rinkai terminus, rūpintis teisinga kainodara, galiausiai – prekės žinomumu. Rūpesčių tikrai daug – ir per juos labai dažnai nebelieka laiko ar noro rimtai užsiimti geru aptarnavimu. Įpratome matyti, kad Lietuvos verslininkai, įmonių vadovai, santykiams su tiekėjais, partneriais skiria kur kas daugiau dėmesio nei santykiams su savo pirkėjais. Ypač mažmeninėje rinkoje, kai prekės ar paslaugos yra standartinės, o pirkėjų – daug. Ar pažįstate savo mėgstamiausio restorano vadovą? O gal žinote, kuo vardu jūsų kirpyklos vadovas? Nuosmukis yra negailestingas vadybos klaidoms, šiandien net menkiausia klaidelė gali nulemti prarastas pajamas. O efektyvus aptarnavimo procesas tampa vienu svarbiausiu faktoriumi, siekiant išlaikyti klientų srautus. Kodėl žmonės mieliau renkasi būtent tą restoraną, būtent aną kazino ar būtent štai šitą parduotuvę? Arba kodėl daugiau nebesilankote ten ar ten? Tiesiog, kai visos grandys pardavimo procese veikia puikiai – kaina, kokybė, pakuotė, pristatymas, pan. – geras aptarnavimas tampa būtina sąlyga, kad įvyktų pardavimas.

Mintys kontrolierės
| |

Mintys kontrolierės

„Automatinės“ mintys – tai labai staigiai šmėkštelėjančios mintys ir vaizdai, galintys plaukti kartu su pagrindinėmis mintimis. Gal kam atrodys neįtikėtina, tačiau mūsų galvoje vienu metu gali plaukti du minčių srautai. Ir tas antrasis minčių srautas lyg koks kontrolierius ar teisėjas „autoritetingai“ komentuoja ir vertina mus pačius. Dažnai žmogus būna taip įpratęs prie kai kurių savo minčių, ypač vertinančių jį patį, kad ne visiškai jas įsisąmonina ir gali net nekreipti į jas dėmesio. Kodėl dažniausiai negirdime savo „automatinių“ minčių? Manyčiau, daugumai tos mintys tokios iki skausmo žinomos, savos, gyvenančios viduje daugelį metų, kad tiesiog tapusios tarsi žmogaus dalimi, į kurią jis nebekreipia dėmesio. Pavyzdžiui, susirinkimo metu išsakome savo nuomonę, bet kalbėdami netikėtai galime pastebėti trumpai šmėkštelėjančias mintis: „mane gali neteisingai suprasti…“, „pagalvos, kad esu išsišokėlis…“, „mane atstums…“, „aš nepatiksiu…“ Mintys tarsi pračiuožia mūsų galvoje, o mes liekame išsigandę ir tikriausiai net nežinome kodėl. Blogiausia, kad mes neabejojame tokių minčių pagrįstumu ir nesvarstome jų tikroviškumo ar logikos. Šios mintys kyla savaime ir itin staiga, todėl ir vadinamos „automatinėmis“ mintimis ­– žmogui nereikia jokių pastangų, kad jos atsirastų. Štai todėl taip svarbu kaskart patyrus nemalonų jausmą stengtis prisiminti, kokios konkrečios mintys kirbėjo galvoje prieš pat tam jausmui atsirandant.

Ar tekstas gali pakeisti tavo nuotaiką?
| |

Ar tekstas gali pakeisti tavo nuotaiką?

Šiandien kažkaip pagalvojau, kad esu žmogus galintis greičiausiai pakeisti savo nuotaiką. Kodėl? Todėl, kad tekstas turi savo nuotaiką, o aš esu vienas iš tų žmonių, kurie kuria tą nuotaiką. Gali rašyti, tik apie tai ką matai, girdi, jauti. Tu aišku gali paprieštarauti ir pasakyti, jog dar yra fantazija, galima įsivaizduoti. O kas yra fantazija? Nori parašyti tikrai gerą tekstą? Tu turi įsijausti į situaciją, tu jausti, matyti, girdėti… Ir ne, tai nebūtinai turi būti tikra, tai nebūtinai turi būti vykti kur nors išorėje. Tai gali vykti tavo viduje, tavo galvoje, tavo vaizduotėje. Vis dar netiki mano žodžiais? Gerai, tuomet pabandyk parašyti liūdną įrašą, kai tau labai linksma, arba linksmą įrašą, kai tau labai liūdna. Galimas vienas iš dviejų variantų: arba tau nepavyks, arba įrašo pradžia bus silpna, tačiau pabaigoje tavo nuotaika pasikeis. (Nedaryk eksperimento, kai tau gera nuotaika.) Dabar susimąsčiau ar mano įrašai iš tiesų atspindi mano pasaulį… Jeigu mano nuotaika super gera, bet aš turiu fantastišką idėją liūdnam įrašui, kaip manai ką aš darysiu? Atsisėsiu prie kompiuterio, mano gera nuotaika išgaruos kaip džinas atvėrus butelį ir tuomet aš rašysiu. Baigęs rašyti aš įsijungsiu muziką, greičiausiai net gi pasirinksiu konkrečią dainą, ta daina galėtų būti Misty’s big adventure – Night time better than the day time. Ir aš vėl linksmas… Aišku, įrašo nuotaikos nebūtinai turi būti linksmos arba liūdnos, tai tik du kraštutinumai, kuriuos lengva suprasti.

Ar galime pasirinkti mintis?
| |

Ar galime pasirinkti mintis?

Nėra stebuklingo recepto, kaip valdyti ir pakeisti savo nemalonias emocijas bei elgesį. Tačiau turėdami didelę minčių skalę galime išmokti rinktis mintis. Mes galime galvoti tiek apie išorinius reiškinius, tiek apie patį mąstymo procesą; galime galvoti įvairiais būdais – teikdami sau pagalbą arba save žalodami. Kokios dažniausios nerimo priežastys? Tarkime, jūs labai stengiatės gerai atlikti užduotį, pasiekti sporto aukštumų, palaikyti gerus santykius, bet bijote, kad nepavyks. Žmonės, kurių pritarimas ypač svarbus, gali jumis nusivilti. Natūralu, kad dėl to jaučiate didelį nerimą, nes bijote būti atstumti. Nerimas paprastai turi kelias priežastis. Pirma – egzistuoja sunki užduotis, kurią reikia įvykdyti, o stebėtojai jūsų atžvilgiu nusiteikę kritiškai. Šių išorinių priežasčių pakeisti negalima. Antra nerimo priežastis – tai jūsų mintys apie situaciją, galimybę susikirsti ir baimę būti atstumtiems. Šias mintis galima kontroliuoti, o jeigu reikia – ir koreguoti. Taigi galime mąstyti tiek racionaliai, tiek iracionaliai. Racionaliai mąstome maždaug taip: „Tikiuosi, gerai įvykdysiu užduotį ir sulauksiu svarbių žmonių (tėvų, draugų, sutuoktinio, bendradarbių ar kt.) pripažinimo. Žinoma, man gali nepasisekti, ir aš negausiu to, ko tikiuosi, tačiau nesėkmė ir atstūmimas nėra baisiausi dalykai pasaulyje. Pasimokęs iš nesėkmės galėsiu vėl bandyti. Jei man nepritars žmonės, kurių nuomonė svarbi, – nenumirsiu, nors bus labai nesmagu.

Cinamonas gerina nuotaiką
| |

Cinamonas gerina nuotaiką

Cinamonas pasižymi antidepresiniu poveikiu. Jame esančios medžiagos žmogaus organizmą veikia panašiai, kaip jo paties gaminami vadinamieji “laimės” hormonai. Tad valgant cinamonu pagardintą maistą galima pagerinti nuotaiką, atsikratyti niūrių minčių. Cinamoną geriausia pirkti ne miltelių, o lazdelių pavidalu. Smulkinti jį derėtų tik prieš vartojimą. Be to, cinamonas naikina bakterijas, skatina prakaitavimą ir kartu mažina kūno temperatūrą. Taip pat jis tinka peršalimo ligoms ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti. Sergant angina, cinamono miltelių įberkite į arbatą – ją gerkite arba skalaukite gerklę.