Tai yra labai prieštaringas klausimas, todėl ir atsakymas į šį klausimą bus labai subjektyvus – bet kurio konkretaus kovos meno mokiniai yra linkę iškelti savąjį virš kitų(kitaip jie tikriausiai mokytusi kito). Yra daugybė skirtingų, bet vienodai vertingų priežasčių, dėl kurių galima pradėti studijuoti vieną ar kitą kovos meną: savigyna, dvasinis augimas, ar “nušvitimas”, bendras fizinis stovis, ar sveikata, pasitikėjimas ir t.t. Skirtingi kovos menai, netgi skirtingi stiliai tame pačiame kovos mene, akcentuoja skirtingus dalykus. Todėl “geresnis” iš tikrųjų priklauso nuo to ko Jūs norite iš kovos meno. Netgi tokioje formuluotėje, tai yra pakankamai subjektyvus klausimas, tai gal derėtų paklausti taip “Ar Aikido geresnis man už kitus kovos menus”?

Paprastas atsakymas būtų “taip”. Metus užsiiminėję Karate, Taekwon Do, Kempo Jūs tikriausiai galėtumėte kautis žymiai geriau negu prieš tai. Užsiiminėti Aikido prireiks gerokai daugiau negu metų, kol pradėsite jaustis pakankamai “patogiai” atlikdami technikas, įsivaizduodami kad jas atliekate realiai. Kompleksinis atsakymas yra “ne”, ta prasme, kad vargu ar yra žmogus, kuris yra “įvaldęs” meną. Jeigu taip ir yra, tuomet jis nustojo augti arba menas yra pernelyg paprastas.

Taip. Aikido yra efektyvi savigynos forma. Tačiau, tai gali pareikalauti laiko ir pastangų, kol Aikido ( ar bet koks kitas Kovos Menas ) taps efektyviu savigynos būdu. Ar Aikido vyksta varžybos? Ne. Jei yra taisyklės, tai nėra realumo. Jei nėra taisyklių, tai žmogus varžybų metu gauna traumas. Varžybos negali būti pritaikytos kovų menams.

Rytų kovos meną (Budo) Aikido sukūrė japonas Morichėjus Uesiba. Po Įkūrėjo mirties 1969 m. jo sūnus Kisiomaru Uesiba tapo II-uoju Aikido Dosiu. Šiuo metu Moriteru Uesiba, Įkūrėjo anūkas, sėkmingai tęsia savo tėvo meną kaip III-asis Aikido Dosiu.Akido, kaip atskirą kovos meno šaką, japonų vyriausybė oficialiai pripažino 1940 m. įkurdama Aikido Fondą, kurio tikslas – apsaugoti ir propaguoti teisingus Aikido idealus sukurtus ir propaguotus paties Įkūrėjo. Fondas, kaip Pasaulinis Aikido Centras, yra pagrindinė Aikido vystymo ir plėtojimo organizacija visame pasaulyje.

Praktikuojantis Aikido turi suderinti du aspektus: dvasinį ir fizinį. Aikido yra tiesos išraiška, todėl šis kovos menas harmonizuoja viską šiame pasaulyje, pripildydamas jį meile ir absoliučiu nuoširdumu. Kitaip tariant, jei kas nors su jumis elgiasi agresyviai, pabandykite su juo pasiekti harmoniją. Juk be žodžio “busi”, reiškiančio “karys”, japonų kalboje yra kitas, tą patį reiškiantis žodis “samurai”, kuris tiesiogiai verčiamas kaip “tas, kuris žengia Meilės Keliu”. Nepakanka puikiai kovoti, kad būtum samurajumi, todėl aš noriu, tobulindamas kūną bei dvasią, ir toliau eiti Meilės Keliu, kad būčiau patikimas ramstis visuomenei. Ilgą laiką kovos menus klaidingai siejo su begaliniais kraujo praliejimais, kurie yra tipiški Japonijos istorijai. Juk Aikido tarnauja žmogaus gyvybei išgelbėti, t.y. šis kovos menas leidžia išvengti sužeidimų. Pagarba žmogaus gyvybei – raktas Aikido supratimui, ir ne be pagrindo žodyje “aiki” yra elementas “ai”, reiškiantis “meilę”.

Oficialus pavadinimas: Aikido AIKIKAI Klubas “SŪKURYS”, kuris yra Maskvos Aikido AIKIKAI Klubo “KOINOBORI” filialas Lietuvoje. Klubo emblema: Klubo emblemoje vaizduojama dviejų priešybių monados jungtis ir sukimasis. Todėl Klubo pavadinimu pasirinktas lietuviškas žodis “SŪKURYS”, kurio šaknis yra žodis “SUKTI”. Monados centre pavaizduotos rankos laikančios indą, kaip ramybės, pusiausvyros, išminties ir Meilės šaltinio simbolį. Hieroglifas emblemoje išreiškia Dieviškosios Meilės įgyvendinimą mūsų gyvenime Aikido meno pagalba. Klubo vadovai: Prezidentas: Pranas Golovač, 1 Dan AIKIKAI Viceprezidentas: Egidijus Stankevičius, 1 Dan AIKIKAI

Kad suprasti kodėl nėra ginklų treniruočių aikido praktikoje, reikia pažvelgti į istorinę perspektyvą. Praeityje “samurajų laikotarpyje”, kovos menai buvo vadinami “Kobudo”. Kardas buvo samurajų ginklas. Iš kardo technikos išsivystė “džiu džitsu” (dziu dziutsu arba ju jutsu). Viena iš garsių mokyklų tarp šių menų buvo “Daito ryu”. Tik pastaraisiais laikais išsivystė “minkštesni” kovos menai. “Dziudo” yra geras to pavyzdys. Jis buvo sukurtas Jigoro Kano, kuris ieškojo meno aukštesnio, nei priešininko nužudymas. Tada, kai jis išvystė Dziudo, jis nebegalėjo lankytis kitose mokyklose studijuoti kitų kovos menų. Kad galėtų studijuoti kitas kryptis jis siųsdavo savo mokinius į skirtingas mokyklas. Šio proceso metu Mochizuki Minoru Sensei aplankė Morihei Ueshiba. Kai šis grįžo ir išdėstė jo mokymą savo meistrui, yra manoma jog Kano pasakęs, kad šios (Ueshiba) technikos yra “tikrasis” Dziudo.

Po ilgametės aikido praktikos ir tyrimų aš pamažu priėjau iki hipotezės, prieštaraujančiai standartinei nuomonei ir tvirtinimams tų daugelio Shihan`u kurie skelbiasi praleidę ilgus metus studijuodami pas aikido įkūrėją Morihei Ueshiba. Per tą laiką aš dalyvavau daugelyje seminarų Jungtinėse Valstijose pravestų Japonijos meistrų ir tai pat keletą kartų buvau nuvykęs į Japoniją , kur mačiau ir treniravausi su daug gerai žinomų mokytojų. Mano teorija yra paprasta, kad aikido, kuri praktikavo ir mokė O`Sensei, nėra tas aikido, kuri mes turime dabar bet greičiau bet kuri iš didelio kiekio išvestinių formų, išvystytų jo pagrindinių mokinių, kurie mokėsi pas kūrėją palyginti trumpais laiko periodais.Tai paaiškintų žymius skirtumus stiliuose, palyginti mažą technikų arsenalą ir jokių religinių perspektyvų nebuvimas “moderniose” meno formose. Tai jokiu būdu nėra “modernių” meno formų kritika, bet greičiau stebėjimas paremtas istoriniais tyrinėjimais, kurie (“kertasi”) prieštarauja bendrai nuomonei.

1996 metais Saito Sensei atšventė savo penkiasdešimtmetį Aikido. Jis pradėjo mokytis Aikido 1946 metais. Jis tapo ilgalaikiu O`Sensei uchi deshi, kuriuo prabuvo 23 metus. O`Sensei`iškeliavo anapus 1969 metais Saito Sensei savo rankose lakant jo galvą. Ilgalaikis mokytojo ir mokinio ryšys nutrūko. Iwama Dojo ir Aiki Šventovė perėjo Saito Sensei globai. Aikido, kurio mokė Įkūrėjas Iwamoje ir yra tai, ką iki šiol Saito Sensei išlaikė ir moko, ne tik Iwamoje, Aikido atsiradimo vietoje, bet ir visame pasaulyje. Saito Sensei aukščiausias tikslas yra išsaugoti Aikido tokiu, kokiu jį mokė Įkūrėjas, ir jokiu būdu jo nepakeisti. Šiuo atžvilgiu Saito Sensei yra visiškai unikalus, nes tapo viešu papročiu, kad Aikido mokytojai kuria savo pačių Aikido. Saito Sensei tęsia Įkūrėjo Aikido mokymą ir jis paliko savo žymę Aikido visuomenėje knygų seriją bei video medžiagos dėka. Šiandien, kai Saito Sensei švenčia savo penkiasdešimtmetį Aikido, jis yra ir DAI SEMPAI HOMBU DOJO.

Pirmiausia, būtu protinga pradėti iš pat pradžių, kad išsiaiškintume, ką reiškė ginklų techniką Morihei Ueshiba. Vietoj to, kad įsitraukti į ilgą istorijos nagrinėjimą, aš norėčiau pateikti keletą faktų, susijusių su šiuo klausimu. Per praėjusius 10 metų mes pakankamai daug esame surinkę ir išspausdinę istorinės medžiagos, kokią įtaką Aikido darė Daito Ryu Aikijutsu. Ueshibos mokytojas, Sokaku Takeda, buvo puikus kardo meistras ir ginklų ekspertas, kuris daug savo treniruočių laiko praleido mokydamasis įvairios ginklų technikos. Takeda, tik įstatymams uždraudus nešioti kardus, pagrindinį dėmesį skyrė jujutsu technikai (iš pagarbos įstatymams). Takedos Bujutsu technika buvo labai įvairiapusiška ir mes niekaip negalime teigtį, kad pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jujutsu technikai. Daito Ryu technika yra pagrįsta kardo technikos principais.