Iš pradžių maniau, kad naujoji Vilniaus valdžia su krikščioniu statybininku Navicku priešaky niekuo nesiskiria nuo buvusiosios Imbraso lementauskiukų tvarkelės. Atrodė, kad naujieji, kaip ir senieji, piršto negali pajudinti ir tik liežuviu mala apie tai, kad kovos su Vilniaus rubikonizacija.

Jau buvau patikėjęs, kad naujosios savivaldybės viršūnėlės visą kadenciją tik ir suks galvas, kaip čia tuos gėjus dar labiau išerzinti, kad ne tik Briuselyje, bet pačiame Niujorke sklistų garsas apie naujųjų lietuvių ir vilniečių būdą ir jų neiškrypusius papročius.

Tenka pripažinti – klydau. Naujoji koalicija iš peties paplušėjo vilniečių labui ir gerokai paankstino pavasario pradžią, todėl šiemet šildymo sezonas baigsis tuzinu dienų anksčiau nei pernai, o kiekvienas miestelėnas sutaupys vieną kitą šimtinę. Drebėkit šilumos tinklų ir dujų monopolininkai – bene įsivažiuos dabartinė koalicija, saulė plieks ir kaitins kiaurus metus. Snigs ir pašals tik dėl gražumo, porą savaičių Kalėdų proga. Teisingas žingsnis. Klimatą pakeisti paprasčiau ir lengviau, negu sutramdyti monopolininkus. Ko gera, lengviau mums būtų įkinkyti ir praktiškai panaudoti žaibų energiją, negu su „Leo“-investuotoju pasistatyti atominę elektrinę.

Įstatymais ir ketinimų protokolais nieko nepakeisi – vos atsiranda kokia piliečiams naudinga įstatymų pataisa, tuoj saugikliai Seime ir prezidentūroje ją nusodina. Už tai ankstyvo pavasario ar griaustinio neatšauksi jokiais balsavimais, veto ar sabotažais. Gal per kitus Seimo rinkimus vertėtų balsuoti už raganių partiją, kurie gali efektyviau pajungti gamtos jėgas piliečių labui?

Na, nereikia norėti visko iš karto. Iš pradžių reikia džiaugtis mažais dalykais: kad šildymo sezonas trumpesnis, kad naujoji valdžia atšauks draudimą vedžioti šunelius po parkus ir pastatys kelis šimtus specialių dėžių, kur keturkojų šeimininkai galės sukrauti savo augintinių atliekas. Pastaroji naujovė ne visai nauja. Net ir gūdžiausiais draudimų laikais pilni parkai knibždėte knibždėjo šunelių. Ir krūvelių netrūko. Pasikeis tik tai, kad bus kur tas krūveles utilizuoti.

Jei kalba pakrypo apie viešųjų erdvių teršėjus, verta keliais sakiniais pašnekėti apie prisiekusius žvejus ir bambaliautojus. Šių rūšių pramogautojai Vilniaus mieste gausiausiai telkiasi prie Neries. Ypač po tiltais. Žinia, andainykščio mero įsakymu girtuokliauti viešose vietose griežtai draudžiama. Gal ir gerai sugalvota, bet niekas negaudo ir neprižiūri. Jei šiltą pavasario vakarą nepatingėtų ponai policininkai pavaikščioti bent 100 metrų paneriu, baudų susirinktų ne tik batams. Jei visus iš bambalių geriančius alų nubaustų, mėnesio gale galėtų nupirkti Prezidentui tarnybinį boingą, ir dar liktų. Bet, matyt, nereikia niekam nei tų batų, nei tautinės aviacijos.

Baudos plauktų ne tik dėl gėrimo viešoje vietoje. Tokia homo sapiens fiziologija: išliurlinus vieną kitą litrą alaus, ima šaukti gamta. Ir toli gražu ne kiekvienas alaus mėgėjas turi tokią stiprią pūslę, kad pakentėtų porą valandėlių, kol parsigaus namo ar įsiprašys pas ką nors į svečius. Žodžiu, uždaras ratas: gerti negalima, bet geria nuo pradinukų iki pensininkų. Geria, bet neturi kur išpilti. Laisto bet kur, ir niekas neapmokestina. Žinoma, didelės bėdos nėra – gyvename ne Sacharoje, pas mus kartais lyja, ir viską nuplauna. Tačiau galėtų bent miesto centre pakabinti ženklus, kad draudžiama tai daryti po tiltais, nes ten neužlyja, todėl dvokia kiaurus metus. Ir geriau neklausti turistų, ką jie apie tai mano.

Apskritai naujoji valdžia galėtų tęsti inovacinės politikos kursą ir sugalvoti ką nors originalaus ir praktiško. Pavyzdžiui, atšaukti draudimą gerti alų viešose vietose, bet aiškiai reglamentuoti, kad kiekvienas viešumoje išgėrinėjantis privalo mūvėti sauskelnes (tualetų juk nepristatysi prie kiekvieno kampo). Ir tikrinti kuo dažniau, o ignoruojančius šį miesto tarybos potvarkį – bausti visu įstatymo raidės griežtumu.

Palyginti su kokios nors Vokietijos miestais, kur alų gatvėse gerti niekas nedraudžia, Vilnius atrodo labai neliberalus. Iš pirmo žvilgsnio labai keistai atrodo ir tai, kad tokį neliberalų potvarkį išgalvojo liberalas Zuokas. Gal tikrai teisūs tie, kurie sako, kad Zuokas ne liberalas, o Abonentas? Sklando legendos, kad visą tą alaus gėrimo draudimų tvarką sugalvojo plėtristai, kurie naktimis dalydavosi Vilnių ir savo laistytuvais žymėjosi išsiderėtas teritorijas, o visokie atsitiktiniai laistytojai painiodavo visą žymėjimą. Kita šios legendos versija byloja, kad kažkoks jaunas plačių užmojų politikas vieną kartą taip smarkiai nusi… ant viso miesto, kad aukščiausio rango biurokratams nieko kita neliko, kaip tik iškirpti ir atiduoti kelis sklypus iš Nacionalinio pilių rezervato.

Kas tas Nacionalinis pilių rezervatas? Niekas. Žolėtas plotas, apaugęs beverčiais medžiais. Dar kažkokie laikini teniso aikštynai, aptverti surūdijusia viela. Miestelėnai visa tai vadina Sereikiškių parku. Būtų tas parkas didesnis – galėtų statyti akropolį. Deja deja – tilps tik pora viešbučių.

Vis dėlto derėtų pagalvoti, ar verta griauti teniso aikštynus? Juk tai bene vienintelė sporto šaka, kuri Lietuvoje nebankrutuoja ir klesti. Pavyzdžiui, ar žinote, kodėl Kirkilas taip uoliai mokėsi žaisti tenisą? Pagyvenęs vyriškis su pypke ir akiniais didžiajame sporte vargu ar ką pasiektų. Gautų nuo kiekvieno vaiko sausu rezultatu. Bet Kirkilas gudrus (nebūtų socialdemokratas). Jis žino, kad reikia lošti tik su silpnesniais už save ir jiems pasidavinėti. Pralošti kokį vieną kitą sandorį už milijardą.

Tenisą žaisti gali išmokti kiekvienas, bet milijonus žaisdami tenisą uždirba vienetai. Pavyzdžiui, Berankis kelintus metus už rėmėjų lėšas kapojasi aikštynuose dėl reitingo taškų. Toks jaunas ir perspektyvus, o aukso kalnų dar nematyti. Ir nematys, kol jo neims treniruoti Kirkilas ir neišaiškins, kad pelningiau yra lošti vidutiniškai ir nuolat pasiduoti.

Akivaizdu, kad statydami vien dėžutes šunų krūvelėms, krizės neįveiksime. Gražiai paprašykime, kad miesto valdžia įrengtų kuo daugiau teniso aikštynų. Pavargom nuo alaus ir pergalių, kartais taip norisi pelningai prakišti.

Views All Time
Views All Time
2544
Views Today
Views Today
1
0 0