| |

Ugnius Mikučionis “Kuršių paminėjimai sagose”

Viduramžių (XII – XIV a.) skandinavų literatūra labai įvairi. Šiuo laikotarpiu užrašyta daug religinių bei pasaulietinių (juridinių, mokslinių, grožinių) originalių ir verstinių tekstų. Rašyta tiek lotynų, tiek gimtosiomis skandinavų kalbomis. Šioje publikacijoje aptarsime tik nedidelės šios raštijos dalies, vadinamųjų sagų, ypatybes ir raidą. Žodis saga (dgs. sögur) yra susijęs su veiksmažodžiu segja ‘pasakoti, sekti, sakyti’. Taigi pirminė jo reikšmė yra ‘(žodinis) pasakojimas, sakmė, poringė’. Visose sagose pasakojama apie praeitį – vienose apie tolimą, netgi mitologinę praeitį, kitose – apie netolimą, apie tokius įvykius, kurių amžininkai, liudininkai ir dalyviai dar tebegyvi tuo metu, kai pasakojama pati saga. Šie pasakojimai apie praeitį – sagos – viduramžiais būdavo mėgstama skandinavų pramoga (Pálsson 2000: 19-23). Vėliau, ėmus sagas užrašinėti, užrašytieji pasakojimai irgi imti vadinti sagomis, ir dabar išgirdę žodį saga visų pirma įsivaizduojame būtent raštijos paminklus. Kai kalbame apie sagų datavimą, irgi turime omenyje, kada viena ar kita saga buvo užrašyta. (Mėginti nustatyti, kada kuri saga buvo pradėta pasakoti, kada ji atsirado žodinėje tradicijoje – bergždžias reikalas; aišku tik tiek, kad jokia saga negali būti senesnė nei įvykiai, apie kuriuos joje kalbama. Taigi jei sagoje kalbama apie X a. pabaigos įvykius, akivaizdu, kad saga ir pradėta pasakoti ne anksčiau nei šis laikotarpis. Bet jei sagoje kalbama apie legendinę-mitologinę praeitį, tai galima mėginti nustatyti tik jos užrašymo, bet ne „atsiradimo” datą.)

|

Gatvėje – psichologinio teroro pavojus

Vilniaus centrinėse miesto gatvėse praeiviams į rankas neretai įbrukami pakvietimai apsilankyti “Dianetikos” centre, užpildyti asmenybės testą ir išklausyti paskaitų ciklą. Išklausę šias paskaitas Jūs esą apie save daug ką suprasite, ko iki šiol nežinojote. Iš tikrųjų nieko labai naujo apie save nesužinosite, o štai savo gyvenimą susigadinti galite nepataisomai. Visais paminėtais stebuklais ir naujienomis lengvatikius vilioja scientologai. Pasikvietę pas save jie ragina lankyti paskaitų ciklus, skaityti tam tikrą literatūrą ir per šias atrodo nekaltas priemones, apraizgo savo voratinkliu, iš kurio vėliau ištrūkti labai sunku. Štai trejus metus praleidusi Vilniaus dianetikos centre (Scientologijos bažnyčioje) išėjimą iš šios bendruomenės vilnietė Irina Keizo prisimena kaip didžiausią košmarą. Saugumo departamento duomenimis, Scientologų bažnyčia Lietuvoje veikti pradėjo 1994 m., pritaikius visose šalyse naudojamą schemą. Pradžioje buvo atvežta literatūra. 1995 m., atsiradus scientologija susidomėjusių asmenų grupėms, visuomeninės organizacijos priedangoje įkurtas ir Vilniaus miesto savivaldybėje įregistruotas “Dianetikos” centras.

| |

Romų tradicijos. Vestuvės.

Pati svarbiausia akimirka mergaitės gyvenime – vestuvės. Mergaitė tam ruošiasi nuo mažens. Ji žino, kad per vestuves išaiškės jos dorovingumas, t.y. ar mergaitė tebėra skaisti. Todėl kiekviena save gerbianti mergaitė stengiasi nesuklupti. Nekaltybės išsaugojimas iki vestuvių nepaprastai svarbus reiškinys, lemiantis moterų ateitį, santykius su vyru ir jo tėvais. Dukters nekaltybės įrodymas per vestuves – garbė jo motinai. Jei ji jau praradusi nekaltybę, tai baisus pažeminimas laukia jos šeimos ir artimųjų. Tokios merginos niekas nenori vesti, ji yra smerkiama. Kadangi Lietuvos čigonai išpažįsta katalikybę, jaunieji tuokiasi bažnyčioje. Nuotaka vilki balta suknele, kuri simbolizuoja skaistumą. Jaunikis vilki kostiumu ir baltais siuvinėtais marškiniais, pasipuošęs auksinėmis grandinėlėmis bei žiedais. Romų vestuvės yra dvejopos: tėvams pritarus ir tėvams prieštaraujant. Pirmuoju atveju jaunikis su tėvais atvažiuoja pasipiršti ir, gavę būsimos nuotakos bei jos tėvų pritarimą, pradeda ruoštis vestuvėms. Antruoju atveju jaunuoliai myli vienas kitą, bet tėvai nepritaria jų sąjungai. Pabėgimas traktuojamas kaip nepagarba vyresniems, ypač – tėvams. Kadangi pabėgusi mergina praranda nekaltybę, čigonai tai laiko jos “sugadinimu”.

Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems
| | |

Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems

Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie standartinę (pagal Lietuvos standartą LST 1582) lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ją kai kas vadindavo „popierine“. Ne dėl to, kad egzistuotų tik popieriuje – daugelis mėgstančių patogų darbą ją „pasigamina“ iš kitų klaviatūrų. Bet jiems tenka ant kai kurių klavišų priklijuoti popierinius lipdukus. Praeitais metais MPL iniciatyva Taivanyje buvo užsakytos fizinės standartinės klaviatūros (t.y. su reikiamu graviravimu) ir metų pabaigoje pradėtos gaminti. Šių metų pradžioje buvo gauta pirmoji partija su visais reikalingais užrašais. Ir ne tik ant klavišų, bet ir ant korpuso. Taigi, jau turime tikrai lietuvišką klaviatūrą. Standartinėje lietuviškoje klaviatūroje yra visas lietuviškas raidynas ir visi ASCII ženklai. Be to, yra brūkšnys ir lietuviškos kabutės. Tai viskas, ko reikia paprastam kompiuterio naudotojui, kurių yra tikrai ne mažiau, kaip 99%. Todėl praktiškai nebereikia perjunginėti klaviatūros. Paskaičiuokime kiek kartų kasdien be reikalo tenka perjunginėti „skaitmeninę“ klaviatūrą į amerikinę, kiek kartų pamirštama perjungti ir dėl daromos ir taisomos klaidos, ir bus akivaizdu. Kitas pranašumas – raidės išdėstytos trijose eilėse (jų nėra viršutinėje eilėje). Tai nelabai svarbu tiems, kas tekstą renka vienu arba dviem pirštais. Tačiau tiems, kas renka visais abiejų rankų pirštais taip vadinamu akluoju metodu, tai labai svarbu. Mat pagrindinė pirštų padėtis yra ant vidurinės eilės klavišų. Iš čia dviejų gretimų eilių klavišai pasiekiami lengvai, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis. Dėl to mažėja rinkimo sparta, daroma daugiau klaidų.

Restauruoti Radvilų vaikų sarkofagai Kėdainiuose
|

Restauruoti Radvilų vaikų sarkofagai Kėdainiuose

Sausio 29 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo taryba, dalyvaujant departamento direktorei Dianai Varnaitei, priėmė restauruotus Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų vaikų Stepono ir Elžbietos (1622-1626) sarkofagus. Puošniai dekoruotus liūto galvutėmis, augaliniais motyvais, herbais 17 a. renesansinius sarkofagus 1998 m. restauravo aukščiausiosios kategorijos meninių metalo dirbinių restauratorius Gintaras Kazlauskas. Restauruojant šiuos unikalius meno ir istorijos paminklus, taikyta alavo liejybos technologija. Visų sarkofagų paviršiai graviruoti renesansiniais ornamentais, o viršutinėje – centrinėje dalyje juos puošia užrašai su giminės ir valstybės herbais. Lėšas restauravimo darbams skyrė Kultūros vertybių apsaugos departamentas (50 tūkst. Lt) ir Kėdainių rajono savivaldybė (30 tūkst. Lt). Per pastaruosius dvejus metus į Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų mauzoliejų sugrįžo restauruoti, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos (1612-1655) bei Vilniaus vaivados, Lietuvos didžiojo etmono, žymaus politiko, kultūros ir meno mecenato kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) sarkofagai.

|

Scientologai – tinklalapių grobikai

”Narconon” grupė, kuri specializuojasi kovoje su priklausomybe nuo narkotikų, nusprendė negaišti laiko savo interneto puslapio kūrimui ir tiesiog nukopijavo visą ”urban75” tinklalapio informaciją, kodus ir dizainą. Ši interneto svetainė yra skirta sportui ir šokių muzikai, praneša ”The Register”. Reikia atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad ”Narconon” finansuoja scientologų sekta. ”Urban75” administracija reagavo gana griežtai, išleisdama pranešimą spaudai, kuriame nepabijojo įrašyti visai tinkamo šiuo atveju žodžio – ”vagys”. ”Narconon” politika intelektualios nuosavybės atžvilgiu visada buvo originali – gydymo nuo narkotikų priklausomybės metodiką jie ”pasisavino” iš stambaus Amerikos tyrimų centro, tačiau visiems skelbia, kad metodikos autorius yra scientologų sektos vyriausias asmuo Ronas Hubbardas.

Hakeriai turi naują progą praturtėti
| |

Hakeriai turi naują progą praturtėti

Vakar prasidėjo kasmetinis hakerių konkursas “OpenHack III”, kurį remia žurnalas “eWeek”. Jo metu siūloma įveikti “Argus Systems Group” sukurtą “PitBull” apsaugos sistemą. Dauguma specialistų ją laiko tiek pat patikima, kaip Nokso fortas (Fort Knox, JAV aukso atsargų saugykla) – ir neįveikiama Internetu. Per dvi savaites hakeriai gali pabandyti atlikti 4-ias užduotis, susijusias su šia sistema apsaugotos WWW svetainės įveikimu. Pirmasis atlikęs visas 4-ias užduotis gaus 50 tūkst. JAV dolerių prizą! Tarpinių etapų laimėtojai irgi gaus prizus. Gera proga praturtėti lietuvaičiui, ar ne? Juk nėra tokios sistemos, kurios nebūtų galima įveikti!? Va tik hakeriai nėra ta tauta, kuri mėgsta detaliai aprašyti savo “sėkmės” kelius – o tai yra būtina konkurso sąlyga. Be to rimti hakeriai, turintys ypatingų sugebėjimų įsilaužimui į sudėtingas sistemas, nėra linkę save viešai reklamuoti visam pasauliui.

| |

Internetas kosminiu greičiu

Informacijos kiekis Internete kasdien auga. Gauti informaciją tampa vis sudėtingiau, kadangi auga ne tik bendras perduodamų duomenų srautas, bet ir vidutinis HTML puslapio dydis. Dizaineriai dabar naudoja įdomesnį puslapių apipavidalinimą, negu anksčiau. Taip pat sudėtingesnes technologijas, tokias kaip FLASH ir VRML. Be to, Internete pasirodė multimedinė informacija, telenaujienos, MP3 failai ir kt. Ir dabar, jungiantis į Internetą vis dar populiariu komutuojamu ryšiu, 57 kbitų/s greičio nebepakanka, norint užtikrinti nepertraukiamą darbą Internete. Todėl telekomunikacijų srities darbuotojams tenka imtis įvairių priemonių, padidinančių duomenų perdavimo greitį. Šią problemą sėkmingai sprendžia DSL technologija, tačiau ji galima tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, kur ją palaiko vietos operatoriai. O štai alternatyvią palydovinę technologiją galima naudoti praktiškai visoje Rusijoje.

Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros projektas
| | |

Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros projektas

Šitokia klaviatūra yra pilnavertė lietuviška kompiuterio klaviatūra: be jokių perjungimų į kitas klaviatūras ja galima rinkti bet kokius lietuviškus tekstus (nes yra visi grafiniai ženklai, vartojami lietuviškame rašte), angliškus tekstus (yra raidės Q, W, X) ir programų tekstus (yra išbaigta specialiųjų simbolių aibė). Skaitmenys dėstomi viršutiniame registre, nes dažniausiai reikalingiems skirtukams kableliui (,) ir taškui (.) skiriamos „geros“ vietos apatiniame registre. Programuotojams reikalingus specialiuosius simbolius reikėtų išdėstyti, atsižvelgiant į jų padėtį amerikietiškoje klaviatūroje. 4 paveiksle pateiktas vienas iš tokių galimų išdėstymo variantų. Jis sudarytas iš ankstesnio klaviatūros varianto, paskelbto Internete [8]. Buvo atsižvelgta į skaitytojų pasiūlymus. Viena svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yra specialiųjų simbolių aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų simbolių. O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami simboliai, kitų kalbų raidės), atsiranda daug trečiųjų simbolių ir klaviatūros klavišai „prišiukšlinami“. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad pateiktame klaviatūros projekte specialiųjų simbolių skaičius yra maždaug optimalus. Nors dar galima galvoti apie kai kurių ženklų (pvz., matematinio daugybos simbolio ×) įtraukimą. Kiekvienas tokio pobūdžio sprendimas turi būti labai pamatuotas.

Lietuviškos ir europietiškos kompiuterių klaviatūros
| | |

Lietuviškos ir europietiškos kompiuterių klaviatūros

Sakoma, kad pažintis su teatru prasideda nuo rūbinės. Pažintis su kompiuteriu prasideda nuo klaviatūros. Todėl nenuostabu, kad klaviatūrą stengiamasi padaryti tokią, kad darbas su ja būtų savaime aiškus mažai įgudusiam (atsitiktiniam) kompiuterio vartotojui ir patogus tam, kas renka ilgus tekstus. Pirmuosius asmeninius kompiuterius lietuviai ėmė pirkti iš JAV bei Vakarų Europos be jokių specialių užsakymų – tokius, kokie yra, t.y., su užsienio kalbų klaviatūromis. Todėl pirmas uždavinys buvo pritaikyti iš užsienio parsivežtą klaviatūrą lietuviškiems tekstams rinkti. Paprasčiausias būdas – vietoj kurių nors simbolių įdėti lietuviškas raides. Buvo įvairių variantų. Plačiausiai paplito vadinamoji skaitmeninė klaviatūra. Joje devyni viršutinės eilės klavišai paskiriami lietuviškoms raidėms Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž. Tai gal būt pats optimaliausias sprendimas iš serijos „pasidaryk pats“. Tereikia įsigyti tokios klaviatūros tvarkyklę ir nupiešti arba užlipdyti lietuviškas raides ant klavišų, o jei neturi nei lipdukų, nei rašiklio, rašančio ant plastmasinių klavišų, tai galima užklijuoti popieriaus juostelę virš viršutinės klavišų eilės ir ten užrašyti raides.