| |

Stikloplastikas

FGK – fiberglass composit. Tai kompozicinė medžiaga, sukurta Kanadoje dar prieš 25 metus. 70% jos sudaro stiklo pluoštas, o kietumo jai duoda specialūs termoaktyvūs sakai, kurie veikia kaip rišamoji medžiaga. Kasdieniniame gyvenime tokia medžiaga vadinama stikloplastiku. Vakaruose ją jau seniai naudoja aviacinėje, automobilinėje bei kitose pramoninėse srityse. Sunku patikėti, tačiau būtent iš FGK pagamintas lenktyninio automobilio „Ferrari” kėbulas. Iš jo gaminamos jachtos, kosminių aparatų detalės ir kita. Technologijos pradininkas – kanadiečių firma Inline Fiberglass Ltd. įsteigė masinę FGK profilių, langų, durų, biuro pertvarų gamybą. Tuo laiku lietuvių rinkoje jau buvo daug kokybiškų prekių vokiečių, italų bei prancūzų gamintojų. Ir lietuviai mielai naudojosi tokių firmų paslaugomis, pamiršdami jog Europoje klimatas kai kur skiriasi nuo mūsiškio. Iš čia ir daugelis stikloplastiko pranašumų. Pagal patvarumą jis geresnis nei plienas, o tai leidžia gaminti langų rėmų rišinius tik 3,5 cm storumo. FGK šilumos laidumas beveik kaip medienos. Tokiems langams nebaisūs nei šaltis, nei karštis, jie laisvai atlaiko temperatūras nuo -70 iki +70ºC. Plastikas ir metalas aukštos temperatūros veikiami išsiplečia, žemos temperatūros veikiami – susitraukia. Stiklas į tokia deformacijas reaguoja penkis kartus mažiau. Rezultatas – paprastas profilis „vaikšto”, deformuojasi ir net skilinėja, o stikloplastikui nieko!

| |

Parketas ir laminatas – broliai, bet ne dvyniai

Kokių tik grindų dangų nesugalvota pastaruoju metu – linoleumas, kiliminė danga, pakeltos grindys, ir kt. Tačiau pačiu patraukliausiu žodžiu butų, kotedžų, ofisų savininkams lieka „parketas” (iš prancūzų „lentjuostė”). Miniatiūrinės tam tikros formos lentjuostės, kruopščiai priderintos viena prie kitos, padengtos specialiu laku ar nuvaškuoti iki blizgesio sukuria gražią, jaukią atmosferą bet kurioje patalpoje. Iki tam tikro momento skirtingų medžio rūšių natūraliam parketui nebuvo rimtų konkurentų. Tačiau, be daugelio privalumų, buvo vienas pastebimas trūkumas – aukšta kaina. Išradingas žmogus ir čia surado išeitį – sugalvojo kai ką panašaus į natūralų parketą, pralenkiančio savo ilgaamžiškumu bei prieinama kaina. Naują medžiagą pavadino laminuota grindų danga, ar tiesiog laminatu. Laminatas – tai daugiasluoksnis gaminys iš skirtingų medžiagų, primenantis pyragą su visokiausiais įdarais. Jo pagrindas – fibra ar HDF, kuri susideda iš perdirbtos medienos, surištos junginiais. Kad grindys mažiau nusitrintų, vietoj natūralaus medžio plokščių pradėjo naudoti dekoratyvinę apsauginę medžiagą melamino pagrindu. Gavosi vertas parketo analogas, kuris išsaugojo jo pagrindines teigiamas savybes – ekologišką švarą ir piešinio specifiškumą, tačiau išsiskiriantis žemesne kaina, ypatingu tvirtumu, atsparumu įbrėžimams ir įdubimams. Ir kas ne mažiau svarbu, jį galima plauti. Kiekviena firma-gamintojas turi savo laminato gamybos paslapčių, tačiau jame mažiausiai yra keturi sluoksniai.

| | |

Laminatas

Laminuota grindų danga tampa vis populiaresnė. Yra daug jos privalumų. Skirtingai nuo medinio parketo, laminuotas sluoksnis nereikalauja grandymo, šlifavimo ir dengimo laku. Laminatas neišdega saulėje, o įvairios dėmės šalinamos acetono pagalba. Laminatas ypač ekologiškas, nes nėra kenksmingų žmogaus organizmui emisijos medžiagų. Todėl žmonės su alergiškais susirgimais jaučiasi komfortiškai patalpose su laminuota danga. Vieningam tokios dangos kokybių įvertinimui 1999 metais buvo įvestos specialios normos laminuotoms grindims, patvirtintos Europos laminuotų grindų gamintojų Asociacija, į kurią įeina 19 šalių-gamintojų. Kiekviena grindų rūšis praeina išbandymus 18 skirtingais testais, tokiais kaip nusitrynimas, atsparumas smūgiui, pralaidumas garsui, atsparumas įbrėžimams, šviesai, t.t. Didesnė vartotojų dalis visiškai nežino kaip įvertinti laminato atsparumą nusidėvėjimui. Svarbiausias klausimas, kurį reikia užduoti pardavėjui: «Kiek apsisukimų?». Todėl reikia paaiškinti kas yra „Tabertestas”, kuris nustato „apsisukimų” skaičių. Testas yra tame, jog prie išorinės laminato pusės prispaudžiamas abrazyvinis prietaisas – šlifavimo ratas su tiksliai nustatytais parametrais. Šio rato apsisukimų kiekis iki viršutinio laminato sluoksnio nusitrynimo (paprastai nuo 6000 iki 20000) ir nurodomas, paprastai, kaip pagrindinė charakteristika.

| | |

Kaip parinkti plyteles?

Koklis (iš vokiečių kalbos «kafli») – taip iki šiol vadinamos glazūra dengtos keraminės plytelės. Bendrai jų istorija prasideda nuo senovės Egipto bei Tarpupių pastatų. Laikas nepaveikė degintų molinių stačiakampių, blizgių ir matinių, reljefinių ir dažytų, gebančių iškilninti praktiškai bet kurį statybinį paviršių. Jos, prisiderinant prie progreso bei naujų technologijų, paprasčiausiai prisitaikė bei tolygiai įplaukė kartu su mumis į XXI amžių, užimant šiuolaikinių apdailos medžiagų eilėje visai ne paskutinę vietą. Šiandien rinkoje egzistuojantis keraminių plytelių pasirinkimas toks didelis, jog specialistai pataria susikurti sau paprastą metodiką ir ja vadovautis perkant plyteles. Pirmas šios metodikos punktas turi atsakyti į klausimą: kokiomis oro sąlygomis bus naudojamos patikusios keraminės plytelės. Jei fasadų apdailai, tokiu atveju svarbiu parametru renkant plyteles turi būti atsparumas šalčiui. Atsparumas šalčiui tiesiogiai priklauso nuo plytelių atsparumo drėgmei. Pirma, akyta keramika turi būti gerai apsaugota nuo vandens patekimo į ją, kuris šalčiu veikiamas virsta ledu ir tiesiog plėšia šią gražią apdailos medžiagą. Skirta lauko darbams plytelė etiketėje ar dokumentacijoje turi turėti atitinkamą rodiklį, paženklintą markiruote AI ar BI. Be to, atsparumas šalčiui gali būti patvirtinamas nupieštu snaigės piešinėliu. Keraminės plytelės su markiruote AII ar BII taip pat tinka lauko darbams, tiesa, jos gebėjimas atstumti drėgmę yra šiek tiek žemesnis.

| |

Buto remontas savo jėgomis

Pirma, būtina įsivaizduoti koks bus jūsų buto išplanavimas. Išmatuojamas kiekvienas kambarys, po to nubrėžiama buto schemą tam tikru masteliu su durimis bei langais. Dar vėliau išmatuojami baldai, ir vėl tam tikru masteliu brėžiami kitame popieriaus lape, atliekami žymėjimai, užrašai: spinta, lova, stalas, kt. Visą tai iškerpama žirkliais ir patalpinama buto ar kambario piešinyje-schemoje. Čia galima paminėti specialias kompiuterines programas, skirtas patalpų išplanavimo sukūrimui, pavyzdžiui tokią operaciją galima atlikti ArchiCAD programoje, lengvai su šia užduotimi susidoros 3D Studio Max, tačiau kraštutiniu atveju galima panaudoti ir Office‘o „Microsoft Word”… Stumdami baldus mūsų schemoje (popieriaus lape ar kompiuterio ekrane), mes parenkame optimalų interjero objektų paskirstimą bei matom kaip atrodys butas po remonto. Dabar, kai planas-schema paruošta, būtina sudaryti sąmatą: ką norime daryti ir kokį biudžetą tam turime. Apsisprendę dėl reikiamų medžiagų bei patikslinę pirkinių sumą, galim skubėti į statybinių medžiagų parduotuvę ar turgų, kurių šiais laikais laimei yra daugybė, o asortimentas įtiks bet kokiam skoniui ir piniginei. Pradėti remontą reikia nuo „juodų” darbų, o būtent: betono grindų išlyginimo, naujos elektros linijos pakeitimo ir pajungimo, lizdų įmontavimo, šildymo radiatorių pakeitimo, durų, plastikinių langų įmontavimo, kanalizacijos pakeitimo, suvirinimo darbų, kt. Po šitų veiksmų reikia pradėti lyginti sienas bei grindis.

| |

Būsto remontas – ką gali pasiūlyti bankai?

Kiekvienam žmogui bent kartą gyvenime tenka susidurti su tokiu reiškiniu kaip būsto remontas. Būsto remontas niekada nebuvo pigus malonumas, todėl žmonės, norintys ne tik kokybiškai, bet ir greitai atlikti remonto darbus, dažnai susiduria su problema, kai remontui trūksta visos sumos iškart. Tokiu atveju gali padėti paskola būsto remontui – paslauga, kurią teikia visi pagrindiniai šalies bankai. Kitas alternatyvus šios problemos sprendimas – vartotojiška paskola. Kyla klausimas, kuris gi variantas geresnis? Tai ir pabandysime išsiaiškinti. Paskolos būsto remontui gavimo sąlygos nuo kitų rūšių komercinių kreditų (būsto pirkimui, statybai ar rekonstrukcijai) gavimo sąlygų iš principo skiriasi nežymiai. Paskola būsto remontui – tikslinė paskola. Šios paskolos esmė ta, kad paskolos gavėjas, pateikdamas oficialius dokumentus (sąskaitas-faktūras, čekius ir pan.) bankui, turi parodyti, kur išleido gautus pinigus. Tokio pinigų panaudojimo įrodymo reikalauja beveik visi bankai. Jeigu jau spėjote išsigąsti, supratę, jog paėmę tokią paskolą iš banko nesugebėsite įrodyti visų tų išlaidų tikslingumo (pvz., neįmanoma įrodyti išlaidų už samdomų neoficialiai dirbančių statybininkų darbą), galite nusiraminti. Kiekvienas bankas gana skirtingai traktuoja reikalavimą įrodyti pinigų išleidimo tikslingumą. Vieniems bankams turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kam buvo panaudota visa paskolos suma, kiti reikalauja tik 80% ar 50% visos sumos išleidimo įrodymo oficialiais dokumentais.

|

Žvaigždė, vardu Rusija

Kai oficialioji Rusija istoriją, istorijos faktus ir apskritai istorijos mokslą guldo į Prokrusto lovą, o ne, pavyzdžiui, ant psichoanalitiko kušetės, neišvengiamai suvoki, kad tikrai, tikrai, tikrai „Rusijos protu nesuvoksi”. Kai oficialioji Rusija istoriją, istorijos faktus ir apskritai istorijos mokslą guldo į Prokrusto lovą, o ne, pavyzdžiui, ant psichoanalitiko kušetės, neišvengiamai suvoki, kad tikrai, tikrai, tikrai „Rusijos protu nesuvoksi”. Toks putiniško režimo agresyviai arogantiškas žongliravimas istorijos faktais (beje, kaip čia neprisiminsi Rusijos tautos vienybės dienos, skirtos 1612 m. okupantų – lenkų ir lietuvių – išvijimui iš Kremliaus paminėti?), nekrofilo J.Stalino, kaip „efektyvaus vadybininko”, autoriteto renesansas, isteriškas Pabaltijo valstybių niekinimas viešojoje erdvėje bei sovietinės okupacijos neigimas ir t.t. – tai jau ne tik erzina, kad „Rusijos protu nesuvoksi”. Tai skatina mąstyti – dėl nacionalinės savigarbos! – apie sovietinės okupacijos padarytos žalos atlyginimo svarbą. Kaip teigė tarptautinės teisės ekspertas D. Žalimas, „kol deryboms dėl žalos atlyginimo sąlygų nėra, svarbiausia, kad Lietuvos elgesys keliant savo teisėtą reikalavimą būtų pakankamai nuoseklus ir ilgainiui netaptų tiek pasyvus, kad prilygtų kompensacijos reikalavimo atsisakymui”.

| | |

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: gimtadienio fragmentai

Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią. Vakare toje pačioje salėje surengta diskusija apie Lietuvos TSR socialinę-ekonominę plėtotę, persitvarkymo problemas. Salė buvo pilnutėlė, susirinko apie 500 žmonių, susirūpinusių Lietuvos likimu – mokslininkų, menininkų, inžinierių, rašytojų, žurnalistų, studentų. Susitikime su visuomene dalyvavo ir minėta konstitucinių pataisų komisija, kurios pirmininkas E. Vilkas vadovavo šiam susirinkimui. Šalia jo, Prezidiumo salės scenoje, sėdėjo akademikai R. Rajeckas, A. Buračas, J. Bulavas bei profesorius B. Kuzmickas. “Iš pradžių E. Vilkas nesėkmingai bandė pakreipti kalbą ekonominės diskusijos link, paversti ją nepolitine, – savo atsiminimuose rašo ekonomistė K. Prunskienė. – (…) Kalbėjome emocionaliai, kai kas net rėksmingai, tvyrojo nemaža įtampa”. Lietuvos komunistų partijos CK darbuotojas A. Kumža, dalyvavęs šiame susirinkime, prisimena: “Į tribūną vienas po kito veržėsi oratoriai: kas su istoriniu rašinėliu apie 1941 metus, kas su pasiūlymais Respublikos vyriausybei ir Aukščiausiajai Tarybai”.

Meilė. Tai ramunės žiedlapiai ar lova?
|

Meilė. Tai ramunės žiedlapiai ar lova?

Meilė. Kas išvis yra tas jausmas? Galbūt jis net neegzistuoja šiandieniniame pasaulyje, galbūt tai tampa tik žmonių prasimanymu, kuris yra bevertis… Kuris yra visiškas nulis daugeliui žmonių. Juk ir skamba per daug nerealiai, kad žmogui skirta tik viena idealiai tinkanti pusė. O jeigu mano “pusė” yra Afrikoj, tuomet būtinai privalau keliauti į Somalį, kad ją sutikti ir būti laimingu..? Iš tikrųjų atrodo beprasmiška ir teatrališka… Taigi kokiame pasaulyje mes gyvename? Kupiname apgavysčių, gundymo ir sekso? daugeliui tampa nesvarbios jokios moralinės normos. O gal šiais laikais madinga nesilaikyti ir moralinių taisyklių, kurios stumia mūsų gyvenimą teisinga kryptimi, veja degradaciją šalin ir neleidžia kilti globaliniam nusmukimui… Iš tiesų kartais žodis “meilė” naudojamas ne pagal paskirtį (dažniausiai vaikino lūpomis), kuris padeda pasiekti tikslą, visiškai nieko artimo neturinčio su šiuo tauriu jausmu. Kaip vulgaru ir… per „madinga”! Jau nežmoniškai atsibodo draugų pasakojimai apie jų santykius, kuriuose jam svarbiausia ne jautrumas, o galutinis tikslas ir „lova”. Ir atrodo, kad žodžio “myliu” paskirtis suprantama tik merginai. Galbūt aš vienintelis galvoju priešingai? Juk meilė – tai jausmas, jungiantis dvi širdis, meilė negali buti “vienafrontė”, tik abipusis jausmas gali sušildyti, tik dvi širdys kuria harmoniją, ramybę ir palaimą. Ramybę ir džiaugsmą, kurie veda i dvasinį pakylėjimą, taip vadinama gyvenimo tikslu.

| |

Ne viskas žalia kas žaliuoja

Būti žaliu Lietuvoje dabar madinga. Nors pas mus vis dar yra klausimų dėl pačios ekologiškumo sąvokos, o stipraus žaliojo judėjimo kaip ir nėra, jau atsiranda veikėjų, darančių pinigus prisidengiant gerais norais. Pora paprastų pavyzdžių: Žaliojikarta.draugas.lt, kaip rašoma jų svetainėje, yra „pirmoji Lietuvoje jaunimo jungtinė iniciatyva, vienijanti tuos, kurie tiki, kad pradėti tvarkyti pasaulį reikia nuo savęs. “Žalioji karta” siekia pažangos aplinkosaugos srityje per švietimą ir visuomenės sąmoningumo ugdymą. Remiantis pasauliniais pavyzdžiais, siekiama sudominti Lietuvos jaunimą ekologinėmis temomis ir taip pažadinti likusios visuomenės dalies savimonę. ” Puiku, ane? Taip – kol kas viskas atrodo gerai. Pasižiūrime tada jų svetainę kiek atidžiau – matome, kad orientuojamasi į jaunimą, daugiausiai į paaglius iki 18 metų: lengvas, žaismingas stilius, tūkstančiai narių nuo 6 (!) iki 18 metų… Bet ką taip ryškiai ir atvirai mato jaunieji internautai šioje „jaunimo sąmoningumą” propaguojančioje svetainėje? Hm… alkoholio reklamą! Jei taip yra „ugdomi” žaliai nusiteikę berniukai ir mergaitės, nieko nuostabaus, kad vietoje „žalios kartos” išauga stiprų potraukį alui turintys potencialūs viešosios tvarkos pažeidėjai. Jei alkoholis oficialiai nėra parduodamas asmenims iki 18 metų, kodėl Internetu jaunimas vis tik YRA skatinamas jį pirkti? Tikiuosi, į šį klausimą artimiausiu metu man atsakys atitinkamos tarnybos.